- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 1-123-651/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00238-10-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nukentėjusysis
- Ž. T., M. T.
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjui advokatui Laimučiui Jankauskui, nukentėjusiesiems Ž. T., M. T., nukentėjusiojo Ž. T. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) vertėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š., 2010-03-15, apie 07.35 val. Lukšio g., Kaune, vairuodama automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Landsbergio-Žemkalnio g. link Savanorių pr., ties Pakraščio g. pažeidė kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties juostą iš kairės pusės įėjusią pėsčiąją Z. J. T., kurią partrenkė ir sužalojo. 2010-04-24 Z. J. T. nuo patirtų sužalojimų gydymo įstaigoje mirė.
Kaltinamoji D. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010-03-15 apie 7.35 val., vairavo automobilį „Seat Toledo“, išvažinėjo iš Lukšio g., išsukusi iš keliuko sustojo, kadangi per pėsčiųjų perėją ėjo mokiniai ir ji juos praleido. Praleidusi juos važiavo toliau, šalia jos važiavo kitas daug didesnis raudonos spalvos automobilis. Važiuojant pirmoje eismo juostoje ir artėjant prie pėsčiųjų perėjos jis pradėjo ją lenkti, pagalvojo, kad jį praleis. Praleidusi pamatė, kad jis stabdo, ji taip pat pradėjo stabdyti, tačiau jis tik pristabdė ir nuvažiavo toliau. Ji matydama, kad tas automobilis nesustojo, atleido stabdį ir riedėjo toliau, kai už kelių metrų už perėjos jai ant automobilio kapoto iššoko moteris. Ji sustojo, greitai nubėgo prie jos ir pamačiusi, kad ji dar kvėpuoja, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Susidūrimas įvyko už perėjos, nukentėjusioji ant jos automobilio užkrito iš kairės pusės, netoli priekinio kairio rato. Nukentėjusioji į automobilį atsirėmė pilvo dalimi iš priekio ir krito atbula. Vienintelis nukentėjusiosios kontaktas su jos automobiliu buvo su pilvu į automobilio šoną. Nesutinka, kad specialisto išvadoje nurodytus nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ji patyrė nuo smūgio į jos automobilį. Taip pat nepripažįsta, kad artėdama prie perėjos nestabdė. Iš karto po įvykio nuvyko į klinikas, bet ten jai nieko nepasakė, tik vėliau iš tyrėjos sužinojo nukentėjusiosios pavardę. Nuvykus į ligoninę jos aplankyti ten jai pasakė, kad nukentėjusioji yra intensyviosios terapijos skyriuje ir ten nieko neįleidžia. Ji domėjosi, kaip nukentėjusioji laikosi, nuolat skambindavo, bendraudavo su jos vyru. Civilinių ieškinių nepripažįsta, mano, kad reikia vertinti žmogų, kol jis yra gyvas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, jos kaltė pilnai įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis M. T. parodė, kad jo mama J. T. 2010-03-15 planavo vykti į Marijampolę pas gimines. Mama su tėvu buvo seniai išsiskyrę, tačiau gyveno tame pačiame bute. Jie su broliu gyveno atskirai ir su tėvais kasdien nesimatydavo. 2010-03-16 jis važiavo pas juos, kai jam paskambino tėtis ir pasakė, kad sužalota motina ir ji guli ligoninėje. Tada susiskambino su broliu, nuvažiavo į klinikas, susitiko su juo ir sužinojo, kad mama guli intensyviosios terapijos skyriuje. Nuėjo jos aplankyti ir pamatė šokiruojantį vaizdą, dėl ko jam teko gerti raminamuosius vaistus. Kol motina buvo ligoninėje, jie visi ją nuolat lankė. Po dviejų savaičių ją perkėlė į palatą, tačiau jos būklė nei gerėjo, nei blogėjo, sąmonės lygis buvo 3, kai 2 lygis jau yra klinikinė mirtis. Buvo maža viltis, kad ji atsigaus, bet taip neįvyko. Mamos netektis buvo labai skaudi, kadangi jų santykiai buvo labai geri. Kaltinamoji jam yra skambinusi, klausė, ar laiko pyktį ir ar būtų galima susitarti, kad nebūtų jokio teismo, tai jis pasakė, kad tiki, jog ji netyčia užvažiavo ant jo motinos, o dėl teismo nurodė, kad tai ne jis ją kaltina, o valstybė. Praėjus kuriam laikui ir pasitarus su gynėju, jis jam pasiūlė pasimatyti su kaltinamąja ir leisti jai pačiai savo noru kompensuoti žalą, tada prisimindamas jos norą apsieiti be teismo, jis jai pasiūlė susitikti, pinigų nereikalavo, tik pasakė, kad galėtų žalą atlyginti iki kol byla dar nepasiekė teismo. Reiškia 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis Ž. T. parodė, kad 2010-03-16, apie 16.00 val. paskambino tėvas ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis, kuriame mama yra nukentėjusioji. Tuomet nuvažiavo į klinikas, pasiteiravo apie mamą, ten patvirtino, kad intensyviosios terapijos skyriuje tokia yra. Po to paskambino brolis, jam atvykus susitiko su juo priimamajame, nuėjo pas mamą. Ji atrodė baisiai, dešinė akis buvo išėjusi iš vietos, buvo didelė mėlynė, jiems buvo šokas. Pasakė, kad vilties nėra, nes kairiojo pusrutulio faktiškai nėra, jis nefunkcionuoja. Patyrė šoką, nes su motina buvo stiprus emocinis ryšys. Su motina visą laiką buvo kartu, švęsdavo visas šventes, matydavosi labai dažnai, į savaitę po pora kartų. Su sūnumi šeštadieniais eidavo pas ją pietauti. Ji buvo stipri, energinga, niekuo nesiskundė. Viskas įvyko labai staigiai, net negalėjo atsisveikinti su mama. Ji šešias savaites buvo prijungta prie aparatų, kol 2010-04-24 suskambo telefonas ir jam pasakė, kad mama mirė. Mamą lankė kiekvieną dieną po kelis kartus. Ji dvi savaites buvo reanimacijoje, prieš Velykas buvo perkelta į palatą, ten jai buvo reikalinga nuolatinė slauga. Mama mirė neatgavusi sąmonės. Kaltinamoji jos laidotuvėse nedalyvavo. Draudimas jam išmokėjo bendrą 7496,42 Lt sumą, kurią sudaro 3452,80 Lt neturtinė žala ir 4043,62 Lt turtinė žala, ši suma jam jau pervesta.
Liudytojas R. D. parodė, kad 2010-03-15 apie 7.30 val. važiavo su D. Š. nuo Lukšio g. 40 namo link Savanorių pr. pirma eismo juosta, o antra eismo juosta važiavo raudonos spalvos džipas, kurio nei markės nei valstybinių numerių neįsidėmėjo. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos minėtas automobilis juos aplenkė ir privažiavęs prie sankryžos pristabdė, kad galėtų pasukti į kairę. Jie privažiavo perėją ir lėtai važiavo toliau, kadangi jokių pėsčiųjų nesimatė. Tik pravažiavus perėją ant automobilio užkrito moteris. Galvojo, kad iš to džipo kas nors išlips, bet ta mašina pabėgo, o kaltinamoji iškvietė greitąją ir policiją. Atvykus greitajai nukentėjusioji dar bandė stotis, bet medikai neleido ir ją išvežė. Automobilį vairavo D. Š., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Moteris pasirodė iš kairės pusės, už perėjos, į jų automobilį ji atsimušė pilvo dalimi, kadangi ji atšoko nuo to kito automobilio. Moteris pilvu trenkėsi į automobilio priekinio kairio sparno vidurį, o su rankoje laikytu rankinuku įdaužė stiklą, ir tada ant galvos krito ant asfalto. D. Š. prieš perėją nebuvo sustojusi, tačiau jie važiavo labai lėtai. Tas automobilis, kuris juos lenkė, už perėjos pristabdė, bet nesustojo, nes maždaug už pusės metro suko į kairę. Iš kur atsirado ta moteris, nematė, nes užstojo tas raudonas automobilis. Mano, kad moterį sužalojo tas kitas automobilis. Apie tai policijai jie sakė, bet į tai niekas neatsižvelgė. Numerių neįsidėmėjo, mano, kad dėl to jog sustojo, dabar yra kalti. Policijoje kaltinamoji rašė pareiškimą, bet ar ji paminėjo tą kitą automobilį, nežino. Su kaltinamąja yra pažįstami, po to įvykio ir toliau bendrauja.
Liudytojas E. I. parodė, kad visą laiką atvykus į eismo įvykio vietą visus veiksmus koordinuoja tyrėjas, ką jis nurodo pažymėti, tą jie ir pažymi, ir to, ko nėra pažymėta eismo įvykio vietos plane, to ir nebuvo. Jis pėsčiosios nematė, plane pažymėjo tik automobilio vietą po eismo įvykio, jokių kitų pėdsakų ant asfalto nebuvo.
Liudytojas E. P. parodė, kad kaltinamoji paaiškinimą parašė atvykus į policiją, tačiau ką ji aiškino įvykio vietoje, nepamena. Tas kitas automobilis nebuvo ieškomas, kadangi apie jį neturėjo jokių duomenų ir nebuvo reikalo tą daryti, kadangi situacija jiems buvo akivaizdi. Iš praktikos gali pasakyti, jog tas kitas automobilis užstojo kaltinamajai matomumą ir ji partrenkė pėsčiąją. Jam atvykus į eismo įvykio vietą, pėsčiosios jau nebuvo. Kiek pamena, vairuotoja aiškino, kad partrenkė pėsčiųjų perėjoje. Mano, kad toks pasiaiškinimas, jog pėsčioji atsirado kaip iš giedro dangaus, yra eilinis pasiaiškinimas. Kaltinamoji neneigė, kad jos automobilis kontaktavo su nukentėjusiąja.
Specialistas V. M. parodė, kad tvirtina savo išvadą, esančią šioje byloje. Su eksperto I. G. išvada nėra susipažinęs, nežino, kuo ji skiriasi nuo jo išvados. Nurodė, kad yra tokie objektyvūs duomenys, kaip automobilio „Seat Toledo“ sugadinimo pobūdis, tyrimui pateiktose nuotraukose matoma, kad tame automobilyje yra skilęs kairės pusės priekinis stiklas ir yra nedidelis priekinio kairio sparno įlinkimas arčiau priekinio stiklo. Priekinėje automobilio dalyje nei ant variklio gaubto, nei ant bamperio nesimato jokių kontakto pėdsakų. Techniniu požiūriu priekinio stiklo įskilimas paaiškinamas tuo, kad pėsčiosios galva turėtų toje vietoje kontaktuoti su stiklu, o toks dalykas įmanomas tuo atveju, jeigu automobilio greitis būtų nuo 42 iki 50 km/h. Užvažiavus ant pėsčiojo esant tokiam greičiui, jo sugadinimai irgi turėtų būti atitinkami. Mano, kad nėra objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad pėsčioji buvo partrenkta priekine automobilio dalimi, o tas įlinkimas, kuris yra ant priekinio kairio sparno, matomas jo išvados 3 puslapyje 3 nuotraukoje, leidžia spręsti, kad pėsčiosios kritimas ant automobilio būtų iš kairės pusės, iš priekio nėra jokių pėdsakų, nėra jokių duomenų, kad pėsčioji buvo partrenkta priekine automobilio dalimi. Jeigu ji būtų partrenkta priekine automobilio dalimi, tai turėtų būti matomi priekinio bamperio sugadinimai. Sprendžiant pagal pėsčiosios ūgį, pagal automobilio geometrinę formą, greitis turėjo būti 42 km/h ir didesnis, tuomet automobilis turėtų būti sugadintas, sugadinimai būtų akivaizdūs. Techniniu požiūriu tokiam aukšty toks pažeidimas paaiškinamas kontakto su variklio gaubtu, variklio gaubtas yra panašiame aukštyje, kaip nukentėjusiosios klubas, ir tai yra tokia kieta dalis, nuo kurios tokie sužalojimai ir paaiškinami, o ant šio automobilio variklio gaubto nieko nėra. Jo kategoriška išvada tokia, kad nukentėjusiosios kontakto su automobilio priekine dalimi nebuvo, o su šonine dalimi tik tiek, kiek matosi. Automobilio priekis yra gerai matomas ir ten jokių sugadinimų nėra. Teigia, kad iš automobilio sugadinimų matyti, jog tai nebuvo frontalinis pėsčiojo partrenkimas, kai pėstysis partrenkiamas priekine automobilio dalimi, užmetamas ant variklio gaubto, vežamas, po to numetamas. Techniniu požiūriu tokius automobilio sugadinimus galima paaiškinti tuo, kad pėsčioji judėjo automobilio atžvilgiu iš kairės pusės link automobilio vidurio ir matosi, kad kontaktas nebuvo stiprus, kadangi sparnas vos įlenktas. Nurodė, kad šį tyrimą atliko be medicinos eksperto. Sužalojimo susidarymo mechanizmo nenustatė, jam buvo pateiktas atitinkamas dokumentas, kur buvo nustatyti sužalojimai ir tų sužalojimų susidarymą jis vertino iš eismo įvykio eksperto pozicijos. Klubo sužalojimas paaiškinamas kontaktu su priekine automobilio dalimi. Klausimo kas techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui įvykti, nesprendė. Tam, kad spręsti, kokia buvo techninė sąlyga, reikia tirti visą pėsčiosios ir automobilio suartėjimo mechanizmą, toks klausimas jam nebuvo užduotas. Pėsčioji kliudyta automobilio priekine dalimi nebuvo, ji automobilio atžvilgiu ėjo iš kairės pusės ir, sprendžiant iš nuotraukų, ji buvo kliudyta priekiniu kairiu sparnu. Jeigu ji būtų kliudyta kairės pusės bamperiu, tai ant bamperio būtų pažeidimų. Mano, kad didelio greičio nebuvo, todėl kontaktas buvo nestiprus.
Ekspertas I. G. parodė, kad eismo įvykio eiga buvo tokia – Kauno mieste, Lukšio gatvėje, tikėtinu 30-40 km/h greičiu važiavo automobilis „Seat Toledo“, vairuojamas D. Š.. Šiai transporto priemonei esant 51,3 – 1,82 metro atstumu iki partrenkimo vietos, pėsčiųjų perėjoje, tikėtina, į važiuojamąją dalį įėjo pėsčioji Z. J. T.. Automobiliui esant 12,5 – 18,8 metro sustabdymo kelio atstumu iki susidūrimo vietos, D. Š. laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko automobilis savo priekinio bamperio kaire dalimi kliudė pėsčiąją, kuri gatvės važiuojamąją dalį buvo įveikusi ne mažesniu kaip 8,2 metro atstumu. Dėl tokio sąlyčio su automobiliu, pėsčioji pateko ant priekinio dangčio ir trenkėsi į priekinio lango stiklą ties priekiniu kairės pusės valytuvu, po to pėsčioji buvo nublokšta ant gatvės važiuojamosios dalies. Po pėsčiosios patrenkimo automobilis pajudėjo į priekį, kol buvo sustabdytas padėtyje, 2010-03-15 eismo įvykio vietos plane pažymėta skaičiumi „1“. Eismo įvykio eiga buvo nustatyta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos aplinkos duomenis, automobilio sugadinimo pobūdį ir pėsčiosios Z. J. T. sužalojimų padarymo eigą. Kartu su medicinos ekspertu buvo nustatyta, kad pėsčioji negalėtų kitaip patekti ant variklio dangčio ir trenktis į priekinio lango stiklą, jeigu ji nebūtų kliudyta automobilio priekine dalimi. Jis yra susipažinęs su specialisto V. M. išvada, skaitė, bet jos neanalizavo. Negali atsakyti, kodėl skiriasi jo išvada V. M. išvados, nes tas, kas parašo ekspertizės aktą, tas jį ir paaiškina. Nukentėjusiosios Z. J. T. sužalojimų padarymo mechanizmas buvo nustatytas kartu su teismo medicinos ekspertu J. V.. Pėsčiosios kūno sužalojimų eiga buvo nustatyta pagal situacijos vietos aplinkoje duomenis, automobilio išorinių sugadinimų pobūdį ir nukentėjusiajai atliktų kūno sužalojimų lokalizaciją, buvo pateikta tikėtina pėsčiosios kūno sužalojimų padarymo eiga. Tokia išvada buvo padaryta remiantis tuo, kad kitaip pėsčioji patekti ant variklio dangčio ir trenktis į stiklą negalėjo. Kad pėsčioji buvo ant priekinio variklio dangčio sprendė iš to, kad sugadintas automobilio priekinis stiklas, kitų sugadinimų jiems pateiktoje medžiagoje nebuvo užfiksuota. Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad yra tik vienas automobilio išorinis sugadinimas, t.y. priekinis stiklas, jokių kitokių sugadinimų nebuvo. Važiuojant 30-40 km/h greičiu, galėjo nelikti jokių pėdsakų ant bamperio ir kapoto. Jeigu sąlytis yra slystamo pobūdžio, tai nebūtinai turi lūžti priekinis automobilio bamperis. Su teismo medicinos ekspertu nusprendė, kad kitas automobilis partrenkti pėsčiosios negalėjo.
Ekspertas J. V. parodė, kad smegenų pažeidimo pobūdis ypatingai nurodo traumą, kuriai reikalingas smūgis iš pilno žmogaus ūgio aukščio, kad sumušus pakaušinę dalį, įvyktų pakenkimas priekinėje smegenų dalyje. Klubo srities sumušimas ir dvejonės išdėstytos dėl to, kad yra beveik 40 dienų, per kurias išnyksta žymės ir medikams yra sunku pastebėti menkaverčius išorinius sužalojimus, kuriems nereikalinga specializuota medicininė pagalba. Medicininių dokumentų analizė nedavė jokių papildomų duomenų, praėjus 40 dienų labai dažnas atvejis, kuomet minimalios pirminio trauminio kontakto žymės būna išnykusios. Automobilinė trauma, tai sužalojimas, kai pėstysis turi savo etapus. Jeigu be išlygų pėsčiąjį užmetė ant automobilio, pirminis kontaktas yra į kojas ir priklausomai nuo automobilio konstrukcijos ar modelio, vienas iš tų etapų yra dubens lygmenyje, 80 cm aukštyje. Šiuo atveju rado kraujosruvą, kuri nepranyko net 40 dienų, o tai byloja apie stiprų trauminį kontaktą, kuris yra būdingas pirminiam etapui. Su kiekvienu etapu energija mažėja, todėl mano, kad tokia išraiškinga kraujosruva turėjo išlikti vertikalioje padėtyje, kada buvo pilna viso to santykio energija. Nustatyti sužalojimai yra antras, trečias ir ketvirtas etapai, pirmo etapo nežino, nes nebuvo pateikta reikalingų duomenų, kurių gal buvo reikalinga reikalauti pagal laikmatį, buvo šiltas ar šaltas metų laikas, rūbai, t.y. dažnai paltas, storos kelnės, auliniai batai užmaskuoja. Nežino, kokia buvo danga, koks pado tipas, dažnai būna, kad asmuo išslysta, jeigu smūgis aukščiau svorio centro. „Seat Toledo“ yra vidutinės klasės automobilis, nukentėjusiosios ūgis 163 cm., švytuoklinis judesys yra pats stipriausias atspaudas. Buferis tai nėra detalė, kuri kiekvieną kontaktą atžymi savo sugadinimais, nes tai yra amortizuojanti aliumininė detalė.
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2010-03-15, apie 07.35 val., Kaune, Lukšio g. ties Pakraščio g., automobilis, vairuojamas D. Š., kliudė ir sužalojo pėsčiąją (1 t., b.l. 1).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, pažyma apie autotransporto įvykį bei eismo įvykio vietos planu nustatytos autoįvykio aplinkybės, užfiksuota eismo įvykio vieta nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje Kaune, Lukšio g., ties Pakraščio g. Kelio danga asfaltas, dangos būklė sausa. Eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilio „Seat Toledo“ padėtis po užvažiavimo ant pėsčiojo (1 t., b.l. 4-6, 12, 13).
Fotolentėlemis nustatytas įvykio vietos vaizdas iš priekio ir iš galo, automobilis „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vaizdas iš galo, apgadinimai (1 t., b.l. 7-9).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išorinio sugadinimo požymiai matyti ant priekinio stiklo (1 t., b.l. 10, 11).
Specialisto išvada nustatyta, kad pomirtinių sužalojimų Z. J. T. kūne nerasta, jos mirties priežastis yra autoįvykio metu padarytas pakaušio srities sumušimas, sukėlęs sunkią galvos smegenų traumą. Z. J. T. traumą patyrė kaip pėsčioji būdama vertikalioje padėtyje partrenkta automobilio iš dešinės, pirminį smūgį judančio automobilio atsikišusia dalimi suduodant į dešinę koją iš šono, vėliau užmetant ant kapoto sumušė dešinio klubo sritį bei galvos dešine momenine sritimi trenkiantis į priekinį mašinos stiklą ar statramstį, dėl ko buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir šiuo atveju per sąlygotas komplikacijas tapo mirties priežastimi. Z. J. T. kūne nekonstatuota morfologinių požymių jokios ligos, kuri būtų konkuravusi su trauma ir būtų galėjusi turėti įtakos mirčiai (1 t., b.l. 26-30).
Specialisto išvada bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu nustatyta, kad 2010-03-17 D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 78, 79).
2011-09-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-657(11) nustatyta, kad yra tikėtina, jog pėsčiajai Z. J. T. esant vertikalioje arba tam artimoje padėtyje, gatvės važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, automobilis „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kaire dalimi turėjo pirminį sąlytį su pėsčiosios koja arba kojomis. Dėl tokio sąlyčio su automobiliu pėsčioji pateko ant variklio dangčio ir galva galėjo trenktis į priekinio lango stiklą, ties priekiniu kairės pusės valytuvu. Po to pėsčioji buvo nublokšta ant gatvės važiuojamosios dalies asfaltuotos dangos ir galva galėjo turėti sąlytį su gatvės važiuojamosios dalies asfaltuota danga. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad prieš pirminį sąlytį su automobiliu „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčioji Z. J. T. būtų buvusi kliudyta kitos nenustatytos transporto priemonės (2 t., b.l. 4-7).
2011-09-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2306 (110 nustatyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos D. Š. veiksmai t.y. važiuodama 30÷40 km/h greičiu ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku (t.y. pėsčiajai įeinant į gatvės važiuojamąją dalį) nestabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko partrenkė į kitą gatvės važiuojamosios dalies pusę judančią pėsčiąją Z. J. T., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos, kuomet gretima (antra) eismo juosta važiuojančios nenustatytos transporto priemonės vairuotojas sulėtino greitį, - automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. Š. privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir vėl pradėti važiuoti tik tinkamai įsitikinus, ar perėjoje nėra pėsčiosios, kuriai ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (2 t., b.l. 8-12).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamoji D. Š. vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 37 punkto reikalavimus ir dėl to eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus, kuris vėliau gydymo įstaigoje mirė. Gynybos iniciatyva specialisto V. M. pateikta išvada (1 t., b.l. 173-178), jog vairuotojos D. Š. parodymai, jog pėsčioji Z. J. T. iš pradžių buvo galimai partrenkta kito automobilio ir tik po to ją partrenkė automobilis „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniu požiūriu pagrįsti, paneigta tiek ekspertizių išvadomis tiek ekspertų paaiškinimais teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog specialistas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tyrimą atliko be medicinos eksperto, sužalojimo susidarymo mechanizmo nenustatė, bet vadovavosi pateiktais dokumentais ir sužalojimų susidarymą vertino iš eismo įvykio eksperto pozicijos, o klausimo kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui įvykti, nesprendė. Teismo medicinos eksperto J. V. paaiškinimu vienareikšmiškai nustatyta, kad nukentėjusiosios smegenų pažeidimo pobūdis ir apimtis, stiprumas, rodo traumą, kuriai reikalingas smūgis iš pilno žmogaus ūgio aukščio, kas paneigia kaltinamosios versiją, kad nukentėjusioji buvo kliudyta kitos transporto priemonės. Eksperto mechanikos inžinieriaus I. G. paaiškinimu ir ekspertizės išvada įrodyta, kad vairuotojos D. Š. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Be to, ir pati kaltinamoji D. Š. pripažino, ką patvirtino kartu su ja važiavęs liudytojas R. D., jog antrąja eismo juosta, jos važiavimo kryptimi, taip pat važiavo automobilis, kuris prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją pristabdė ir nors šis automobilis galimai apsunkino kaltinamosios matomumą, nes ji nematė susidariusios eismo situacijos pėsčiųjų perėjoje, kuria jau ėjo pėsčioji, kaltinamoji privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir vėl pradėti važiuoti tik tinkamai įsitikinusi, ar perėjoje nėra pėsčiosios, kuriai ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Kaltinamosios sprendimas automobilio nestabdyti, nesant visiškai įsitikinus, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, susidariusioje eismo situacijoje buvo aiškiai netinkamas. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad D. Š. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas su kilusiais padariniais yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Kaltinamosios D. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 3 d. nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju kaltinamoji D. Š. nenumatė, kad pažeisdama Kelių eismo taisykles – artėdama prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtindama važiavimo greičio ir nesustodama prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties juostą iš kairės pusės įėjusią pėsčiąją Z. J. T., partrenks ir mirtinai ją sužalos, tačiau pagal veikos aplinkybes ji galėjo ir turėjo numatyti tokių padarinių atsiradimo galimybę, dėl ko D. Š. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis Ž. T. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 95684 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš D. Š. (1 t., b.l. 158-160).
Nukentėjusysis M. T. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 4316 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „BTA draudimas“ ir 95684 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš D. Š. (1 t., b.l. 118-120).
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.
Draudimo bendrovė ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai, todėl draudimo bendrovė, neviršydama įstatyme nustatytų draudimo sumų, turi atlyginti nukentėjusiesiems ir turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.254 str. 2 d., 6.263 str. 2 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137) 11 str. 1 d. numatyta, kad privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų nuo 2009-12-11 iki 2012-04-10 yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.
Iš UAB „BTA draudimas“ 2011-01-28 prašymo Nr. S-11-T-0057 matyti, jog draudimo bendrovė papildomai išmokėjo: 5715,52 Lt Ž. T. (šią sumą sudaro 250 EUR neturtinės žalos ir 4858,32 Lt turtinės žalos už paminklo pastatymą) ir 4316 Lt M. T., kas sudaro 1250 Lt EUR neturtinės žalos (1 t., b.l. 149). Tokiu būdu UAB „BTA draudimas“ Ž. T. ir M. T. išmokėjo po 1250 EUR neturtinės žalos, t.y. maksimalią įstatymu nustatytą sumą, viso 2500 EUR.
Kadangi civilinis atsakovas UAB „BTA draudimas“ šiuo metu yra pilnai įvykdęs sutartinius įsipareigojimus, ką patvirtino ir savo 2012-02-27 prašyme M. T., nurodydamas, jog atsisako savo ieškinio reikalavimų UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu. M. T. atsisakymas dėl 4316 Lt neturtinės žalos priteisimo iš UAB „BTA draudimas“ priimtinas, šioje dalyje ieškinys nutrauktinas (BPK 112 str. 3 d.).
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų neatsargių kaltinamosios D. Š. veiksmų atsirado skaudžios nepataisomos pasekmės, nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala, kadangi motinos mirtis jiems sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, skaudžiai paveikė gyvenimą, turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeimyniniam gyvenimui.
Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas ( kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 3K-7-255/2005, 2K-533/2005, 2K-669/2006 ).
Teismas pažymi, kad gyvybės atėmimo atveju neturtinė žala kompensuojama ne pasikėsinimo aukai, o netiesiogiai nuo neteisėtos veikos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o tai savotiškai atitolina kančių efektą ir jas kiek neutralizuoja, netektis ir su tuo susiję išgyvenimai daugiau universalūs, ilgainiui praeinantys, todėl atskirais atvejais dėl netekties išgyventi lengviau, negu kęsti fizinius ir emocinius nepatogumus, skausmą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, greta kitų orientacinių kriterijų, įvertina ieškovų bei nukentėjusiojo (iki mirties) tarpusavio ryšio pobūdį, kokybę, nuoširdumą, pastovumą, juos apibūdinantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, realias ieškovo galimybes susikurti ateityje panašias į prarastas šeimynines, draugystės ar kitas reliacijas, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinių ieškovų motina Z. J. T. buvo sulaukusi 73 metų amžiaus, kartu su nukentėjusiaisiais negyveno, bendro ūkio nevedė, prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kiekvienam iš nukentėjusiųjų nustatytinas 15000 Lt neturtinės žalos dydis. Likusioje dalyje ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Kadangi draudimo bendrovė UAB „BTA draudimas“ įstatymu numatytas neturtinės kompensacijos sumas atlygino, iš kaltinamosios D. Š. priteistina 10684 Lt suma neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Ž. T. ir 10684 Lt suma neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. T..
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamosios atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Bausmės dydis, įvertinus tai, jog D. Š. anksčiau nusikaltimų ir teisės pažeidimų nebuvo padariusi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytinas mažesnis nei jos vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. anksčiau neteista, administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta (1 t., b.l. 69), dirba, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta (1 t., b.l. 77), pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę.
Išlaidos už Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ ekspertizės atlikimą, konsultavimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš D. Š. (BPK 103 str. 1 p., 104 str., 105 str.).
BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą už Ž. T. advokato pagalbą sumokėta 2000 Lt, todėl ši sumos išieškotina iš D. Š..
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,
nusprendė:
D. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. Š. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
D. Š. vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš D. Š. Ž. T. naudai 10684,00 (dešimt tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis) Lt ir M. T. naudai 10684,00 (dešimt tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš D. Š. Ž. T. naudai 2000,00 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Išieškoti iš D. Š. 423,50 Lt (keturis šimtus dvidešimt tris litus 50 ct) proceso išlaidų Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.