- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-190-350/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41410-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Jolanta Raščiuvienė, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- E. Ž.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Danutės Švitinienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. (toliau – ir Nuteistasis, ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 1 metams, iš E. Ž. priteista: nukentėjusiajam M. K. – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 230,02 Eur turtinės žalos atlyginimo, valstybei – 8,96 Eur proceso išlaidų.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų rugpjūčio 9 d. nutartimi ištaisyta rašymo apsirikimo klaida Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad E. Ž. pripažintas kaltu ne pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Skundžiamu nuosprendžiu E. Ž. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 27 d., apie 21 val. 10 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,06 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia įdurdamas vieną kartą peiliu nukentėjusiajam M. K. į kairės rankos dilbį, padarė durtinį pjautinį kiaurinį sužalojimą kairio dilbio srityje bei iš karto po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia įdurdamas vieną kartą peiliu M. K. į nugaros sritį, padarė durtinį pjautinį sužalojimą kaklo kairėje su atviru septintojo kaklo slankstelio pažeidimu, tuo M. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Nuteistasis prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, jog šiuo metu jis (Nuteistasis) dirba, augina nepilnametį sūnų, kurį turi išlaikyti bei rūpintis jo lavinimu; nenori prarasti ryšio su sūnumi.
2.2. Prašo neteisti jo už praeitį bei ankstesnius teistumus ir leisti įrodyti, kad gali gyventi kaip padorus Lietuvos Respublikos pilietis. Žada pasikeisti, nori toliau tęsti darbą, sumokėti skundžiamu nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Renaldas Žalys prašo šį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Ž. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei atsižvelgė į visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar šios veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam skirta bausme, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusi bausmę.
6. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
8. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 3 metų.
9. Nagrinėjamu atveju Apeliantui pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 1 metams.
10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei visiškai pagrįstai nustatė, jog E. Ž. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat tinkamai įvertino tai, jog Apelianto atžvilgiu yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Skiriant bausmę buvo teisingai pažymėta, jog E. Ž. eilę kartų teistas, nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė tai, jog E. Ž. yra charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka bei tinkamai vertino nusikaltimo pobūdį – tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti peiliu, kurie tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė sunkesnių padarinių.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos paminėtos aplinkybės rodo, kad Apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, o anksčiau skirtos bausmės nesulaikė E. Ž. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Sistemingas Nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis aiškiai rodo, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis, o yra jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio visuomenėje pasekmė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės rūšies šiuo atveju nebepakanka, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skyrė E. Ž. būtent terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
12. Svarbu pažymėti tai, kad Apeliantui už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, nei šiame straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis (kuris yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Tokios bausmės, atsižvelgiant į Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio pagrindo.
13. E. Ž. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – siekis atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, darbinė veikla, noras rūpintis mažamečiu sūnumi – nėra pakankamos švelnesnės už terminuotą laisvės atėmimą bausmės skyrimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde selektyviai vertinamos tik teigiamai Nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, bet nutylimi kiti svarbūs jo asmenybės aspektai – tai, kad praeityje E. Ž. teistas net dešimt kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kad naują tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė praėjus tik kiek daugiau nei 6 mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kurį iš esmės sąlygojo alkoholio vartojimas, kas rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jokios įtakos Nuteistojo elgesio teigiamai korekcijai neturėjo.
14. Visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog sulaikyti Apeliantą nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei pasiekti kitus bausmės tikslus, įtvirtintus BK 41 straipsnio 1 dalyje, galima tik terminuoto laisvės atėmimo bausme, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pagrindo priešingam situacijos vertinimui neteikia Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis nori gyventi kaip padorus Lietuvos Respublikos pilietis ir nebenusikalsti, kadangi tokie E. Ž. pažadai, vertinant juos pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, laikytini išimtinai deklaratyviais, ir tai, kad pakeitė savo vertybines nuostatas ir gyvenimo būdą, Nuteistasis dar turės įrodyti atlikęs laisvės atėmimo bausmę.
15. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. Ž. paskyrė teisingą bausmę, kurios nei pagal jos rūšį, nei pagal dydį nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.