Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Gyčiui Šarkai (nuotoliniu būdu),

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos Valstybinės priežiūros departamento (toliau – Institucijos) atstovei L. D.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. 2020 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžiant statinio projekto sprendinius, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje įrengė 2,2 m aukščio 8 ir 5 m ilgio atramines sienas (neypatingi statiniai), taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu L. V. atstovas advokatas Gytis Šarka paaiškino, kad L. V. pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi. Pirminiame projekte, kuriuo pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, buvo nurodyta sprendiniai dėl atraminių sienučių ir statybos leidimas buvo išduotas pagal tokį projektą, tik jis buvo išduotas gyvenamajam namui statyti, o atraminėms sienutėms leidimo nebuvo. L. V. sąžiningai suklydo, nežinodamas visų niuansų – jis galvojo, kad jeigu projektas paruoštas, jame atraminės sienutės numatytos ir statybos leidimas namui statyti išduotas, tai jis gali vykdyti statybas (vėliau teismo posėdžio metu pripažino, jog pastatyta sienelė projekte nebuvo numatyta). Statybos inspekcija paaiškino, kad reikia atskiro statybos leidimo dar ir atraminei sienutei ir surašė savavališką statybos aktą. Tą suvokęs L. V. ėmėsi veiksmų ištaisyti trūkumus ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, gaudamas patikslintą leidimą, kuriame buvo įrašyta ir atraminė sienelė kaip nesudėtingas statinys. Šiuo metu savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Pažymėjo, jog L. V. sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą – 124 eurus. Prašo skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė L. D. paaiškino, kad pažeidimas padarytas pastatant atraminę sieną kitoje vietoje nei buvo numatyta statybos projekte. Taip pat pažymėjo, jog pagal Statinių kvalifikavimas Nr. STR1.01.03:2017 trečią lentelę „Kiti inžineriniai statiniai“ 3.1 p. statinys, dėl kurio kilo administracinė atsakomybė, yra tarp 2-5 metrų antros grupės nesudėtingas statinys, todėl pripažino, jog administracinio nusižengimo protokole padaryta klaida ir L. V. veika kvalifikuotina ne pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį, o šio straipsnio 1 dalį. Taip pat

nėra informacijos, kad L. V. anksčiau buvo baustas už tokio pobūdžio nusižengimus. Patvirtino, jog pažeidimas pašalintas, gauti reikiami leidimai. Prašo asmeniui paskirti baudą.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės L. D. 2021 m. vasario 9 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VTPSI-ANR_P-44-2021 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, L. V. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 3–4).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 28 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) matyti, kad Institucijai atliekant patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta savavališka, neturint statybą leidžiančio dokumento, neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos, neturint gretimo sklypo savininko sutikimo įrengta 2,2 metrų aukščio atraminė siena, nesudėtingas statinys (b. l. 5–16).

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu nuosavybės teise priklauso L. V. (b. l. 17–19).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 1 d. Savavališkos statybos akto matyti, kad pažeidžiant parengto statinio projekto sprendinius sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje įrengtos atraminės sienos (8 ir 5 m ilgio, apie 1,8 m aukščio) II grupės nesudėtingi statiniai (b. l. 27–30).

Iš L. V. 2021 m. birželio 29 d. paaiškinimo matyti, kad asmuo prisipažįsta įvykdęs administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi. Pažymi, jog administracinio nusižengimo protokole neteisingai nurodytas ANK straipsnis, dėl kurio padarymo jam kyla administracinė atsakomybė – nurodyta ANK 351 str. 5 d., o turėtų būti ANK 351 str. 1 d., nes neleistinai pastatytas naujas nesudėtingas statinys. Prašo paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą – iki 100 eurų, nes be kita ko, pažeidimo padarinius pašalino, pažeidimą padarė sąžiningai klysdamas, jis nėra baustas už savavališką statybą, be to jis jau sumokėjo 124,42 eurų įmoką už savavališkos statybos įteisinimą.

L. V. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai

ANK 351 str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

ANK 351 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už naujo nesudėtingo statinio savavališką statybą.

Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo Antrojo skirsnio „Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 3.1. punkte nurodyta, jog įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis nuo 2 iki 5 m yra priskiriami prie nesudėtingų statinių. Šiuo atveju, buvo pastatyta atraminė sienelė, kurios aukštis 2,2 m aukščio, t. y. šis statinys priskiriamas nesudėtingų statinių grupei. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 28 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas).

Dėl šios priežasties teismas keičia Institucijos 2021 m. vasario 9 d. Administracinio nusižengimo protokole nurodytą administracinio nusižengimo kvalifikaciją – L. V. administracinė atsakomybė kyla už ANK 351 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

L. V. kaltę ir nusižengimo padarymą, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t. y. administracinio nusižengimo protokolas, Institucijos 2020 m. rugsėjo 28 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas), Institucijos 2020 m. spalio 1 d. Savavališkos statybos aktas, L. V. 2021 m. birželio 29 d. paaiškinimas ir kiti rašytiniai bylos duomenis. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta įrodyta, kad L. V., 2020 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžiant statinio projekto sprendinius, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje įrengė 2,2 m aukščio 8 ir 5 m ilgio atramines sienas (neypatingi statiniai). Tokia jo veika kvalifikuojama pagal ANK 351 straipsnio 1 dalį.

L. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru pašalino padarytą žalą (ANK 35 str. 1 d. 1, 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už ANK 351 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą numatyta sankcija – bauda asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Skiriant nuobaudą L. V. atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (administracinė tvarka per pastaruosius 5 metus baustas ne kartą, daugiausiai už negrubius KET pažeidimus, beveik visos baudos sumokėtos).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007, N3-331/2007, Nr. N3-1900/2006).

Duodamas paaiškinimą L. V. savo kaltę pripažino, gailėjosi, nustatytą pažeidimą nedelsdamas pašalino, todėl tikėtina, kad ateityje norminių aktų reikalavimų nepažeidinės. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, mano jog L. V. veiksmai nebuvo piktybiški, jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir tokius nusižengimus padarė pirmą kartą, nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus L. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 1 dalyje, padarymą mažesnę baudą nei nustatyta šio straipsnio sankcijoje minimalios baudos.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. V., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti vieno šimto eurų (100 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 21128375728. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).