- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- I-350-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01742-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,
nedalyvaujant atsakovų Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. raštą Nr. 20/07-65; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 20 d. raštą Nr. 2S-584; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus panaikinti 2018 m. sausio mėnesio valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafiką; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–13), atsiliepime (b. l. 122–123) nurodė, taip pat jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas buvo verčiamas pasirašyti, jog sutinka su 2018 m. sausio mėnesio Marijampolės pataisos namų valgyklos darbo grafiku, nors buvo įsitikinęs, kad minėtas dokumentas užpildytas neteisingai, todėl 2018 m. sausio 2 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris nepagrįstai jo skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Marijampolės pataisos namams. Teigė, kad Marijampolės pataisos namai pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog nedarant jokio psichologinio smurto bei grasinimo susidoroti pareiškėjui 2017 m. gruodžio 29 d. buvo pasiūlyta susipažinti su 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiku ir jį pasirašyti, taip pat buvo paaiškinta, jog nepasirašęs po švenčių pareiškėjas bus pristatytas komisijai, kur bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnio jo darbo. Ginčijamame Marijampolės pataisos namų akte nurodyta, kad, pasirašęs grafiką, pareiškėjas išeidamas iš kabineto reiškė nepasitenkinimą ir teigė, kad dėl šio įvykio bus paduotas skundas. Taip pat pažymėta, jog pareiškėjas yra įdarbintas tvarkdariu 0,75 etato, todėl darbo dienos nustatytas laikas yra 6 valandos, kuris numatytas grafike. Nesutikdamas su Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 20/07-65, pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris konstatavo, jog ginčijamas Marijampolės pataisos namų aktas yra išsamus ir pagrįstas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, ginčijami aktai, t. y. ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. raštas Nr. 20/07-65, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 20 d. raštas Nr. 2S-584, yra neteisėti, neišsamūs, nepagrįsti ir prieštaraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, pažeidžiantys teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą. Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, Marijampolės pataisos namų pildomi valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikai bei mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nėra numeruojami, kaip to reikalauja norminiai aktai, nėra nurodytas įstaigos pavadinimas, darbo grafiko data, todėl toks grafikas negali būti laikomas oficialiu dokumentu. Pažymėjo, jog pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių III skyriaus 8 punktą, įstaigos parengti dokumentai turi būti registruojami, kad būtų įrodytas jų buvimas įstaigos dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta jų paieška. Teigė, jog nagrinėjamu atveju valgyklos nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikas nėra patvirtintas struktūrinio padalinio antspaudu. Pabrėžė, jog, panaudojus psichologinį spaudimą, pareiškėjas buvo priverstas pasirašyti neteisėtame, neatitinkančiame Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, darbo grafike, ir taip pareiškėjui buvo sukeltos teisinės pasekmės. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, dėl patirto psichologinio smurto ir priverstinai pasirašyto darbo grafiko pareiškėjas patyrė ilgalaikių išgyvenimų, nemigą, stresą, emocinį sukrėtimą, todėl jis prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovai Marijampolės pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimais į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61–64, 100–101).
Atsiliepimuose į skundą nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl Marijampolės pataisos namų valgyklos darbo grafiko neteisėtumo yra paremtas paties pareiškėjo subjektyviu supratimu, kas yra, o kas nėra teisėta, pareiškėjas nesirėmė jokiais teisės aktais, kad patvirtintų savo niekuo nepagrįstus teiginius dėl grafiko teisėtumo, todėl pareiškėjo atsisakymas pasirašyti teisėtame, Marijampolės pataisos namų direktoriaus pasirašytame darbo grafike yra nuteistojo pareigų nevykdymas, – tai pareiškėjui ir buvo išaiškinta 2017 m. gruodžio 29 d. Marijampolės pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės kabinete. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. raštą Nr. 20/07-65 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 20 d. raštą Nr. 2S-584 yra nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad šie raštai nesukelia jokių teisinių pasekmių, o juos panaikinus pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeis. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde teigia, kad valgyklos darbo grafike nėra įstaigos pavadinimo, darbo grafiko datos, todėl toks darbo grafikas negali būti laikomas oficialiu dokumentu, tačiau keletą formalių trūkumų turintis dokumentas savaime netampa neteisėtu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į teismą, nuolatos skųsdamas Marijampolės pataisos namų darbuotojus, tačiau nėra kreipęsis į Marijampolės pataisos namų Psichologinę tarnybą ar būrį prižiūrintį specialistą, nėra nurodęs, kad yra bandoma susidoroti ar atliekami kitokie veiksmai prieš pareiškėją, įstaigoje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo išgyvenimus, tariamą emocinį sukrėtimą ar patiriamą stresą. Pažymėjo, jog Marijampolės pataisos namų Ūkio skyriaus darbuotojas sandėlininkas V. D. neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo įdarbinimo ar atleidimo iš darbo, todėl pareiškėjo baimė dėl V. D. tariamai išsakytų žodžių, jog bus atleistas iš darbo, neturi jokio pagrindo. Teigė, kad pareiškėjas dėl tokių tariamų V. D. veiksmų nėra kreipęsis nei į Marijampolės pataisos namų administraciją, nei į būrį prižiūrintį specialistą, taip pat nėra kreipęsis ir į Psichologinę tarnybą, Marijampolės pataisos namų Kriminalinės žvalgybos pareigūnai taip pat neturi jokių duomenų apie tariamą bandymą susidoroti su pareiškėju. Mano, jog pareiškėjas, nepasirašydamas valgyklos darbo grafike, nevykdo teisėtų administracijos reikalavimų, todėl esant tokiai situacijai gali būti svarstoma galimybė dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo dėl pareigų nevykdymo. Pažymėjo, kad pareiškėjas visiškai neįrodė galimai patirtai neturtinei žalai nustatyti reikšmingų kriterijų, o į bylą pateiktų įrodymų visuma įrodo, kad pareiškėjas negalėjo patirti tokių dvasinių sukrėtimų ar išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. rašto Nr. 20/07-65 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2S-584 pagrįstumo ir teisėtumo, Marijampolės PN įpareigojimo panaikinti 2018 m. sausio mėnesio valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafiką bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. sausio 2 d. skundu (b. l. 65–67) kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių dėl Marijampolės PN patiriamo psichologinio spaudimo, t. y. dėl grasinimo, jog nepasirašęs 2018 m. sausio mėnesio grafike jis bus atleistas iš darbo, taip pat pareiškėjas skundu prašė panaikinti 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiką. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 2S-105 pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Marijampolės PN (b. l. 24). Atsakydami į pareiškėjo skundą, Marijampolės PN 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 20/07-65 (b. l. 24–25) informavo pareiškėją, kad atlikus tyrimą pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, taip pat nurodė, kad 2018 m. sausio mėnesio darbo grafikas yra patvirtintas pataisos namų direktoriaus, todėl panaikintas nebus, o, nesutikęs su darbo grafiku, pareiškėjas gali kreiptis dėl atleidimo iš darbo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN atsakymu, 2018 m. sausio 25 d. pateikė skundą (b. l. 29–31) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 2S-584 atmetė (b. l. 32–33). Nurodė, jog Marijampolės PN pateiktas atsakymas yra išsamus ir pagrįstas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Peržiūrėjus visą dokumentaciją, nenustatyta, kad pareigūnai pareiškėjui būtų reiškę pretenzijas, nepagarbias, grasinančias frazes, nepadorius aiškinimus, taip pat ginčijamame 2018 m. vasario 20 d. sprendime Nr. 2S-584 pažymėta, kad Marijampolės PN informavo, jog valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikas bus registruojamas ir turės registracijos numerį.
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ypatumus reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., toliau – ir BVK). Darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš pataisos priemonių (BVK 111 str.). Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). LVAT, aiškindamas BVK antrojo skirsnio normas, konstatavo, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Nuteistiesiems dirbant mokamą ir nemokamą darbą yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013; 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013). Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. BVK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Pagal BVK 128 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punkte taip pat numatyta, kad nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio ir švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (aktuali redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., toliau – ir DK) 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.
DK 120 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. DK 120 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad apskaitos žiniaraščiuose turi būti įtraukta viršvalandinių darbų trukmė, dirbto darbo laiko trukmė švenčių dienomis, naktį, darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, bei darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
DK 97 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbo laiko režimas ir darbo laiko grafikas turi būti sudaryti taip, kad nebūtų pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, akto redakcija galioja nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d.) 3 skyriaus 10 punkte numatyta, kad įstaigos parengti dokumentai turi būti užregistruoti. Dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą. Dokumentai registruojami tą dieną, kai jie pasirašomi ar patvirtinami. Pagal Taisyklių 13 punktą, įstaigos parengti dokumentai registruojami nustatytuose registruose, kuriuose įrašomi šie duomenys: dokumento registracijos numeris, registravimo data, dokumento pavadinimas (antraštė).
Kaip minėta, pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad jam 2017 m. gruodžio 29 d. buvo liepta pasirašyti, jog susipažino su Marijampolės PN valgyklos darbo grafiku, grasinant atleisti iš darbo, jei nepasirašys, ir taip jam darant psichologinį spaudimą, nors jis su pateiktu 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiku nesutiko, kadangi jame nebuvo įstaigos pavadinimo, darbo grafiko registracijos numerio bei datos, taip pat numeruojami nebuvo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 7/07-241 buvo įdarbintas 0,75 etato tvarkdariu (patalpų valytoju) (b. l. 148).
Taip pat nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas buvo iškviestas Ūkio skyriaus sandėlininko V. D. pas 1 būrio specialistę R. L. susipažinti su 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiku ir pasirašyti. Kadangi pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl netinkamo grafiko įforminimo ir pasirašyti atsisakė, jam buvo kantriai ir pagarbiai kelis kartus paaiškinta, kad bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnio jo darbo, todėl pareiškėjas pasirašė (b. l. 70, 71).
Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė R. L. nurodė, kad, 2017 m. gruodžio 29 d. supažindindami pareiškėją su valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiku, nereiškė pareiškėjui jokių pretenzijų, grasinimų, nekalbėjo pakeltu tonu. Atvirkščiai, reiškiant pareiškėjui nepasitenkinimą dėl siekio su juo susidoroti, Marijampolės PN darbuotojas V. D. labai kantriai ir pagarbiai kelis kartus paaiškino susidariusią situaciją bei, kad tai nėra nei grasinimas, nei susidorojimas. Liudytoja pažymėjo, jog jokių grasinimų pareiškėjui nereiškė, kadangi ji nėra nuteistojo darbdavė ir jai pareiškėjo pasirašymas ar nepasirašymas jokios reikšmės neturėjo. To paties teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. D. tvirtino, kad jis taip pat jokio psichologinio spaudimo pareiškėjui nedarė (b. l. 155–158).
Atsižvelgiant į liudytojų parodymus bei į byloje esančius įrodymus nenustatyta, kad pataisos namų pareigūnai V. D. ir R. L., 2017 m. gruodžio 29 d. supažindindami pareiškėją su valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiku, pareiškėjui darė psichologinį spaudimą. Priešingai, pareigūnas V. D., nepažeisdamas DK 24 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, pareiškėjui išaiškino, kad jis turi pasirašyti, jog susipažino su Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiku, o nesutikęs su nustatytu darbo grafiku, jis turi teisę darbo atsisakyti bet kuriuo metu. Taigi tokie pareigūnų veiksmai negali būti laikomi grasinimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad minėti pareigūnai veikė neteisėtai prieš pareiškėją, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jam pareigūnų daromo psichologinio spaudimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nepasirašymo valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafike priežastimi nurodė netinkamą jo įforminimą, t. y. grafike nebuvo nurodyta įstaigos pavadinimas, darbo grafiko registracijos numeris bei data.
Į bylą pateikti Marijampolės PN valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų grafikai patvirtina pareiškėjo teiginius dėl minėtų dokumentų registracijos numerio bei datos nebuvimo (b. l. 142–147), todėl teismas konstatuoja, kad Marijampolės PN pažeidė Taisyklių 3 skyriaus 10 punktą ir 13 punktą, kuriuose numatyta, kad įstaigos parengti dokumentai turi būti užregistruoti tą dieną, kai jie pasirašomi ar patvirtinami, įrašant dokumento registracijos numerį, registravimo datą, dokumento pavadinimą (antraštę).
Tai pripažino tiek Marijampolės PN, tiek Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pastarajam nurodžius pareiškėjo ginčijamame 2018 m. vasario 20 d. rašte Nr. 2S-584, jog Marijampolės PN informavo, kad valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikai bus registruojami ir turės registracijos numerį (b. l. 32–33).
Pareiškėjo teiginiai dėl Marijampolės PN valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų grafikuose nenurodyto įstaigos pavadinimo laikytini nepagrįstais, kadangi visi grafikai yra patvirtinti Marijampolės PN direktoriaus parašu, todėl akivaizdu, kad darbo grafikai yra būtent Marijampolės PN, o ne kitų kalinimo įstaigų, kadangi Marijampolės PN direktorius tvirtinti savo parašu kitų kalinimo įstaigų dokumentų neturi įgaliojimų.
Valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikų bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, pareiškėjas dirbo 5–7 valandas, todėl BVK 128 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena, pažeista nebuvo. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo fiksuojamas jo išdirbtas laikas darbo dienomis bei švenčių dienomis ir savaitgaliais. Pareiškėjui buvo suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Byloje esantys valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad kai pareiškėjas dirbo poilsio arba švenčių dienomis, jam buvo suteikiamas poilsis kitomis dienomis. Be to, pareiškėjo darbo laikas buvo apskaitomas teisės aktų nustatytos formos darbo laiko apskaitos dokumentuose. Pažymėtina, jog pareiškėjas dėl jam apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio pretenzijų nekėlė, todėl darbo grafikų formos trūkumai pripažintini nepažeidžiančiais pareiškėjui nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog BVK 128 straipsnio, DK 97 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio ir Aprašo 12 punkto nuostatos pažeistos nebuvo.
Teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui pasirašant valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafike pareigūnų psichologinio spaudimo nebuvo, taip pat nustatyta, jog Marijampolės PN valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, be to, padarytus pažeidimus Marijampolės PN pripažino ir nurodė, kad valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikai bus registruojami ir turės registracijos numerį, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. raštas Nr. 20/07-65 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 20 d. raštas Nr. 2S-584 yra nepagrįsti. Taigi skundo dalis dėl ginčijamų aktų panaikinimo atmestina kaip nepagrįsta. Atitinkamai netenkintinas pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri kildinama iš neteisėtų atsakovės atstovo Marijampolės PN veiksmų, t. y. pareiškėjo patirto psichologinio spaudimo pasirašyti valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafike. Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnų psichologinis spaudimas sukėlė jam ilgalaikių išgyvenimų, kurie pasireiškė nemiga, nuolatiniu stresu bei emociniu sukrėtimu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas Marijampolės PN būtų daręs pareiškėjui psichologinį spaudimą, jog šis pasirašytų valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafike. Teismo vertinimu, Marijampolės PN administracija turėjo pareigą supažindinti pareiškėją pasirašytinai su sudarytu ir direktoriaus patvirtintu darbo grafiku, kadangi pareiškėjas privalo žinoti jam paskirtas dienas darbui atlikti, taip pat turi žinoti, kad jis turi teisę atsisakyti darbo bet kuriuo momentu. Taigi nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas.
Nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinės žalos atsiradimą (daromo pareigūnų psichologinio spaudimo), nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė į bylą 2019 m. gegužės 20 d. patikslintą pažymą Nr. NTP-7-3073 apie 597,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 189).
Bylos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-18-T-1704-8393 nuspręsta G. L. teikti antrinę teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje paskiriant advokatą A. B. (b. l. 37–38). 2018 m. gegužės 8 d. Leidimo ir pavedimo sutartimi advokatas A. B. pavedė advokato padėjėjai R. V. teikti šioje administracinėje byloje pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b. l. 39).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.