Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1998-1038/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-07-07
Bylos Nr.
1-1998-1038/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60027-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Rimkevičienė
Kaltinamasis
E. G.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1998-1038/2016Proceso Nr. 1-01-1-60027-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 2.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, teistas Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus devynių mėnesių aštuoniolikos dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas, pasiųstas atlikti likusios devynių mėnesių aštuoniolikos dienų neatliktos jam skirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2015 m. spalio 27 d., apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną S. G., tai yra sugriebė ją už kairės rankos pirštų ir pradėjo juos laužyti į priešingą pusę, vieną kartą trenkė delnu į galvos sritį, po to, du kartus spyrė koja į tarpukojį, toliau ne mažiau kaip dešimt kartų spardė S. G. į kojas, rankas ir krūtinę, šiais veiksmais padarė jai poodines kraujosruvas rankose ir kojose, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir juosmens dešinėje pusėje, tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. spalio 27 d., apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, jis panaudojo fizinį smurtą žmonos S. G. atžvilgiu, t. y. stvėrė ją už kairės rankos pirštų ir pradėjo juos laužti į priešingą pusę, vieną kartą trenkė delnu į galvos sritį, po to du kartus spyrė jai koja į tarpukojį. Jis ne mažiau dešimties kartų spardė S. G. į kojas, rankas ir krūtinę. Šiais savo veiksmais jis galėjo padaryti žmonai poodines kraujosruvas rankose ir kojose, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir juosmens dešinėje pusėje. Dėl savo veiksmų labai gailisi, savo kaltę pripažįsta pilnai. Šiuo metu jie yra susitaikę, nekonfliktuoja, gyvena atskirai (b. l. 32).

Nukentėjusioji S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji ir E. G. gyvena atskirai nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio. 2015 m. spalio 26 d., apie 23.00 val., ji kartu su sutuoktiniu atvyko į butą, esantį V(duomenys neskelbtini). Bute buvo jo draugai, jie visi kartu vartojo alkoholį, bendravo. 2015 m. spalio 27 d., apie 20.00 val., tarp jos ir E. G. įvyko žodinis konfliktas, jie vienas ant kito rėkė necenzūriniais žodžiais, abu buvo labai susijaudinę. Jie išėjo į virtuvę parūkyti, konflikto metu buvo dviese. E. G. susijaudinęs stvėrė ją už kairės rankos pirštų ir pradėjo juos laužti į priešingą pusę, vieną kartą trenkė ranka į galvos sritį, po to du kartus koja spyrė į tarpukojį, ji nuo smūgių nukrito ant grindų. Tuomet E. G. pribėgo ir pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas – į kojas, rankas, krutinę, viso iki dešimties smūgių. Ji atsistojo, bandė išeiti iš buto, tačiau E. G. jos neišleido. Vėliau, kai jis šiek tiek nutolo nuo jos, ji greitai atidarė duris ir nuėjo į laiptinę. Bendro naudojimo koridoriuje E. G. fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Vėliau ji iškvietė policiją, tuo metu E. G. apsirengė ir kažkur išėjo. Į medikus ji nesikreipė, nes kitą naktį išvyko į Kauną, turėjo išskristi į Daniją. Ji patyrė fizinį skausmą, taip pat ją vyras savo elgesiu labai išgąsdino. Dėl konflikto ji vyrui pretenzijų neturi, nors dėl jo veiksmų ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Šiuo metu jie yra susitaikę, tačiau gyvena atskirai (b. l. 15, 16, 17).

Šalies argumentai

Nukentėjusioji S. G. 2015 m. spalio 27 d. pareiškime nurodė, kad 2015 m. spalio 27 d., apie 21 val., ji atvažiavo pas vyrą E. G. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vyras, kilus konfliktui, pradėjo ją mušti ir spardyti, mušė ją rankomis ir kojomis į visas kūno vietas, trenkė į galvą. Ji nugriuvo, tada vyras ją spardė kojomis. Ji prašė nustoti, bet jis jai spyrė dar kartą, grasindamas susidorojimu, kad bus blogai, jei ji iškvies pareigūnus. Vyras nuolat girtauja ir smurtauja. Prašo imtis priemonių (b. l. 4).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio patrulė I. S. 2015 m. spalio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015 m. spalio 27 d., apie 20.54 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)sumušė vyras ir pabėgo. Atvykus nustatė, kad policiją kvietė S. G., taip pat įvykio vietoje nustatyta, kad 2015 m. spalio 27 d., apie 21 val., S. G. atvažiavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pas savo vyrą E. G.. Įvyko konfliktas, kurio metu E. G. pradėjo ją mušti ir spardyti, trenkė į galvą, jai, t. y. S. G., nukritus, spardė kojomis į visas kūno vietas, grasino susidorojimu. Iki jų, t. y. pareigūnų, atvykimo, E. G. pasišalino. S. G. buvo susijaudinusi, parodė mėlynes ant abiejų rankų, taip pat nubrozdintą alkūnę ir apatinę nugaros dalį, koridoriuje buvo sudaužytas veidrodis. S. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais į visas kūno vietas rankomis ir kojomis, taip pat grasinimu susidoroti. S. G. nurodė, kad vyras smurtavo prieš ją prieš du metus. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti S. G. sužalojimai (b. l. 5-7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3741/15(01) nurodyta, kad, remiantis S. G. apžiūros duomenimis, specialistas pateikia tokias išvadas: S. G. padaryta poodinės kraujosruvos rankose ir kojose odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir juosmens dešinėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. spalio 27 d.), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti atsitrenkiant į kietą paviršių, dauguma kraujosruvų (smulkių) rankose ir kojose būdingos suspaudimui pirštais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dešimties trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu, visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. G. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo žmoną. Tokias teismo išvadas be paties kaltinamojo parodymų, kuriais jis kaltę visiškai pripažino, nurodė visas esmines nusižengimo padarymo aplinkybes (kad konflikto metu stvėrė žmoną už kairės rankos pirštų ir pradėjo juos laužti į priešingą pusę, vieną kartą trenkė delnu į galvos sritį, po to, du kartus spyrė jai koja į tarpukojį, nemažiau dešimties kartų spardė žmoną į kojas, rankas ir krūtinę, šiais savo veiksmais jis galėjo padaryti žmonai poodines kraujosruvas rankose ir kojose, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir juosmens dešinėje pusėje) patvirtina ir kita teismo pirmiau išsamiai nurodyta ir išanalizuota rašytinė bylos medžiaga – nukentėjusiosios S. G. parodymai ir pareiškimas, tarnybinis I. S. pareiškimas, taip pat specialisto išvados duomenys, iš kurių nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

E. G. suvokė savo daromos veikos aplinkybes, elgėsi sąmoningai ir norėjo taip veikti, todėl teismas pripažįsta, kad nusikaltimą jis padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika dėl nežymaus šeimos nario – sutuoktinės – sveikatos sutrikdymo atitinka nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti priimant teismo baudžiamojo įsakymą.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad kaltinamajam E. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 61-62, 63), nukentėjusiajai pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 64).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. G. – dirbantis (b. l. 38), teistas (b. l. 40-41), administracine tvarka baustas (b. l. 50-53), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2002 m. rugsėjo 9 d. iki 2002 m. rugsėjo 12 d., diagnozė – ūminė intoksikacija vartojant alkoholį, amfetaminą (b. l. 55), VšĮ Antakalnio poliklinikoje registruotas psichikos sveikatos centre, bet jame nesilanko ir nesigydo (b. l. 56), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydytas nuo 2012 m. rugsėjo 24 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant stimuliatorius, žalingas vartojimas (b. l. 57), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydėsi (b. l. 58), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-74/2016 nurodyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie E. G. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę, ar kokią nors laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu, dėl to E. G. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 60). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kaltinamajam E. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Tyrimo metu E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33-34) – kaip tinkamai realizuojanti savo paskirtį – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po to panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios, būti namuose, (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios, būti namuose, (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. G., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnio 3 dalis).

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48 straipsnio 9 dalis).

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis).

4. Jei asmuo nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Indrė RimkevičienėNuorašas tikrasTeisėja Indrė Rimkevičienė