Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2SP-16252-930/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11668-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1, 3.5.14 (S)

2022 m. birželio 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo prašoma išduoti pareiškėjui leidimą be jo sutuoktinės sutikimo kreiptis į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės registravimo.

Prašymas grindžiamas aplinkybėmis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-303-989/2019 santuoka tarp pareiškėjo P. J. ir jo sutuoktinės L. J. buvo nutraukta bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tačiau dalyje dėl turto padalinimo bei kreditorių reikalavimų byla nagrinėjama toliau (šiuo metu bylos nagrinėjimas sustabdytas). Santuokos metu pareiškėjas su sutuoktine įsigijo nekilnojamąjį turtą: 304,45 kv. m bendro ploto gyvenamosios paskirties vienbutį gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Namas buvo statomas žemės sklype, kuris buvo įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi Namas ir sklypas yra bendroji sutuoktinių nuosavybės, šis turtas bus dalinamas Vilniaus miesto nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-38-930/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-22174-1090/2021 išdavė L. J. leidimą be sutuoktinio P. J. sutikimo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl Namo statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą dėl šio objekto teisinės registracijos. L. J. kreipėsi į atitinkamas institucijas, ko pasekoje namas buvo registruotas vieno sutuoktinio – L. J. vardu. Namas pastatytas pareiškėjui ir L. J. esant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kol tai nebus paneigta byloje dėl sutuoktinių turto padalijimo. Tai sąlygoja, kad namas turėjo būti registruotas ir pareiškėjo P. J. vardu.

Prašymą atsisakoma priimti.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad registruojant bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre savininkais turi būti nurodomi abu sutuoktiniai. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į tą daiktą gali būti registruojama abiejų sutuoktinių rašytiniu prašymu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, kad parengė prašymą dėl nekilnojamojo turto registravimo bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau sutuoktinė atsisakė jį pasirašyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.93 straipsnio 1 dalies nuostata, jeigu vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandorį, kuriam reikalingas sutuoktinio sutikimas, tai suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis į teismą prašydamas teismo leidimo tokį sandorį sudaryti. Vadovaujantis šia nuostata, sutuoktinis gali kreiptis į teismą prašydamas išduoti leidimą sudaryti sandorį be kito sutuoktinio sutikimo tik tuo atveju, kai kitas sutuoktinis tokio sutikimo geranoriškai neduoda.

Minėta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į sutuoktinę dėl sutikimo registruoti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kad sutuoktinė L. J. tokio sutikimo nedavė.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra pateikta duomenų dėl įstatyme numatytos sąlygos, kuriai esant teismas sprendžia dėl teismo leidimo sudaryti sandorį be kito sutuoktinio sutikimo išdavimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnis numato, kad Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK V dalies XXXIX skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis su CPK numatytomis išimtimis. Be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo (CPK 581 str.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo nėra pateikti visi prašymo išnagrinėjimui reikšmingi duomenys.

Jeigu prašymas dėl teismo leidimo išdavimo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ir (ar) nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 str. 1 d. reikalavimų, teismas, pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) taikydamas CPK 137 str. 2 d. 1 p., nutartimi atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų ir negali būti nagrinėjamas CPK nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo išdavimo priimti atsisakytina, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka.

Paduodamas prašymą pareiškėjas sumokėjo 47 Eur dydžio žyminį mokestį. Tačiau Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pareiškėjai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareiškimus, paduodamus šio Kodekso V dalies XXXIX skyriuje (Bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal Civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka) nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teikdamas prašymą teismui dėl leidimo išdavimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškėjui grąžinamas sumokėtas 47 Eur žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais ir 115 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo P. J. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo.

Gražinti pareiškėjui P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 47 Eur (keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. gegužės 13 d. Perlas Finance terminale. Išaiškinti, kad žyminį mokesti grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.