Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-12 · Administracinė byla Nr. I-7355-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-12
Bylos Nr.
I-7355-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01937-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
A. F.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7355-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-01937-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. F. skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2014-08-01 iki 2014-08-13 buvo laikomas Vilniaus PN karantino kameroje. Kameros plotas buvo apie 25 kv. m., joje buvo 5 dviaukštės lovos, stalas ir 2 suoliukai keturiems asmenims, dėl to ne visiems užtekdavo vietos prie stalo, tekdavo valgyti atsistojus. Neturėjo galimybės išsiskalbti drabužių, juos džiauti galėjo tik ant laiptų turėklų. Nuo 2014-08-14 buvo perkeltas iš karantino kameros į pataisos namų bendrabutį ir ten pragyveno iki 2015-04-15, nuo 2015-04-15 buvo laikomas kamerų tipo patalpose, minėtais jo laikymo Vilniaus PN laikotarpiais vienam asmeniui teko per mažai ploto. Nuo 2015-10-07 iki 2015-11-06 buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kur jam nebuvo leista nusipirkti higienos reikmenų bei kitų būtiniausių prekių. Nuo 2015-12-01 iki 2016-01-29 buvo perkeltas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 6D, nuo 2016-01-29 iki 2016-02-06 buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje, abiem atvejais trūko ploto. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 14, 22 ir 64 punktus.

Atsakovo atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–21). Nurodė, kad 2014-08-01 pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, jis buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamąją patalpą Nr. 109. Šioje patalpoje pareiškėjas gyveno laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-08-13, kuomet pataisos įstaigos direktorius 2015-08-13 įsakymu Nr. 7-241 perkėlė pareiškėją iš karantino gyvenamosios patalpos į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 4-304. Vilniaus PN karantino patalpos Nr. 109 plotas 19,78 kv. m., joje įrengtos 3 (trys) dviaukštės lovos, t. y. 6 (šešios) miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m. ploto, toks plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu, jose nuteistieji asmenys laikomi trumpą laiko tarpą, t. y. tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais, jose laikomų asmenų skaičius nėra pastovus. Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje. Karantino patalpa Nr. 109 dažniausiai nėra pilnai užpildyta, dėl didelio nuteistųjų judėjimo (atvykimo, išvykimo, paskirstymo į būrius) nuteistųjų skaičius karantino patalpoje paros metu gali kisti kelis kartus. Šios patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno Vilniaus PN ketvirtojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 304 (bendrabučio tipo) bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 5D. Gyvenamosios patalpos Nr. 304 plotas – 32,59 kv. m., įrengta 10 miegamų vietų, vienam nuteistajam tenka apie 3,26 kv. m. ploto, toks plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 5D plotas – 14,57 kv. m., įrengtos 4 miegamos vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,64 kv. m. ploto, toks plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno aukščiau minimose gyvenamosiose patalpose atsakovo atstovas neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami, nes Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos namus sisteminti ir kaupti tokio pobūdžio informaciją. Nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.1R-85 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 11¹.l ir 11¹.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 m. plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Vilniaus pataisos namų dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Net jei ir būtų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trūkumas jo gyvenamojoje patalpoje, šis neatitikimas negalėtų sąlygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes būti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais, jų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo pažeidimų: baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose – Nr. 2K, Nr. 3K, Nr. 14K, Nr. 18K, drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje – Nr. 7D. Pareiškėjas baudos izoliatoriaus kamerose ir drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė galimybės nuteistiesiems, patalpintiems į baudos izoliatorių, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Vidaus tvarkos taisyklių 210 punktas nustatė, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą dantų pastą dantų šepetėli plastmasines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). Kartą į savaitę, vedant nuteistuosius praustis, jie gali pasiimti savo asmeninius daiktus (higienos priemones) ir jais naudotis. Rūkyti bendrose gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo Vilniaus PN patalpose nuteistiesiems negalima, lauko, skirto nuteistųjų pasivaikščiojimams, teritorijoje, yra įrengta speciali vieta rūkymui, už rūkymą ne tam skirtose vietose nuteistieji yra baudžiami. Pareiškėjas yra rūkantis asmuo, todėl skunde pateikiami versija dėl tariamų pažeidimų yra nepagrįsta. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose (bei baudos izoliatoriaus kamerose) įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Visos minėtos Vilniaus pataisos namų patalpos aprūpintos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1R-139. Jokie teisės aktų reikalavimai, įskaitant ir HN 76:2010 22 punktą, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Vilniaus PN yra įrengta skalbykla nuteistiesiems, patvirtintas Nuteistųjų skalbyklos grafikas, visiems nuteistiesiems sudaryta galimybė išsiskalbti apatinius ir viršutinius drabužius, ir HN 76:2010 64 punktas nepažeidžiamas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2016-02-06.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jis nuo 2014-08-01 iki 2014-08-13 buvo laikomas Vilniaus PN karantino kameroje, kurios plotas buvo apie 25 kv. m., joje buvo 5 dviaukštės lovos, stalas ir 2 suoliukai keturiems asmenims, dėl to ne visiems užtekdavo vietos prie stalo, tekdavo valgyti atsistojus. Minimalius gyvenamojo ploto normatyvus nuo 2010 m. balandžio 30 d. pataisos namuose nustato Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas, kuriame numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pagal šių taisyklių 11¹.2 punktą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpoms nustatomas minimalus 3,6 kv. m. reikalavimas, tenkantis vienam asmeniui. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 14–15) pateikė duomenis, kad pareiškėjas nuo 2014-08-01 iki 2014-08-13 buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m., joje įrengtos trys dviaukštės lovos, t. y. šešios miegamosios vietos; nurodė, kad karantino patalpose laikomų asmenų skaičius nuolat kinta, jos dažniausiai nebūna pilnai užpildytos. Nors atsakovo atstovas teismui nepateikė konkrečių duomenų, kiek pareiškėjo laikymo šioje patalpoje metu be pareiškėjo dar buvo apgyvendinta asmenų, nes tokie duomenys Vilniaus PN nekaupiami, tačiau net ir vertinant, kad šioje patalpoje gyveno maksimalus skaičius asmenų, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė apie 3,3 kv. m., ir tai atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus. Kadangi karantino patalpos Vilniaus PN dienos metu nėra rakinamos, pareiškėjas turėjo galimybę dienos metu judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN karantino gyvenamojoje patalpoje tekusio per mažo gyvenamojo ploto nepagrįsti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Įrengimo taisyklės) nenumato, kokie baldai turi būti įrengiami pataisos namų karantino patalpose. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 taip pat nenumato karantino patalpų aprūpinimo baldais normų. Iš pareiškėjo skunde nurodytų duomenų matyti, kad karantino patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo stalas ir du suoliukai keturiems asmenims. Kadangi karantino patalpoje laikomų asmenų skaičius nuolat kito, pareiškėjas dėl laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Vilniaus PN administraciją nesikreipė (b. l. 102), konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pavalgyti prie stalo, todėl priešingus pareiškėjo skundo teiginius teismas atmeta kaip neįrodytus.

Pareiškėjas teigė, kad nuo 2014-08-14 buvo perkeltas iš karantino kameros į pataisos namų bendrabutį ir ten pragyveno iki 2015-04-15. Šiuo laikotarpiu jo atžvilgiu buvo pažeisti nustatyti minimalaus ploto reikalavimai vienam asmeniui; nuo 2015-04-15 buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose taip pat vienam asmeniui teko per mažai ploto. Nurodo, kad nuo 2015-12-01 iki 2016-01-29 buvo perkeltas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 6D, nuo 2016-01-29 iki 2016-02-06 buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje, abiem atvejais trūko ploto. Atsakovo atstovas į bylą pateikė perkėlimo raportus, Vilniaus PN direktoriaus nutarimus dėl pareiškėjo nubaudimo. Teismas iš Vilniaus PN pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2014-08-14 gyveno Vilniaus PN ketvirtojo būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 304 (b. l. 16, 26), kurios plotas 32,59 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl, atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių, pareiškėjui minėtose patalpose teko 3,26 kv. m. ploto ir jam tenkantis plotas atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹ punkto reikalavimus. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-04-15 iki 2016-01-15 buvo perkeltas į drausmės grupę (b. l. 36, 54–55), baudos izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014-08-25 iki 2014-09-09 (b. l. 27–28), nuo 2015-02-13 iki 2015-02-28 (b. l. 30–31), nuo 2015-03-20 iki 2015-04-14 (b. l. 33–34); nuo 2015-04-16 iki 2015-04-22 (b. l. 37–38), nuo 2015-04-23 iki 2015-07-22 (b. l. 40–41), nuo 2015-07-23 iki 2015-12-06 (b. l. 52–53) buvo kameros tipo patalpose; nuo 2015-10-07 15 parų (b. l. 43–44), nuo 2015-10-22 iki 2015-11-06 (b. l. 46–47), nuo 2015-11-16 iki 2015-12-01 (b. l. 49–50) buvo laikomas baudos izoliatoriuje. Minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas: drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 5D, kurios plotas 14,57 kv. m., įrengtos 4 miegamos vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,64 kv. m. ploto, baudos izoliatoriaus kameroje 2K, kurios plotas 14,35 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,78 kv. m. ploto, baudos izoliatoriaus kameroje 3K, kurios plotas 13,64 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,55 kv. m. ploto, baudos izoliatoriaus kameroje 14K, kurios plotas 13,5 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,5 kv. m. ploto, baudos izoliatoriaus kameroje 18K, kurios plotas 30,47 kv. m., įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,35 kv. m. ploto, drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 7D, kurios plotas 14,39 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko apie 3,6 kv. m. (b. l. 16-17). Pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė, atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčijo. Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl per mažo ploto, neturi pagrindo netikėti Vilniaus PN pateiktais duomenimis ir jais remdamasis konstatuoja, kad Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas minimalus 3,1 kv. m. bendrabučio tipo patalpose ir 3,6 kv. m. baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose asmeniui tenkantis plotas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas, nes buvimo Vilniaus PN ginčo laikotarpiu metu jam atitinkamai teko nuo 3,26 kv. m. iki 4,78 kv. m. ploto. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas buvo laikomas ir bendrabučio tipo patalpose, turėjo teisę dienotvarkėje nustatytu laiku išeiti iš šių patalpų į lauką, naudotis teritorijoje įrengtomis sporto aikštelėmis ir pan. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl per mažo jam suteikto ploto Vilniaus PN atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad neturėjo galimybės išsiskalbti drabužių, juos džiauti galėjo tik ant laiptų turėklų, buvo laikomas pažeidžiant HN 76:2010 64 punkto reikalavimus. HN 76:2010 64 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus PN yra įrengta skalbykla nuteistiesiems, yra patvirtintas Nuteistųjų skalbyklos grafikas ir tokiu būdu visiems pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sudaryta galimybė išsiskalbti apatinius ir viršutinius drabužius (b. l. 20). Iš nuteistųjų skalbyklos grafiko (b. l. 58) matyti, kad skalbti drabužius kartą į savaitę gali visi Vilniaus PN nuteistieji, įskaitant ir laikomus baudos izoliatoriuje bei kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Pareiškėjas jo laikymo Vilniaus PN metu nebuvo kreipęsis su skundais ar prašymais dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu (b. l. 102), todėl atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstraktaus pobūdžio teiginius ir jie laikytini neįrodytais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nuo 2015-10-07 iki 2015-11-06 buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kur jam nebuvo leista nusipirkti higienos reikmenų bei kitų būtiniausių prekių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015-10-07 15 parų (b. l. 43–44), nuo 2015-10-22 iki 2015-11-06 (b. l. 46–47) buvo laikomas baudos izoliatoriaus patalpose. Šiuo pareiškėjo laikymo baudos izoliatoriuje metu galiojusios BVK 146 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu, jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas, būdamas baudos izoliatoriuje, neturėjo teisės apsipirkti ir teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Vilniaus PN buvo laikomas pažeidžiant HN 76:2010 14 ir 22 punktus. HN 76:2010 14 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN administracijai kilo pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas skunde abstrakčiai teigė, kad buvo laikomas pažeidžiant minėtą reikalavimą. Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaigos lauko, skirto nuteistųjų pasivaikščiojimams, teritorijoje yra įrengta speciali vieta rūkymui, o už rūkymą ne tam skirtose vietose nuteistieji yra baudžiami (b. l. 18). Iš pareiškėjo ranka darytų įrašų nutarimuose dėl jo nubaudimo (b. l. 30, 33) matyti, kad pareiškėjas nurodė esąs rūkantis, vėliau, 2015-04-16, 2015-04-23 ir 2015-07-23 nurodė esąs nerūkantis (b. l. 37, 40, 52). Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada jo atžvilgiu buvo pažeistos HN 76:2010 14 punkto nuostatos, būdamas Vilniaus PN prašymų ar skundų dėl laikymo sąlygų nepateikė (b. l. 102). Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo.

HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, būtent kurie šio higienos normos punkto reikalavimai jo atžvilgiu buvo pažeisti. Iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 19), patalpų planų (b. l. 22-23) matyti, kad Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose yra įrengti skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis apšvietimas. Pareiškėjas jo buvimo Vilniaus PN laikotarpiu dėl HN 76:2010 22 punkto pažeidimų nesiskundė (b. l. 102), todėl atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga šiuo metu paneigti pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo jo laikymo Vilniaus PN metu.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Vilniaus PN ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumo.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo laikymo Vilniaus PN ginčo laikotarpiu metu. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

nusprendžia:

pareiškėjo A. F. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras