Telšių apylinkės teismo nutartis

2017-04-20 · Civilinė byla Nr. e2SP-1720-169/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
e2SP-1720-169/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Pareiškėjas
V. T., G. P.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 20 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. T. ir G. P. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjų V. T. ir G. P. prašymas patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka. Pažymima, kad siekdami užkirsti kelią teisminio ginčo kilimui ateityje, tarpusavio nuolaidomis sudarė taikos sutartį, kurioje sutarė dėl jų nepilnametės dukters J. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo teikiamo išlaikymo, jos gyvenamosios vietos bei tėvo bendravimo su ja tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu, minėta, gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka

Susipažinus su pareiškėjų pateiktu prašymu, 2017 m. balandžio 17 d. taikos sutartimi dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos bei tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir jos priedais, nustatyta, kad prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka yra aiškiai išreikšta abiejų šalių (tėvų), gyvenančių skyrium, valia dėl nepilnamečio vaiko J. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio ir formos, gyvenamosios vietos ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

Pareiškėjų pasirašytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia pareiškėjų ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų, užtikrina pareiškėjų nepilnamečio vaiko interesus, todėl taikos sutartis patvirtintina (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 579–582 straipsniai).

Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis); kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu galima tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms (pasikeitus vaiko poreikiams arba tėvų turtinei padėčiai); teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 579–582 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti pareiškėjų V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 17 d. pasirašytą taikos sutartį:

„Mes, V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (toliau tekste taip pat vadinama Vaiko motina), iš vienos pusės, ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (toliau tekste taip pat vadinama Vaiko tėvu, abi šios sutarties šalys kartu – Šalimis, o kiekviena atskirai – Šalimi), iš kitos pusės, atsižvelgiant į tai, kad:

a) kartu turime bendrą vaiką – dukrą J. P., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (toliau tekste taip pat vadinama Vaiku);

b) gyvename skyrium, o Vaikas gyvena kartu su Vaiko motina, Vaiko gyvenamoji vieta, Vaiko tėvo teikiamas išlaikymas Vaikui bei Vaiko tėvo bendravimo su Vaiku tvarka iki šiol teismo sprendimu nustatyta nėra, dėl ko būtina nustatyti Vaiko gyvenamąją vietą bei Vaiko tėvo bendravimo su Vaiku tvarką, taip pat teiktino išlaikymo dydį;

c) Vaiko motina kartu su Vaiku ateityje ketina išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę;

d) numatome, kad ateityje dėl Vaiko gyvenamosios vietos, Vaiko išlaikymo bei bendravimo su Vaiku tvarkos nustatymo tarp Šalių gali kilti teisminis ginčas,

todėl, siekdami išvengti galimo teisminio ginčo dėl nurodytų klausimų kilimo ateityje bei siekdami užkirsti jam kelią, vadovaudamiesi LR Civilinio kodekso (toliau tekste vadinama CK) 6.983 straipsniu, sudarėme šią Taikos sutartį dėl užkirtimo kelio ateityje galinčiam kilti teisminiam ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos bei tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (toliau tekste taip pat vadinama Taikos sutartimi) ir susitarėme taip:

Taikos sutarties dalykas

1.1. Šios Taikos sutarties dalyką sudaro kelio užkirtimas ateityje tarp Šalių galinčiam kilti teisminiam ginčui dėl Vaiko gyvenamosios vietos, Vaiko tėvo teikiamo išlaikymo Vaikui bei bendravimo su Vaiku tvarkos nustatymo.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas

2.1. Šalys susitarta, kad Vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma kartu su Vaiko motina (CK 3.169 straipsnio 1 dalis).

2.2. Vaiko tėvas pareiškia, jog leidžia ir išreiškia sutikimą Vaiko išvykimui kartu su Vaiko motina nuolat ar laikinai gyventi į užsienio valstybę. Šiuo atveju Vaiko motina įsipareigoja Vaiko tėvą informuoti apie tokį išvykimą, taip pat užsienio valstybę, į kurią išvykstama, gyvenamosios vietos adresą ir kitas su gyvenamosios vietos pakeitimu susijusias aplinkybes.

2.3. Šalys pareiškia, kad Taikos sutarties 2.1 punkte nurodyta Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta atsižvelgiant į tai, kad Vaikas nuolat nuo pat jo gimimo gyveno kartu su Vaiko motina, kartu su Vaiko motina jis gyvena ir šiuo momentu, taip pat atsižvelgiant į stipresnį Vaiko ir Vaiko motinos ryšį, į tai, kad egzistuojanti Vaiko šeimos aplinka jam yra saugi, pilnai atitinka reikalavimus sveiko Vaiko normaliam vystymuisi, neprieštarauja ir pilnai atitinka Vaiko interesus.

2.4. Vaiko motina besąlygiškai įsipareigoja, nepaisant to, ar Vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, ar bet kurioje iš užsienio valstybių, užtikrinti, kad Vaiko gyvenimo vieta jam būtų saugi ir garantuotų geras buitines sąlygas normaliam Vaiko augimui, raidai, vystymuisi, ugdymui, lavinimuisi bei Vaiko, kaip asmenybės, tobulėjimui.

2.5. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms ar Vaiko motinai atidavus Vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, Vaiko tėvas turi teisę reikalauti, kad ši Taikos sutartis būtų pakeista, nustatant Vaiko gyvenamąją vietą kartu su Vaiko tėvu, o jei Vaiko motina su tuo nesutinka, Vaiko tėvas turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pareikšti ieškinį teismui dėl Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Vaiko tėvo teikiamas išlaikymas Vaikui

3.1. Vaiko tėvas įsipareigoja skirti išlaikymą savo nepilnamečiam Vaikui iki kol jis sulauks pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo dydis – 125 EUR (vienas šimtas dvidešimt penki eurai) į mėnesį.

3.2. Už einamąjį mėnesį išlaikymas mokamas pinigus pervedant ne vėliau kaip iki to mėnesio paskutinės dienos į Vaiko motinos nurodytą sąskaitą banke.

Vaiko tėvo bendravimo su Vaiku tvarka

4.1. Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su Vaiko motina, Šalys susitaria kad Vaiko tėvas turi teisę tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti su Vaiku metų nelyginių savaičių savaitgaliais – nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. Bendravimas su nepilnamečiu Vaiku gali vykti tiek jo gyvenamojoje vietoje, tiek Vaiko tėvas turi teisę pasiimti Vaiką bendravimui ir į kitą vietą, apie kurią turi būti prieš tai informuota ir Vaiko motina. Jei Vaikas yra pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos, Vaiko tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip šiame punkte nustatytą valandą ir dieną grąžinti Vaiką Vaiko motinai.

4.2. Šalys pareiškia ir susitaria, kad šios Taikos sutarties 4.1 punkte nustatyta Vaiko tėvo bendravimo su nepilnamečiu Vaiku tvarka taikoma iki tol, kol Vaikas ir Vaiko motina gyvena Lietuvos Respublikoje. Vaikui išvykus nuolatos gyventi į užsienio valstybę, Šalys Vaiko tėvo bendravimo su Vaiku tvarką nustatys atskiru susitarimu.

4.3. Nepaisant to, ar Vaikas gyventų Lietuvoje, ar užsienio valstybėje, Vaiko motina nedraudžia Vaiko tėvui bendrauti su Vaiku telefonu, interneto ryšiu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis, net jei toks bendravimas vyktų kitu, nei nurodyta šios Taikos sutarties 4.1 punkte, laiku.

4.4. Esant Taikos sutarties šalių abipusiam susitarimui, taip pat esant nepilnamečio Vaiko norui, Vaiko tėvas bet kokia forma turi teisę bendrauti su Vaiku ir kitu, nei nurodyta aukščiau, laiku ir/ar kitomis dienomis.

Taikos sutarties įsigaliojimas. Taikos sutarties teisinės pasekmės

5.1. Ši Taikos sutartis įsigalioja teismo nutarties, kuria Taikos sutartis yra patvirtinama, įsiteisėjimo dieną.

5.2. Šalys patvirtina savo valią ir pareiškia, jog supranta, kad ši teismo patvirtinta ir įsigaliojusi Taikos sutartis jos Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).

5.3. Šalys prašo teismo šią Taikos sutartį patvirtinti.

Baigiamosios nuostatos.

6.1. Ši Taikos sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, kurių vienas atitenka teismui bei po vieną – Sutarties šalims ir įsigalioja kartu su ją patvirtinančios teismo nutarties įsigaliojimu. Kiekvienas sudarytos Taikos sutarties egzempliorius turi vienodą teisinę galią. Šalys pasirašo kiekviename Taikos sutarties lape.

6.2. Ši Taikos sutartis gali būti pakeista ir/ar papildyta tik esant bendram Šalių susitarimui laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos.

6.3. Visi ginčai dėl šios taikos sutarties vykdymo yra sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“.

Šalims išaiškinti, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu galima tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms (pasikeitus vaiko poreikiams arba tėvų turtinei padėčiai).

Teismo nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Violeta Erlickienė