Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-04 · Civilinė byla Nr. 2-1645/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-04
Bylos Nr.
2-1645/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Laikesta“
Ieškovas
J. T., K. P., V. P.
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1645/2010Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Laikesta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties, kuria iškelta uždarajai akcinei bendrovei ,,Laikesta“ bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1075-267/2010 pagal ieškovų J. T. , K. P. , V. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Laikesta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai J. T. , K. P. , V. P. kreipėsi į teismą prašydami iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Laikesta”. Nurodė, kad pagal 2006-03-09 su atsakovu sudarytą žemės nuomos sutartį atsakovas ieškovams turėjo sumokėti 480 455,68 Lt nuomos mokesčio. Skolininkui buvo išsiųstas pranešimas apie susidariusį įsiskolinimą ir pareikalauta per 30 dienų jį sumokėti. Taip pat atsakovui buvo pranešta, kad priešingu atveju bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas, gavęs įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesumokėjo ieškovams reikalaujamos skolos, todėl pripažintina, jog įmonė yra nemoki.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Laikesta“, administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) pateikta įmonės kreditorių sąvoka apibrėžia potencialių kreditorių, o ne kreditorių materialiosios (ir kartu procesinės) teisės prasme požymius. Civilinėse bylose, išskyrus ypatingosios teisenos bylas, bylos šalimis a priori yra vadinami spėjamo (numanomo) materialinio teisinio santykio dalyviai. Panaši situacija susiklosto ir bylose dėl bankroto bylos iškėlimo. Fiziniai, juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai (ĮBĮ 3 str.), gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 5 str. 1 d. 1 p.). Priešingas teisės normų dėl bankroto bylos iškėlimo iniciatorių traktavimas bankroto bylų iškėlimą padarytų neįmanomą, nes nė vieno įmonės kreditoriaus finansinis reikalavimas atitinkamo proceso pradžioje (iki kreipimosi į teismą) nėra ir negali būti patvirtintas. Remdamasis sisteminiu teisės normų aiškinimu (ĮBĮ 13¹ str. 1 d. 5 p., 22 str. 1, 3, 5 d., 24 str. 1 ir 3 d., 26 str. 5 d., 31 str. 3 p., 35 str. 7 d., 36 str. 3 d.), teismas padarė išvadą, jog po bankroto bylos iškėlimo procese dalyvauja tie kreditoriai, kurių reikalavimus teismas patvirtino. Kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas reiškia kreditoriaus finansinio reikalavimo buvimo ir jo dydžio (materialinių teisinių santykių) patvirtinimą. Procesines teises bankroto byloje įgyja tik asmenys, kurie yra pripažinti materialinių santykių dalyviais. Vadinasi, asmens subjektinių teisių apimtis nustatoma analizuojant procesą per laiko prizmę. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų), iš pateikto 2010 m. liepos 2 d. įmonės balanso matyti, kad UAB „Laikesta“ iš viso turto turi už 2 722 245,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro – 2 237 542 Lt. Pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl teismas sprendė, kad šios aplinkybės atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies sąlygas, kurios apibrėžia įmonės nemokumą, todėl UAB „Laikesta“ dėl nemokumo keltina bankroto byla (LR ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,Laikesta“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausią iš esmės – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad bankroto bylą turi teisę inicijuoti potencialūs kreditoriai. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nors ieškovai ieškinyje nurodo, kad atsakovas privalėjo jiems sumokėti 497 183,68 Lt nuomos mokesčio, tačiau ieškovai ĮBĮ prasme nelaikytini atsakovo kreditoriais. ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t. y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę. Kreditorius privalo pateikti pakankamus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą ir sudarytų pagrindą reikalavimui iškelti bankroto bylą reikšti. Vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. Teismas skundžiamą nutartį priėmė net neturėdamas įrodymų apie tai, kad ieškovų nurodoma sutartis buvo sudaryta.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB ,,Laikesta“ yra nemoki bendrovė. Teismas visiškai nevertino atsakovo finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto. Atsakovo turto balanse nurodyti pradelsti įsipareigojimai negali būti tapatinami su mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sąvoka. 2010 m. liepos 20 d. atlikus UAB ,,Laikesta“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto – žemės sklypo vertinimą, bendrovės finansinė atskaitomybė buvo pakoreguota, kadangi dėl išaugusios atitinkamo turto vertės finansiniai rodikliai pakito. Iš 2010 m. liepos 20 d. UAB ,,Laikesta“ balanso matyti, kad bendrovės turimo turto vertė sudaro 4 246 080 Lt. Įvertinus tai, jog neapibrėžtojo turto vertė sudaro 1 743 763 Lt, šį turtą įtraukus į bendrovės balansą UAB ,,Laikesta“ turtas sudarys 5 989 843 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 258 009 Lt. Pradelsti bendrovės įsiskolinimai sudaro 1 689 353,54 Lt. Taigi bendrovės turtas viršija mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumą.

3. Ieškovų ir atsakovo pozicijos dėl sutarties pagrindų kylančių tarpusavio įsipareigojimų jau yra analizuojama kitose civilinėse bylose, tačiau ieškovai reiškia ieškinį dėl UAB ,,Laikesta“ bankroto bylos iškėlimo šioje civilinėje byloje, tai suponuoja prielaidą apie galimą ieškovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

Ieškovai J. T. , K. P. , V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškindamas ir taikydamas ĮBĮ normas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atspindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatą bei susiklosčiusią teismų praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas remiantis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovui UAB ,,Laikesta“ bankroto bylą iškėlė tuo pagrindu, kad įmonė yra nemoki. Skundžiama nutartimi įmonės nemokumą teismas konstatavo, remdamasis 2010 m. liepos 2 d. įmonės balanso duomenimis, įvertindamas įmonės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykį. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad bankroto byla UAB ,,Laikesta“ iškelta konstatavus, kad atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 2 237 542 Lt, o turto vertė – 2 722 245 Lt. Tačiau įmonės balanse nurodyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma negali būti suprantama kaip visi pradelsti įmonės įsipareigojimai ir negali būti vertinama sprendžiant įmonės mokumo klausimą. Kaip jau minėta, įstatymas (ĮBĮ 2 str. 8 d.) įmonės nemokumą sieja su įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos nustatymu, todėl konstatuoti įmonės nemokumą galima tada, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimų; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-823/2008). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-601/2008).

Nenustačius realios atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumos, negalima spręsti apie įmonės nemokumą ar mokumą. Taigi išvadą apie atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį pirmosios instancijos teismas padarė, iš esmės nesiaiškinęs šios aplinkybės ir jos nenustatęs.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio pirmosios dalies pirmą punktą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreditorius, tai yra asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Prie pareiškimo pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai (ĮBĮ 5 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovai J. T. , K. P. , V. P. ieškinyje nurodė, kad atsakovas jiems yra skolingas 480 455,68 Lt nuomos mokesčio 2006-03-09 su atsakovu sudarytos žemės nuomos sutarties pagrindu. Tačiau ieškovai nepateikė nei ieškinyje nurodomos 2006-03-09 sudarytos žemės nuomos sutarties, nei kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovai yra atsakovo kreditoriai. Nors bankroto bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisės ir dydžio pagrįstumas nenustatinėjamas, teismas nesprendžia ginčų dėl skolos susidarymo ir išieškojimo, tačiau iškilus abejonių dėl to, ar ieškovai kaip kreditoriai gali inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovui UAB ,,Laikesta“, teismas turėjo pareikalauti papildomų įrodymų, kuriais grindžiama ieškovų reikalavimo teisė.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pirmosios instancijos teismui iš naujo perduotinas nagrinėti klausimas dėl bankroto bylos UAB ,,Laikesta“ iškėlimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos UAB ,,Laikesta“ iškėlimo klausimą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis