Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, Rasai Lunienei, Linai Pauliukevičiūtei, Violetai Semaškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono vadovu, aukštojo išsilavinimo, teistas: 1) 2010 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. 80 MGL dydžio , t. y. 10 400,00 Lt, bauda; 2) 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 228 str. 2 d., 184 str. 2 d., 222 str. 1 d. laisvės apribojimu dvejiems metams ir 21 MGL dydžio, t. y. 2730,00 Lt, bauda, teistumai neišnykę, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir

P. J., gim. 1973 m. sausio 8 d., Trakuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas 2010 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. 40 MGL dydžio , t. y. 5200,00 Lt, bauda, teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 183 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., t. y. tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėnesio iki 2007 m. sausio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, padedant P. J., A. S., R. J. bei T. D. (A. S., R. J. ir T. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - pagaminus netikrus dokumentus, pasisavinti didelės vertės svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagamino netikrus dokumentus bei pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 70 800,00 Lt vertės turtą, nusikalstamą veiką padarydamas tokiu būdu: 2006 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, R. J., žinodamas, kad jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų ar darbų neatliks, nurodė A. S. surasti Lietuvos Respublikos ūkio subjekto atstovą, kuriam reikėtų netikrų pridėtinės vertės mokesčio (toliau tekste – PVM) sąskaitų-faktūrų, kurių pagalba būtų galima pasisavinti ūkio subjekto turtą. A. S., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono vadovui P. J. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke pervedus šiose netikrose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas pinigų sumas, šie pinigai bus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. P. J. apie šį A. S. pasiūlymą pranešus V. R., šis sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas-faktūras iš A. S. įsigyti bei laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėnesio iki 2006 m. gruodžio mėnesio, per P. J. pateikė A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodė kokios paslaugos turi būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose-faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)‘.

Kaltinamasis P. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. balandžio mėn., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono vadovo pareigose, į kurias įėjo objektų paieška, darbų priežiūra. V. R. buvo įmonės direktorius. Dirbant regiono vadovu, V. R. užsiminė, kad reikėtų grynųjų pinigų. Apie tai jis pakalbėjo su pažįstamu A. S., kuris pažadėjo pasidomėti kur galima būtų išgryninti įmonės pinigus. Po kažkiek jam paskambinęs A. S. pasakė, kad gali padėti minėtu klausimu ir, kad tai kainuos devyni procentai nuo pervestos pinigų sumos. Paklausus ar galima įrašyti šituos darbus į sąskaitas-faktūras, jis pasakė, kad gali. Į fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras įrašė darbus, kuriuos atlikinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viską suderinus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus. Vėliau jam paskambinęs A. S. pasakė, kad pervesti pinigai yra išgryninti. Jiems susitikus, Almantas perdavė jam pinigus, kuriuos jis atidavė V. R.. T. D., R. L., R. J. jis nepažinojo, tik ant PVM sąskaitų-faktūrų matė užrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus. V. R. minėjo, kad įmonės veiklai reikia grynųjų pinigų, už kuriuos galima buvo pigiau nusipirkti statybinių medžiagų ar įrenginių. Tuo metu keltuvų nuoma vienai parai kainavo 260,00 Lt – 280,00 Lt, o juos išsinuomojus neoficialiai, kainuodavo apie 100,00 Lt. Žino, kad V. R. be dokumentų pirko detales kompresoriui ir įrankius, remontavo kompresorių. Taip pat be dokumentų buvo perkami dažai ir priešgaisriniai dažai. Tai patvirtinančių dokumentų pateikti neturi, bet viskas buvo panaudota įmonės veiklai. Jis pats neoficialiai yra pirkęs dažus, pinigus duodavo V. R.. Iš viso V. R. šiems pirkiniams jam yra davęs apie 12 000,00 Lt. Už kitus pinigus V. R. taip pat pirko dažų, kuriuosi atnešdavo parduoti kitų su jais konkuruojančių įmonių darbininkai. Visus išgrynintus pinigus atidavė V. R., pats naudos neturėjo, pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų jiems nereiškė.

Kaltinamasis V. R. tokius pačius paaiškinimus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 185-186, t. 2, b. l. 42-44), nurodė, kad V. R. jam užsiminė, kad įmonėje trūksta apyvartinių piniginių lėšų visokioms bendrovės reikmėms ir gerai būtų gauti dokumentus apie kažkokių prekių ar paslaugų pirkimą ir tokiu būdu gauti grynųjų pinigų, neapskaitytų buhalterinėje apskaitoje. Jis V. R. pažadėjo pasidomėti, kas šiuo klausimu galėtų padėti. Vieno pokalbio metu su pažįstamu A. S. pastarajam užsiminė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingi grynieji pinigai. Po kurio laiko susiskambinus su A. S. jie susitarė susitikti. Susitikimo metu A. S. jam pasakė, kad gali gauti PVM sąskaitas-faktūras apie įvairių paslaugų pardavimą, kurias būtų galima įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po to šias PVM sąskaitas-faktūras reikės apmokėti. A. S. grąžins pinigus pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras ir tokiu būdu bus gauti neapskaityti bendrovėje pinigai. A. S. paminėjo, jog už šią paslaugą reikės sumokėti devynis procentus nuo bendros PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos su PVM. Apie šį A. S. pasiūlymą jis papasakojo V. R., kuris sutiko pasinaudoti A. S. pasiūlyta paslauga. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo dažymo paslaugas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir šiame objekte UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo panaudoti kitos bendrovės PVM sąskaitas-faktūras apie atliktas dažymo paslaugas, nes realiai šiuos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Visas kainas ir darbų apimtis, kuriuos tariamai atliko kita įmonė, jam nurodė V. R.. Po kurio laiko susitikęs su A. S. jis perdavė pastarajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei pasakė, kad PVM sąskaitose-faktūrose turi būti nurodytos dažymo paslaugos, nurodė atliktų darbų kainą bei atlikimo vietą. Kito susitikimo metu A. S. jam perdavė dvi PVM sąskaitas-faktūras, atliktų darbų aktus ir subrangos sutartį. Šie dokumentai buvo išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. A. S. pasakė, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą reikės pervesti pinigus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas paslaugas, po to A. S. jam tuos pinigus grąžins, atskaitęs sutartus devynis procentus už paslaugą. Šias UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras apie tariamai suteiktas dažymo paslaugas, atliktų darbų aktus ir subrangos sutartį jis perdavė V. R.. Po kažkiek laiko A. S. grąžino jam pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus be devynių procentų nuo bendros PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pinigų sumos. Šiuos pinigus jis perdavė V. R., kurie vėliau buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Iš viso per du kartus V. R. jis perdavė apie 65 000,00 Lt. Iš šių pinigų, ne daugiau kaip 12 000,00 Lt, jam V. R. per kelis kartus perdavė tam, kad jis susimokėtų už perkamus be dokumentų dažus, skiediklius, gruntą metalui padengti, dažų pigmentus priešgaisriniams dažams. Dirbdamas objektuose, gaudavo pasiūlymų iš jam nepažįstamų asmenų įsigyti pigiau dažų, be dokumentų. Apie tokius pasiūlymus pranešdavo V. R.. Jam pritarus, susitardavo dėl konkretaus dažų kiekio ir kainos, dažniausiai dažus pristatydavo į tą patį objektą. Suderinęs su V. R., objektuose yra mokėjęs už skubią pastolių, keltuvų, buldozerių nuomą, o taip pat už elektrikų paslaugas ir suvirinimo aparatų gedimų šalinimą. Už šias paslaugas sumokėjo apie 10 000,00 Lt. Už buldozerio nuomą ar kitos panašios technikos nuomą jis apmokėdavo savais pinigais, kuriuos jam V. R. vėliau gražindavo. Už keltuvų ir pastolių nuomą, suderinęs kainas, gaudavo pinigus iš V. R.. Iš pradžių su V. R. buvo suderinami nuomos laikotarpiai ir kaina, ir tik tada V. jam perduodavo pinigus. Jam žinoma, kad V. R. ir pats iš tų pinigų pirkdavo nemažai elektros įrankių Gariūnuose, kurie gana dažnai sugesdavo. Minėti dažai, kitos medžiagos, meistrų paslaugos, technikos nuoma buvo apmokėti dirbant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ objektuose. Visi objektai buvo priduoti užsakovui laiku, užsakovai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė.

Kaltinamųjų kaltė buvo grindžiama tokiais įrodymais.

Liudytojo A. S. parodymais, kuris parodė, kad yra įtariamasis kitoje byloje ir duos parodymus kaip liudytojas. Jis pažįsta P. J., V. R. matęs tik iš matymo. Žino, kad P. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. J. pažįsta, T. D. yra matęs keletą kartų. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko negirdėjo. Pokalbio su P. J. metu, pastarasis pasiteiravo ar jis nežino, kas galėtų išrašyti sąskaitas-faktūras už nepadarytus darbus. Jis (A. S.) pažadėjo pasidomėti. Apie užsiminė R. J., kuris pasakė, kad galėtų išrašyti fiktyvią PVM sąskaitą-faktūrą, bet už tai jam reikės palikti kažkokią dalį pinigų. Visa tai jis pasakė P. J., t. y. kad reikės įmonei palikti devynis procentus nuo išgrynintų pinigų sumos. Po kurio laiko P. J. pasakė, kad juos tenkina toks pasiūlymas. Tuomet R. J. pagal jam perduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus išrašė dvi PVM sąskaitas-faktūras, maždaug virš 30 000,00 Lt kiekviena, kurias jis perdavė P. J.. Po to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šias PVM sąskaitas-faktūras pervedė jose nurodytai įmonei pinigus, o dar po kažkiek laiko R. J. pasakė, kad galima atvažiuoti pasiimti grynuosius pinigus. Jis (A. S.) iš R. J. paėmė pinigus ir atidavė juos P. J.. Kokia tai buvo suma, nežino, tačiau Ričardas sakė, kad yra atskaičiuoti sutarti procentai. P. J. tuomet minėjo, kad tuos pinigus naudos įmonės reikmėms.

Liudytojo M. Ž. (M. Ž.) parodymais, kuris parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbų vykdytoju. V. R. buvo direktorius, o P. J. darbų vadovas. Įmonė užsiėmė priešgaisriniu dažymu. Jis iš sandėlio imdavo dažus į objektą. Būdavo, kad į statybos objektą atvažiuodavo žmonės ir siūlydavo pigiau pirkti priešgaisrinius dažus. Greičiausiai, tai buvo darbininkai iš konkuruojančių įmonių, kurie parduodavo sutaupytus likusius dažus. Tikslių kainų, už kurias jie parduodavo dažus, nežino, tačiau tai buvo žymiai pigiau, nei pirkti su dokumentais. Darbininkai siūlydavo dažus įvairiais kiekiais – po 10 kibirų ir pan. Be to būdavo nuomojami traktoriai, pastoliai, kita statybinė įranga. Matydavo, kad V. už dažus atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, tačiau kokios būdavo sumos, nežino. Žino, kad būdavo perkami statybos įrankiai Gariūnuose.

Liudytojo S. M. parodymais, kuris parodė, kad pažįsta V. R. ir P. J., nes dirbo vienoje įmonėje. 2007 metų kovo ar balandžio mėnesį jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, dalyvauja teismuose. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą sustabdė. Jos akcininkas yra Estijos įmonė, kuri pasirašė taikos sutartį su V. R. ir P. J., jiems pretenzijų neturi. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik girdėjo. Žino, kad tarp šių įmonių buvo sudaromi sandoriai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdytojos. Nežino ar realiai darbai buvo atliekami. Ar buvo atsiskaitoma, nepamena, nes tuo metu nedirbo. Įmonei buvo padaryta žala.

2009 m. balandžio 16 d. specialisto išvada nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktą informaciją realiai sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti buhalterinėje apskaitoje panaudojo tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras serija LNP (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo konstrukcijų dažymo darbai už 20 000,00 Lt ir 3600,00 Lt PVM, iš viso už 23 600,00 Lt ir už 40 000,00 ir 7200,00 Lt PVM, iš viso už 47 200,00 Lt. Minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų duomenys buvo įrašyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus ir jų pagrindu į atskaitomą pirkimo PVM nepagrįstai buvo įrašyta Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau tekste – VMI) deklaruoto pirkimo PVM 10 800,00 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateiktose 2006 m. spalio ir 2006 m. gruodžio mėnesių PVM deklaracijose iš viso 10 800,00 Lt padidino metalo konstrukcijų dažymo paslaugų pirkimo PVM, iš jų: už 2006 m. spalio mėnesį 3600,00 Lt ir 2006 m. gruodžio mėnesį 7200,00 Lt bei šia suma sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 str. 1 d. nuostatą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįvykusiomis ūkinėms operacijoms pagrįsti buhalterinėje apskaitoje panaudojo tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras serija LNP Nr. (duomenys neskelbtini), Nr (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo įformintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ metalo konstrukcijų dažymo darbų pirkimas už 60 000,00 Lt ir 10 800,00 Lt PVM, iš viso 70 800,00 Lt, pagal kuriuos 2006 m. spalio ir gruodžio mėnesį buvo įformintos ūkinės operacijos, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje panaudodama tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 ūkinių finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 1, b. l. 50-71).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l. 155-167). V. R. ir P. J. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., už tai, kad V. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, ir P. J. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono vadovu, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėnesio iki 2007 m. sausio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turėdami vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti turtinę prievolę - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 10 800 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM, t. y. 2006 m. spalio mėnesį kitam asmeniui pasiūlius V. R. ir P. J. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti V. R. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, šias netikras PVM sąskaitas-faktūras įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu apgaule sumažinti bei įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, V. R. ir P. J. sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas-faktūras iš šio asmens įsigyti ir įtraukti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėnesio iki 2006 m. gruodžio mėnesio, pateikė šiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turi būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose-faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“,. Minėtas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš V. R. ir P. J. gautus duomenis pateikė kitiems asmenims, nurodė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras įrašyti V. R. ir P. J. pateiktus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 70 800,00 Lt, Šis asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras: 2006 m. spalio 31 d. serija LNP Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 29 d. serija LNP Nr. (duomenys neskelbtini) kompiuterio pagalba įrašė V. R. ir P. J. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 70 800,00 Lt, pateikė šiuos dokumentus pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. L.. R. L. minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose-faktūrose pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir šiuos dokumentus perdavė kitam asmeniui, kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus per kitus asmenis perdavė V. R. ir P. J..

V. R., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal kito asmens jam pateiktas minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras sandoriai nėra įvykę, pateikė jas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats, imituodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai šios įmonės parduotas paslaugas, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. sausio 17 d., mokėjimo pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Hansabankas“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“, pervedė 70 800,00 Lt, po to, kitas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, Vilniaus mieste išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus, kurių dalį pagal iš anksto su V. R. ir P. J. sutartas apgaulės būdu įgyto svetimo turto - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM - tiksliai nenustatytas pasidalinimo proporcijas Vilniaus mieste pasidalino su kitais asmenims, o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe, dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per kitus asmenis perdavė V. R. ir P. J..

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., P. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., 2010 m. lapkričio 10 d. priėmė nutartį (t. 1, b. l. 6-13), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 str., informavo prokurorą, kad V. R. ir P. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. požymių.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi (t. 1, b. l. 168-173) atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl skundžiamo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, nustatė, jog nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis V. R., darydamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., BK 300 str. 1 d. (suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų serija LNP Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagaminimas ir panaudojimas ), BK 300 str. 1 d. ( PVM deklaracijų už 2006 m. spalio ir gruodžio mėn. suklastojimas ir panaudojimas) ir BK 222 str. 1 d., visgi, veikė jo atstovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad V. R., kaip bendrovės direktorius, disponuodamas, tame tarpe ir bendrovės veikloje, nusikalstamu būdu gautais grynaisiais pinigais, objektyviai negalėjo nei šių pinigų, nei už juos atliktų darbų ar įsigytų prekių įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, pažymint tai, kad tokioje situacijoje, tik jis ir P. J. galėjo žinoti, kur buvo panaudoti minėtu būdu gauti grynieji pinigai. Netikėti pastarųjų nurodytomis aplinkybėmis bei jas paneigti bylos duomenimis, negalima, atkreipiant dėmesį į tai, kad metalo konstrukcijų dažymo darbai, visgi buvo atlikti, beje to, neneigė ir apeliantas, tuo tarpu, šių darbų ir medžiagų sąnaudos, kaip nustatyta bylos medžiaga, buvo pagrįstos suklastotais dokumentais. Tokiu būdu, iš aukščiau aptartų nuteistojo V. R. parodymų, kuriuos patvirtino ir nuteistasis P. J., akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl V. R. atliktų nusikalstamų veikų, visgi finansinę naudą turėjo. Kita vertus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė nauda pasireiškė ir tuo, jog dėl V. R. atliktų nusikalstamų veiksmų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaikinta prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 10 800 Lt pridėtinės vertės mokesčio, ką objektyviai pagrindžia byloje esanti specialisto išvada.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi (t. 1 b. l. 143-149) buvo atmestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinis skundas, paduotas dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog teismas nustatė, kad dėl V. R. neteisėtos veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo tiesioginės materialinės naudos panaikinant turtinę prievolę mokėti PVM valstybei ir panaudojant neteisėtai gautus pinigus bendrovės veikloje. Tokia išvada pagrįsta nuteistųjų V. R. ir P. J. parodymais apie neteisėtos veikos motyvus ir jos rezultatą – gautų piniginių lėšų panaudojimą. Šie asmenys paaiškino, kad 2006 m. V. R. vadovaujamai bendrovei pritrūkus apyvartinių lėšų, buvo nuspręsta grynų pinigų gauti išrašant netikras sąskaitas-faktūras už realiai nesuteiktas kitos įmonės paslaugas, o šiai sumokėtus pinigus vėliau susigrąžinti. Tokiu būdu veikiant atgavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtus pinigus ir gavus papildomą pinigų sumą už nesumokėtą valstybei PVM, šie pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms jos veikloje: iš konkurentų perpus pigiau perkamos medžiagos (priešgaisriniai dažai, gruntas metalui padengti, paviršiniai antikoroziniai dažai) bei įrankiai (perforatoriai, dažų maišyklės), kurie buvo naudojami kasdieninėje įmonės veikloje, keliskart pigiau išnuomoti keltuvai, atliekami darbai, kurių nebuvo galima pagrįsti sąskaitomis (grunto lyginimas, žvyro užpylimas), sumokėta bendrovės darbininkams už atliktus darbus (metalinių konstrukcijų dažymą, darbą buldozeriu), neįforminant to dokumentuose, ir pan. Aplinkybė, kad sprendimą neteisėtu būdu išgrynintus pinigus panaudoti minėtomis kryptimis įmonės vadovas priėmė individualiai, nepaneigia fakto, kad lėšos buvo panaudotos įmonės naudai. V. R. teisme patvirtino, kad jis veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, siekdamas jai gerovės, nes 2006 metais jo vadovaujamoje bendrovėje buvo darbų pikas ir atsirado poreikis sumokėti už keltuvą, o tuo metu didelės įmonės nuomojosi daug keltuvų ir joms buvo prastovos. Bendrovei turint finansinių sunkumų, buvo susitarta su darbininkais už daug mažesnį atlyginimą išsinuomoti keltuvus ir kitą techniką bei įvykdyti jau minėti neteisėti veiksmai, turint tikslą skubiai gauti grynų pinigų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto 2009 m. balandžio 16 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuria rėmėsi teismai, nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktos suklastotos sąskaitos-faktūros buvo panaudotos paruošiant PVM deklaraciją ir dėl to 10 800,00 Lt buvo sumažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ privaloma mokėti PVM mokesčio suma už 2006 metus. Mokesčių mokėjimo išvengimas arba jų sumažinimas pripažintinas materialine nauda. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad juridinis asmuo, išvengdamas sumokėti apibrėžtą sumą mokesčių į valstybės biudžetą, įgavo pranašumą prieš kitas, sąžiningai mokesčius mokančias įmones, ir taip gavo nematerialinės naudos. Vertinant visus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jos vadovo atliktų neteisėtų veiksmų gavo tiek realios materialinės, tiek nematerialinės naudos, o nuteistasis V. R. veikė bendrovės naudai ir interesais.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Kaltinamieji V. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. dėl to, kad pasisavino jam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės, t. y. 70 800,00 Lt vertės turtą, o kaltinamasis P. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. dėl to, kad padėjo V. R. pasisavinti jam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės, t. y. 70 800,00 Lt vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. R. ir P. J. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino. Priimant nuosprendį, teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 301 str.).

Grįsti apkaltinamojo nuosprendžio prielaidomis ir spėjimais negalima, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“). Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savu turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.

Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė Lietuvos Respublikos BK 183 str. numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

Taigi, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta Lietuvos Respublikos BK 183 str. numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Jeigu šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu Lietuvos Respublikos BK 183 str. prasme.

Teismas, ištyręs baudžiamosios bylos rašytinius dokumentus, įvertinęs kaltinamųjų ir liudytojų duotus parodymus priėjo prie išvados, kad neginčijamų įrodymų, kad V. R. pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o P. J. jam padėjo tai padaryti, nėra.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamieji V. R. ir P. J. baudžiamojoje byloje, kurioje jie buvo nuteisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, dar ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad darbai kurie buvo nurodyti suklastotose PVM sąskaitose-faktūrose realiai buvo atlikti, tik šiuos darbus atliko ne šiose sąskaitose-faktūroje nurodyta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o pati „(duomenys neskelbtini)“, ir būtent šiems bei kitiems bendrovės statybos darbams buvo naudojamos išgrynintos lėšos, t. y. buvo pirktos įvairios prekės, paslaugos be apskaitos dokumentų (t. 1, b. l. 114, 120-122). Tai, kad išgryninti pinigai buvo panaudoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms kaltinamieji taip pat aiškino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ši aplinkybė jau yra nustatyta ir įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad dėl V. R. neteisėtos veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo tiesioginės materialinės naudos panaikinant turtinę prievolę mokėti PVM valstybei ir panaudojant neteisėtai gautus pinigus bendrovės veikloje ir tokią išvadą teismas padarė remdamasis nuteistųjų V. R. ir P. J. parodymais apie neteisėtos veikos motyvus ir jos rezultatą – gautų piniginių lėšų panaudojimą, t. y. kad pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms jos veikloje: iš konkurentų perpus pigiau perkant medžiagas (priešgaisrinius dažus, gruntą metalui padengti, paviršinius antikorozinius dažus) bei įrankius (perforatorius, dažų maišykles), kurie buvo naudojami kasdieninėje įmonės veikloje, keliskart pigiau nuomojantis keltuvus, atliekant darbus, kurių nebuvo galima pagrįsti sąskaitomis (grunto lyginimas, žvyro užpylimas), sumokant bendrovės darbininkams už atliktus darbus (metalinių konstrukcijų dažymą, darbą buldozeriu), neįforminant to dokumentuose, ir pan. Aukščiausiojo teismo nutartyje buvo pripažinta, kad lėšos buvo panaudotos įmonės naudai, nes V. R. veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, siekdamas jai gerovės, veikdamas bendrovės naudai ir interesais.

Tokias pačias aplinkybes apie neteisėtai išgrynintų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ lėšų panaudojimą kaltinamieji V. R. ir P. J. nurodė ir duodami parodymus dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas liudytojas M. Ž.. Byloje taip pat nenustatyta, kad nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais būtų padaryta turtinė žala bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad bendrovė civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi nei baudžiamojoje byloje, nagrinėtoje Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, šioje baudžiamojoje byloje.

Taigi, šioje byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kurie leistų teismui daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis V. R. pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 70 800,00 Lt vertės turtą, o P. J. padėjo jam šiuos pinigus pasisavinti, todėl jie išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301, 302 str.str., 303 str. 2 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

V. R., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. J., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 183 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.