- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 2K-395/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01484-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Armanas Abramavičius, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Nuteistasis
- Š. M., I. S.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas Š. M. apeliacinis skundas, ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Š. M. nuteistas:
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. rugpjūčio 10 d. padarytos veikos) laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. rugpjūčio 30 d. padarytos veikos) laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę iš dalies subendrinus su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas I. S. (I. S.), tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. M. nuteistas pagal 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti, t. y. 2010 m. rugpjūčio 29 d. 21 val., prie Romų bendrijos Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185-1, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, už 400 Lt įgijo ne mažiau kaip 1,36 g narkotinės medžiagos heroino ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė su savimi iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. 12.00 val., kai Vilniuje, Ukmergės g., prie namo Nr. 20, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Š. M. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei išteisintas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl to kasacinis skundas nepaduotas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis Š. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas, ir perkvalifikuoti jo veiką į BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti švelnesnę bausmę. Teismų sprendimus kasatorius laiko neteisėtais ir nepagrįstais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie lėmė netinkamą jo veikos kvalifikavimą.
Kasatorius esminius BPK pažeidimus sieja su klaidingu, jo manymu, bylos įrodymų tyrimu ir vertinimu, sutrukdžiusiu teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus vertindami įrodymus bei BPK 301 straipsnio, 331 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikalaujančias nuosprendį pagrįsti teisėtais būdais gautais, patikimais, išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais neginčytinais įrodymais. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimą, bei kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurių turinys susijęs su nuosprendžių pagrindimu.
Nuteistasis Š. M. teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl disponavimo narkotine medžiaga (heroinu) turint tikslą ją platinti, nes iš tiesų tokio tikslo neturėjęs. Kasatorius kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas ir nurodo, kad liudytojų A. K., S. P. parodymai, kuriais remiamasi apkaltinamajame nuosprendyje, visiškai nepatvirtina aplinkybės, kad jis (Š. M.) turėjo ketinimų platinti narkotinę medžiagą. To nenurodė ne tik kasatorių sulaikę policijos pareigūnai, bet nepatvirtina ir kiti įrodymai. Kasaciniame skunde nuteistasis Š. M. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo skundą ir palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį (neperkvalifikavęs veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį), iš esmės padarė tuos pačius įrodymų vertinimo pažeidimus kaip ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, kurio padarytų klaidų neištaisė. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neatsižvelgė į įrodymų vertinimui, svarbias aplinkybes. Byloje nėra medžiagos, liudijančios bent vieną užfiksuotą atvejį, kad nuteistasis Š. M. kažkam pardavė ar kitaip perdavė kokias nors narkotines medžiagas. Policijos pareigūnų A. K. ir S. P. tvirtinimai apie operatyvinę informaciją, pagal kurią esą kasatorius platino narkotines ar psichotropines medžiagas, nebuvo teisme patikrinti ir atitinkamų įrodymų negauta, todėl tokia informacija negali būti vertinama kaip kaltės įrodymas. Tai, kad sulaikymo metu pas kasatorių rasta narkotinių medžiagų, dar nereiškia, kad jis jas ruošėsi platinti. Š. M. teigia, kad narkotines ir psichotropines medžiagas buvo įsigijęs ir laikė savo reikmėms, nes jau seniai jas vartoja, ir tai patvirtina liudytojo J. K. bei nuteistojo I. S. parodymai, specialisto išvados. Kasatoriaus manymu, J. K. parodymai apie tai, kad šį jis yra vaišinęs narkotikais, turėjo būti atmesti kaip melagingi, nes pats J. K. nuolat vartoja narkotines medžiagas ir neatmetama galimybė, jog ir teisme jis buvo arba apsvaigęs nuo jų, arba abstinencijos būsenos. Be to, J. K. buvo sulaikytas (kartu su kasatoriumi), todėl galėjo jį apkaltinti siekdamas išvengti atsakomybės. Svarbu ir tai, kad J. K. nurodė dieną prieš sulaikymą pats įsigijęs narkotikų, todėl kasatorius neturėjęs tikslo jo vaišinti. Kasatorius mano, kad teismai netinkamai įvertino neišsamią specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad jo organizme nebuvo aptikta narkotinės medžiagos heroino pėdsakų; ši aplinkybė nereiškia, kad heroino jis apskritai nevartoja ar kad nesiruošė jo vartoti. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad heroinas galėjo būti pasišalinęs iš organizmo, tačiau šios aplinkybės netyrę, teismai nusprendė, kad heroino kasatorius nevartojo ir jį įgijo bei laikė platinimo tikslais. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas 2010 m. rugpjūčio 10 d. sulaikymo aplinkybes, nurodė, kad Š. M. automobilyje rastame švirkšte aptikta metamfetamino (0,047 g), o prie automobilio rastame maišelyje heroino (0,179 g). Kasatorius pabrėžia, kad teismas konstatavo, jog jis šias narkotinę ir psichotropinę medžiagas neteisėtai laikė be tikslo parduoti ar kitaip platinti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje, aptariant 2010 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu surastą narkotinių medžiagų kiekį, šis įvertintas dviprasmiškai, pažymint, kad pas Š. M. buvo rastas didelis narkotinės medžiagos kiekis, tačiau jau kitame sakinyje teigiama, kad heroino kiekis nors ir nesiekia didelio, tačiau išties nemažas. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepaneigti jo paaiškinimai, pateisinantys pas jį surastas priemones narkotinėms medžiagoms pakuoti; iš tiesų jis pakuodavęs dozes vartojimui, o nešiodavosi su savimi, nes bijodavo, kad namuose jas aptiks mama. Taigi šių priemonių turėjimas nebūtinai patvirtina inkriminuotą aplinkybę – tikslą narkotines medžiagas platinti.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad dėl netinkamo kaltinančių bei teisinančių įrodymų vertinimo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo Š. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras T. Meškauskas prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad teismai neįsigilino į bylos duomenis, juos traktavo paviršutiniškai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas nepagrindė nuteistojo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Atsiliepime nurodyta, kad BPK 20 straipsnio 5 dalis nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Prokuroras teigia, kad bylos nagrinėjimo metu, kaip rodo jos dokumentų turinys, ši teismo prerogatyva buvo įgyvendinta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Kaltinamojo, o vėliau nuteistojo pozicija visais jam reikšmingais faktų ir teisės klausimais bylą išnagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams buvo gerai žinoma, dėl jos sprendimuose pasisakyta detaliai ir motyvuotai. Atsiliepime pažymėta, kad kasaciniu skundu Š. M. iš esmės ginčija teismų konstatuotą faktą, kad jis narkotines medžiagas įgijo ir laikė turėdamas tikslą jas platinti, savo poziciją grįsdamas subjektyviai įvertintais buvusiais įvykiais, santykiais tarp juose dalyvavusių asmenų. Prokuroras nurodo, kad kasatorius pabrėžia savo paties parodymų svarbą ir nepagrįstai sumenkina kitų asmenų, ypač liudytojo J. K. parodymus, nutylėdamas kaltę pagrindusių visų duomenų tarpusavio santykį, jų visumos vertinimą. Tai reiškia, kad kasacinio skundo argumentai pirmiausia yra susiję ne su teisės taikymo teismų nustatytiems faktams klausimais, bet su faktų peržiūrėjimu ir vertinimu, kokį įžiūri ne teismas, bet kasatorius.
Atsiliepime nurodyta, kad bylos tyrimo metu nenustatyta duomenų, kurie leistų Š. M. poziciją vertinti taip, kaip jis traktuoja, jo kaltė dėl narkotinių medžiagų įgijimo turint tikslą platinti visiškai įrodyta ir nėra jokio pagrindo daryti priešingas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasatorius Š. M. ginčija jo nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes tikslo platinti narkotinę medžiagą heroiną jis neturėjęs. Nuteistojo manymu, šią jo veikos kvalifikavimui reikšmingą aplinkybę teismai nustatė netinkamai įvertinę įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalį); dėl to pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas patikimais neginčytinais įrodymais (BPK 301 straipsnis). Šių reikalavimų neatitinka ir apeliacinės instancijos teismo nutartis (BPK 331 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnis), todėl Š. M. skunde nurodomi argumentai dėl jo veikos įrodytumo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK reikalavimų pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasaciniame skunde nuteistasis Š. M. pakartoja tuos pačius argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pagal Š. M. apeliacinį skundą patikrinęs bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), savo nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Kasatorius akcentuoja policijos pareigūnų – liudytojų A. K. bei S. P. parodymus, kaip nepatvirtinančius jo ginčijamos aplinkybės, nurodo apie kitų kaltinančių įrodymų nebuvimą arba esą melagingus liudytojo J. K. parodymus. Tačiau teismų sprendimuose padarytos išvados, kad Š. M. tikslas platinti narkotinę medžiagą heroiną patvirtintas byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atitinka įrodymų turinį. Nuteistojo paaiškinimai neigiant veikos kvalifikavimui reikšmingą aplinkybę paneigti faktais, nustatytais teisėtais būdais gautų duomenų, kurių pakankamumas ir patikimumas įvertinti. Tai, kad Š. M. įgijo ir laikė heroiną (1,36 g) turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą platinti, be kita ko, grindžiama jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rasta priemone narkotinėms medžiagoms pakuoti bei pas jį patį su savimi laikytomis ir rastomis atitinkamomis pakuotėmis su heroinu, Š. M. (taip pat ir I. S.) telefonuose išsaugotų žinučių turiniu, Š. M. užrašų knygelėje esančiais įrašais. Teismų sprendimuose išdėstyti teiginiai apie kasatoriaus laikytas įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas, jų įpakavimus ir kiekius susiję su jo pateiktos versijos patikimumo vertinimu, todėl kasacinio skundo argumentai, esą teismų išvados dėl minėtų medžiagų kiekių yra prieštaringos, – atmestini. Nustatyta, kad atlikus tyrimą Š. M. šlapime rasta ne heroino, o kitų psichotropinių medžiagų; kasatoriaus argumentas dėl būtinybės tirti, per kiek laiko iš žmogaus organizmo pasišalina heroinas, nėra susijęs su neišsamiu bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimu. Be to, pažymėtina, kad nei pats nuteistasis Š. M., paduodamas apeliacinį skundą, nei jo gynėjas, dalyvavęs bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepateikė prašymų atlikti papildomą įrodymų tyrimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Š. M. kaltė įgijus ir laikius narkotinę medžiagą heroiną grindžiama įrodymų visuma, įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų sprendžiant veikos įrodytumo klausimus, ar BPK normų, reglamentuojančių teismų sprendimų pagrindimą, pažeidimų. Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes Š. M. veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Nesant BPK 369 straipsnyje nurodytų teismo nuosprendžio bei nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo Š. M. kasacinį skundą.