Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-09-22 · Civilinė byla Nr. 2S-593-154/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-22
Bylos Nr.
2S-593-154/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danute Matiukiene (pirm.), Laisve Aleknaviciene, Jolanta Badaugiene
Ieškovas
A. V.
Pranešeja D. Matiukiene Civiline byla Nr. 2S-593-154/2010Teiseja E. Matulaitiene Procesinio sprendimo kategorija(S)94.2.;122.4.ŠIAULIU APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2010 m. rugsejo 22 d.

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes Danutes Matiukienes,kolegijos teiseju Jolantos Badaugienes, Laisves Aleknavicienes,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškoves A. V. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. liepos 9 d. ir 2010 m. liepos 10 d. nutarciu panaikinimo.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškove A. V. kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma ieškiniu, kuriuo praše nutraukti jos ir atsakovo M. V. santuoka, nustatyti dukters G. V. gyvenamaja vieta kartu su motina A. V., priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 1000Lt kas menesi nuo 2010-05-01 iki dukters pilnametystes, priteisti iš atsakovo M. V. materialinio išlaikymo isiskolinima 12000 Lt už laikotarpi nuo 2009-05-01 iki 2010-05-01, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka, padalyti santuokoje igyta turta – transporto priemone.

A. M. V. su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutikdamas dalyje del išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai priteisimo, taip pat nesutikdamas su reikalavimu priteisti materialinio išlaikymo isiskolinima bei reikalavimu padalinti turta.

Žemesnės instancijos teismas

Šiauliu miesto apylinkes teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi ieškini paliko nenagrineta.

Nurode, kad, priemus ieškini, jo nuorašas su priedais buvo išsiustas atsakovui ieškoves nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai iteikti atsakovo mamai D. V. (b.l.38). Išsiuntus atsakovui teismo šaukima i parengiamaji teismo posedi, jis gražintas teismui su pašto darbuotojo irašu “Persikrauste, išvyko i užsieni“ (b.l.48). Pažymejo, kad iš atsakovo atstovo pateiktos pažymos matyti, kad atsakovas M. V. 2010 m. balandžio 15 d. deklaravo išvykima iš Lietuvos i užsienio valstybe Didžiaja Britanija (b.l.55), o ieškinys buvo paduotas pagal atsakovo gyvenamaja vieta. Nustate, kad ieškinio padavimo teismui diena, t.y. 2010 m. balandžio 27 d., atsakovas Šiauliu mieste ir Lietuvoje nebegyveno, iš byloje esancio išrašo apie asmeni matyti, kad ieškove A. V. taip pat išvyko i užsienio valstybe (b.l.56). Konstatavo, kad esant šiems irodymams, byla yra neteisminga Šiauliu miesto apylinkes teismui (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.), todel ieškini paliko nenagrinetu.

Šiauliu miesto apylinkes teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi atsisake priimti ieškoves A. V. ir atsakovo M. V. atstovu susitarima del teismingumo.

Nurode, kad pagal LR CPK 32 str. 1 d. šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorini tos bylos teisminguma, taciau toks susitarimas del teritorinio teismingumo pakeitimo turi buti pateiktas kartu su ieškiniu, o ne išnagrinejus byla. Kadangi šaliu atstovai susitarima del teismingumo pateike teismui baigus byla nagrineti, todel susitarima atsisake priimti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškove A. V. prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. liepos 9 d. ir 2010 m. liepos 10 d. nutartis ir klausima del bylos teismingumo išspresti iš esmes.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Nurodo, kad ieškoves A. V. ieškinys Šiauliu miesto apylinkes teisme gautas 2010 m. balandžio 27 d. ir teismo buvo priimtas nagrinejimui. Ir tik 2010-07-01 ivykusio parengiamojo teismo posedžio metu teismas iškele klausima del šios bylos teismingumo, nes ieškove su dukra šiuo metu gyvena Ispanijoje, o atsakovas savo atsiliepime nurode gyvenas Didžiojoje Britanijoje. Ieškoves turetais duomenimis, atsakovas i Anglija važineja tik laikinai, o nuolatine savo gyvenamaja vieta yra deklaraves Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), ir, kuomet pavasari ji buvo grižusi i Lietuva, atsakovas taip pat buvo Lietuvoje. Tokiu budu ieškinys pagal atsakovo gyvenamaja vieta yra teismingas Šiauliu miesto apylinkes teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nurodo, kad ieškoves atstove 2010 m. liepos 9 d. parengiamojo teismo posedžio metu praše atideti bylos nagrinejima, kad galetu pateikti teismui tinkamai iforminta šaliu susitarima del teismingumo, taciau pirmosios instancijos teismas toki prašyma atmete ir ieškini paliko negrineta kaip neteisminga Šiauliu miesto apylinkes teismui, taip ir nesuteikes bylos šalims galimybes fiziškai iforminti jau ir taip egzistuojanti susitarima del teismingumo. Po teismo posedžio, bylos šaliu atstovai, dar karta išsiaiškine šaliu valia ir visiškai isitikine tuo, kad abi bylos šalys nori, jog ju ginca nagrinetu Šiauliu miesto apylinkes teismas, remdamiesi LR CPK 32 str., 2010 m. liepos 9 d. sudare rašytini susitarima del teismingumo, kuri ta pacia diena pateike teismui.

3.Nurodo, kad civilinio proceso teises normos šeimos bylu nagrinejimo teismingumo klausima sieja su šaliu nuolatine gyvenamaja vieta (LR CPK 381 str. 1 d., LR CPK 784 str. 1 d.). Ieškoves gyvenamoji vieta yra Ispanijoje o atsakovas nuo 2010-04-15 išsideklaravo i D.Britanija, taciau apie ši fakta ieškove nežinojo iki 2010-07-09 teismo posedžio, kuomet i byla buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Bylos šalys yra Lietuvos Respublikos pilieciai, ieškinio prašomas padalinti turtas yra Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone CITROEN, XSARA PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jokio kito nekilnojamojo, kilnojamojo turto, registruoto užsienio valstybese, ieškoves duomenimis, sutuoktiniai neturi. LR CPK 780 str. nustatyta taisykle, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautine sutartis, kurios dalyve yra Lietuvos Respublika, atitinkamu santykiu nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai daugiašales sutarties pagrindu 2004 m. gegužes 1 d. tapus Europos Sajungos nare, ES teises aktai taikomi tiesiogiai. Sprendžiant civiliniu bylu del santuokos ir tevu pareigu teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003 m. lapkricio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Del jurisdikcijos ir teismo sprendimu, susijusiu su santuoka ir tevu pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamenta (EB) Nr. 1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu „Briuselis II a“. Nors Reglamento „Briuselis II a“ preambules 11 punkte nustatyta, kad i jo taikymo sriti neieina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001, teismai turintys jurisdikcija pagal reglamenta „Briuselis II a“, paprastai turi jurisdikcija priimti sprendimus del išlaikymo pareigu, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr.44/2001 5 str. 2 d.

4.Ieškove nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada del nuolatines atsakovo gyvenamosios vietos D. Britanijoje. Nerasdami darbo Lietuvoje, sutuoktiniai išvyko uždarbiauti i užsieni, taciau nera pagrindo laikyti, kad jie siekia ten gyventi nuolat, nes nei viena šaliu nera garantuota del tolesnio gyvenimo šiose šalyse. Šaliu nuolatiniai ekonominiai ryšiai su Lietuva, Ispanija ar D. Britanija gali iš esmes pasikeisti, kai bus išspresti santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamecio vaiko išlaikymo klausimai. Laikinas uždarbiavimas svetur negali buti laikomas ekonominiu saitu su Lietuva nutraukimu ta apimtimi ir negali patvirtinti nuolatini gyvenima kitoje valstybeje. Sprendžiant jurisdikcijos klausimus, svarbu yra nustatyti nuolatine gyvenamaja vieta bylos iškelimo metu. Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 nera apibrežta, kas turetu buti pripažistama nuolatine gyvenamaja vieta, todel tai yra fakto klausimas. Byloje nustatytos aplinkybes, kad atsakovas M. V. iki pat 2010-04-15 savo nuolatine gyvenamaja vieta buvo deklaraves Lietuvos Respublikoje ir tik 2010-04-15 deklaravo išvykstas i Didžiaja Britanija. Ieškinio pateikimo teismui 2010-04-27 diena nuo atsakovo deklaracijos pateikimo buvo praeje tik 12 dienu ir galimai jis dar faktiškai ne nebuvo išvykes iš Lietuvos, todel šios aplinkybes nera pakankamos konstatuoti, kad atsakovo nuolatine gyvenamoji vieta yra Didžioji Britanija. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino šias aplinkybes ir padare nepagrista ir neteiseta išvada, kad atsakovo nuolatine gyvenamoji vieta yra D. Britanijoje.

5.Ieškove nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios bylos jurisdikcija nepriklauso Šiauliu miesto apylinkes teismui. Reglamento „Briuselis II a“ I skyriaus 1 straipsnio 1 punkte numatyta, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobudžio teismo civilinems byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, tevu pareigu skyrimu, naudojimosi jomis. Šio reglamento II skyriaus 3 straipsnyje nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams del santuokos nutraukimo. Pagal 3 straipsnio b punkta, valstybes (nares) jurisdikcijai priskirtinos bylos del santuokos nutraukimo, jei tos valstybes pilietybe turi abu sutuoktiniai, todel ir tokio kriterijaus pakanka teismingumui nustatyti. Atsižvelgiant i tai, kad abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos pilieciai bei remiantis minetomis Reglamento nuostatomis, gincas pagal ieškoves A. V. ieškini teismingas Šiauliu miesto apylinkes teismui.

6. Ieškove neneigia, jog ši byla gali buti teisminga ir Ispanijos, ir D. Britanijos teismams pagal šaliu ar nepilnamecio vaiko gyvenamaja vieta, taciau sutuoktiniams yra patogiau ir pigiau bylinetis Lietuvoje. Naturalu, kad Lietuvos pilieciai pasitiki Lietuvos teismais ir tikisi, jog ju gincas bus teisingai išsprestas butent Lietuvoje. Be to, Reglamento „Briuselis II a“ jurisdikcijos normos leidžia sutuoktiniams pasirinkti viena iš keleto skirtingu jurisdikcijos kriteriju (jurisdikcijos prorogacija). Šioje byloje santuoka siekiancios nutraukti šalys iš esmes sutare, kad ju ginca nagrinetu Šiauliu miesto apylinkes teismas. Šis faktas buvo akivaizdus iš šaliu procesiniu dokumentu, t.y. ieškove su ieškiniu kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma, o atsakovas savo atsiliepimu i ieškini neprieštaravo, jog byla nagrinetu šis teismas. Abi šalys byla vede per advokatus, todel turejo galimybe tinkamai ir laiku vykdyti visus teismo ipareigojimus, ju istatymu numatytos teises ir teiseti interesai buvo tinkamai atstovaujami. Nagrinedamas šeimos bylas, teismas privalo buti aktyvus, imtis apsaugoti vaiku teises ir interesus (LR CPK 376 str.). Ieškove, kreipdamasi i Lietuvos teisma, veike ne tik savo vardu, bet ir savo nepilnametes dukters interesais, todel teismas privalejo i tai atsižvelgti ir siekti apsaugoti silpnesne šali.

Atsiliepimas i atskiraji skunda negautas.

2010 m. rugsejo 20 d. Šiauliu apygardos teisme gautas apeliantes A. V. pareiškimas, kuriuo ieškove informuoja apie pasikeitusias faktines bylos aplinkybes.

Nurodo, kad ji su nepilnamete dukra G. V. grižo nuolat gyventi i Lietuva, tai patvirtina i byla pateikta pažyma apie asmens deklaruota gyvenamaja vieta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma apskustoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme numatytas išimtis. Absoliuciu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškove A. V. kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma ieškiniu, kuriuo praše nutraukti jos ir atsakovo M. V. santuoka, nustatyti dukters G. V. gyvenamaja vieta kartu su motina A. V., priteisti iš atsakovo išlaikyma nepilnametei dukrai, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka, padalyti santuokoje igyta turta – transporto priemone (b.l. 1-6). Bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškejo, kad tiek ieškove A. V., tiek atsakovas M. V. yra deklarave, jog yra išvyke iš Lietuvos Respublikos i užsienio valstybe (b.l. 55, 56).

Teismas užsienio elementa turincioje byloje pirmiausia turi išspresti, ar jis yra kompetentingas nagrineti konkrecia byla. Jurisdikcija, sprendimu del tevu pareigu pripažinimo ir vykdymo reglamentuoja 2003 m. lapkricio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 del jurisdikcijos ir teismu sprendimu, susijusiu su santuoka ir tevu pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamenta (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003). Šis reglamentas taikomas nuo 2005 m. kovo 1 d. visoms valstybems narems, išskyrus Danija. Reglamentas Nr. 2201/2003 nustato jurisdikcijos, teismo sprendimu, susijusiu su santuoka ir tevu pareigomis vaikams, pripažinimo ir vykdymo taisykles. Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas bet kokio pobudžio teismo civilinems byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojancia; tevu pareigu skyrimu, naudojimosi jomis, perdavimu, apribojimu, atemimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jis netaikomas: tevystes (motinystes) nustatymui ar nugincijimui; sprendimams del ivaikinimo, pasirengimo ivaikinimui priemonems arba ivaikinimo panaikinimui ar atšaukimui; vardo ir pavardes vaikui suteikimui; nepilnamecio emancipavimui; išlaikymo pareigoms; turto patikejimo sutartims ar paveldejimui; priemonems, kuriu imamasi del vaiku padarytu baudžiamosios teises pažeidimu.

Sprendimai del išlaikymo pareigu turi buti priimami taikant 2000 m. gruodžio 22 d. Reglamenta (EB) Nr. 44/2001 del jurisdikcijos ir teismo sprendimu civilinese ir komercinese bylose pripažinimo ir vykdymo, kurio preambules 11 punkte nurodoma, jog jurisdikcijos taisykles turi buti ypac nuspejamos ir pagristos principu, pagal kuri jurisdikcija paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, o mineto reglamento preambules 12 punkte nustatyta, kad jurisdikcija turetu buti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamaja vieta, bet ir pagal kita alternatyvu jurisdikcijos pagrinda, atsižvelgiant i glaudu ryši tarp teismo ir bylos arba siekiant padeti tinkamai vykdyti teisinguma.

Jurisdikcijos pagrindai, susije su tevu pareigomis, nustatyti Reglamente Nr. 2201/2003, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant i vaiko interesus, ypac i artumo kriteriju. Tai reiškia, kad jurisdikcija turetu pirmiausia priklausyti vaiko nuolatines gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tevu pareigu turetoju susitarima (Reglamento Nr. 2201/2003 preambules 12 punktas).

Sistemiškai aiškinant minetu reglamentu anksciau išvardintas nuostatas, teiseju kolegija konstatuoja, jog nagrinejamos bylos jurisdikcija pirmiausia turi priklausyti vaiko nuolatines gyvenamosios vietos valstybei narei, todel pagrindinis šios kategorijos bylos teisminguma nusakantis kriterijus yra ne atsakovo nuolatine gyvenamoji vieta, kaip nurode pirmosios instancijos teismas, o vaiko nuolatine gyvenamoji vieta.

Ieškove A. V. apeliacines instancijos teismui pateike pažyma apie asmens deklaruota gyvenamaja vieta, taip pat Š. Z. pagrindines mokyklos pažyma iš kuriu matyti, jog nuo 2010 m. rugsejo 15 d. ieškoves A. V. ir jos nepilnametes dukros G. V. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o nepilnamete G. V. mokosi Š. Z. pagrindineje mokykloje 2 B klaseje, todel byla teisminga Šiauliu rajono apylinkes teismui.

Nors byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme metu šios aplinkybes teismui nebuvo žinomos, taciau šeimos bylose teismas turi buti aktyvus, imtis priemoniu, kad butu apsaugotos vaiku teises ir interesai (LR CPK 376 str.).

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, iš dalies teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad byla nera teisminga Šiauliu miesto apylinkes teismui, taciau, paaiškejus naujoms faktinems aplinkybems, jog nepilnamecio vaiko gyvenamoji vieta yra Šiauliu rajone, byla pagal teisminguma perduotina nagrineti Šiauliu rajono apylinkes teismui.

Nors apeliante nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai 2010 m. liepos 10 d. nutartimi atsisake priimti šaliu atstovu rašytini susitarima del teismingumo, taciau kaip matyti iš bylos medžiagos, toks susitarimas buvo pateiktas ne kartu su ieškiniu, kaip to reikalauja LR CPK 32 str., o teismui jau išnagrinejus byla, t.y. jau paskelbus 2010 m. liepos 9 d. nutarti, kuria ieškinys paliktas nenagrinetu (b.l. 60), todel naikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarti nera teisinio pagrindo. Be to, kaip matyti iš 2010 m. liepos 9 d. parengiamojo teismo posedžio protokolo, šaliu atstovai nepraše atideti bylos nagrinejimo, tam, kad, kaip nurodoma atskirajame skunde, pateikti rašytini susitarima del teismingumo, bylos nagrinejima buvo prašoma atideti del susitaikymo (b.l. 57). Pastabu del teismo posedžio protokolo šalys nera pareiškusios (LR CPK 171 str.).

Del išdestyto, Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis panaikintina, byla pagal teisminguma perduotina nagrineti Šiauliu rajono apylinkes teismui.

Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarti ir byla pagal teisminguma perduoti nagrineti Šiauliu rajono apylinkes teismui.

Palikti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarti nepakeista.

Kolegijos pirmininke Danute MatiukieneTeisejai Jolanta BadaugieneLaisve Aleknaviciene