Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ieškinį dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios skyriaus vedėjo pareigas, Jurgitos Novelskienės 2022 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 51VĮ-168-(14.51.2E.) dėl 2015 m. kovo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 51SŽN-5 nutraukimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „E.“ (toliau – ir pareiškėja) teismui padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Elektrėnų skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios skyriaus vedėjo pareigas, Jurgitos Novelskienės 2022 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas), kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2015 m. kovo 27 d. sudarytą valstybinę nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis). Nurodo, kad:

1.1. Ieškovė 2015 m. kovo 27 d. sudarė Nuomos sutartį, kuria 25 m. išsinuomojo 0,9400 ha žemės sklypą Nr. 7910/0001:1006, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys statiniai: karvidės patalpos, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2.041,78 kv. m., karvidės patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 517,03 kv. m.

1.2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2312-934/2021 (toliau – ir Nutartis) pareiškėjai iškėlė bankroto bylą ir nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Bankrotų grupė“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d.

1.3. Elektrėnų savivaldybės administracija įvertinusi tai, kad pareiškėja nuo 2015 m. nemokėjo Nuomos sutartimi nustatyto nuomos mokesčio, dėl ko 2022 m. sausio 11 d. susidarė 61,23 Eur skola su priskaičiuotais delspinigiais, 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas) nutraukti Nuomos sutartį. Tarnyba 2022 m. liepos 30 d. Įsakymu (toliau – Įsakymas) nusprendė nutraukti Nuomos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

3. Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos priimto Įsakymo panaikinti Nuomos Sutartį prieš terminą teisėtumo ir pagrįstumo.

4.1. 2015 m. kovo 27 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Nuomos sutartį, kuria Sklypas ieškovei išnuomotas 25 m.

4.2. 2021 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismas Nutartimi ieškovei iškėlė nemokumo bylą. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta MB „Bankrotų grupė“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA320). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d.

4.3. 2022 m. vasario 7 d. Elektrėnų savivaldybės administracija Tarnybai pateikė Prašymą, kuriame nurodė, jog sudarė Nuomos sutartį 25 m. laikotarpiui. Ieškovė nuo 2015 m. nemoka Nuomos mokesčio, todėl susidariusi 61,23 Eur skola su delspinigiais. Įmonei siųsti priminimai apie pareigą sumokėti mokestį, tačiau laiškai grįžo neįteikti neradus adresato. Ieškovės teisinis statusas – bankrutuojanti. Nutartis dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. Prašo nutraukti Nuomos sutartį su ieškove, kaip vengiančia mokėti Nuomos mokestį.

4.4. 2022 m. vasario 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo“ bei 2022 m. kovo 29 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ buvo išsiųsti ieškovės registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini).

4.5. 2022 m. liepos 30 d. Tarnyba Įsakymu nusprendė nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą.

Dėl Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą

5. Ieškovės vertinimu, Nuomos sutartis prieš terminą nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl Įsakymas, kuriuo tai padaryta, turėtų būti panaikintas. Tarnyba su tuo nesutinka, nurodo, kad ieškovė Nuomos mokesčio nemokėjo nuo 2015 m., tad Tarnyba pagrįstai nutraukė Nuomos sutartį.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

7. CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 punktas nustato, kad valstybinės žemės nuomotojai turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą prieš terminą ir nustatytąja tvarka kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.

10. Taigi, įvertinus faktą, kad ieškovė nuo 2015 m. nemokėjo Nuomos mokesčio bei žvelgiant formaliai, konstatuotina, kad Nuomos sutartis yra nutraukta teisėtai. Tačiau, teismo vertinimu, teisinės valstybės principas suponuoja, kad teisėtumas negali būti priešpastatomas prieš kitas svarbias teisinės sistemos vertybes, kaip kad (šiuo atveju) – teisinių santykių stabilumas ir kreditorių teisių apsauga juridinių asmenų nemokumo procese. Dėl to ginčo situacija turi būti vertinama ir teisinio reguliavimo, reglamentuojančio juridinių asmenų nemokumą, kontekste.

11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Tuo tarpu reiškia, kad reikalavimai, susidarę iki bankroto bylos iškėlimo, yra tenkinami JANĮ nustatyta tvarka.

12. Atitinkamai, pritartina ieškovei, kad jai esant bankrutuojančiai, tiek Elektrėnų rajono savivaldybės administracija, tiek Tarnyba, klausimais, susijusiais su ieškovės prievolėmis, susidariusiomis iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, įskaitant ieškovės 61,23 Eur skolą su delspinigiais, visų pirma, turėjo kreiptis į ieškovės nemokumo administratorių, o ne inicijuoti Nuomos sutarties vienašališką nutraukimą. Akcentuotina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 4.3. punkto, tiek Elektrėnų rajono savivaldybės administracijai, tiek Tarnybai, iki priimant Įsakymą, buvo žinoma ir apie ieškovės statusą (bankrutuojanti), ir apie tai, kad jos buveinės adresu siunčiami jai pranešimai neįsiteikia.

13. Vertintina, kad nesiėmus priemonių informuoti ieškovės bankroto administratorių apie susidariusį įsiskolinimą ir ketinimą nutraukti Nuomos sutartį, o tuo pačiu ir nesudarius galimybių padengti šį įsiskolinimą ir tęsti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, buvo iš esmės pažeisti ieškovės kreditorių interesai. Vėl gi, žvelgiant grynai formaliai, sutiktina, kad ieškovei pardavus Sklype, esančius statinius, naujasis jų savininkas įgis teisę lengvatine ne aukciono tvarka nuomoti Sklypą. Tačiau, žvelgiant į situaciją iš bonus pater familias perspektyvos, yra akivaizdu, kad statinių, kurie būtų parduodami kartu su valstybinės žemės nuomos teise ateinantiems 17 m. (t. y. iki 2040 m.), vertė, kaip ir tikimybė, kad kreditorių reikalavimai bus padengti reikšmingai didesnėje apimtyje, būtų gerokai didesnės.

14. Papildomai pastebėtina ir tai, kad Tarnyba, grįsdama savo procesinę poziciją, neteikė argumentų dėl to, kam ir kokiais tikslais bus panaudota ginčo valstybinė žemė, nutraukus Nuomos sutartį. Teismo vertinimu, valstybės turtas turi būti naudojamas jos fizinių ir juridinių asmenų naudai. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys leidžia spręsti, kad didžiausias minėtos valstybinės žemės naudingumas gali būti pasiektas, išlaikant ginčo valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, tokiu būdu maksimizuojant ieškovės kreditorių galimybes patenkinti savo kreditorinius reikalavimus ieškovės bankroto procese.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas ieškovės ieškinį tenkina – panaikina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios skyriaus vedėjo pareigas, Jurgitos Novelskienės 2022 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2015 m. kovo 27 d. sudarytą valstybinę nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios skyriaus vedėjo pareigas, Jurgitos Novelskienės 2022 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2015 m. kovo 27 d. sudarytą valstybinę nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.