Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. D., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaip numatyta Administracinių nusižengimo kodekso 629 straipsnyje, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog B. D. apie 2020 m. kovo 9 d. 15.00 val. teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai ir laiku, tačiau ji į šį teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė ir nepateikė pakartotinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl teismas, negalėdamas vertinti neatvykimo priežasčių, laiko, jog ji neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla išnagrinėta B. D. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka(ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad UAB B. yra VMI skolininkė. Vadovaujantis VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau — MAIS) 2020 m. sausio 16 d. duomenimis, Bendrovė turi 45 594,15 Eur mokestinę nepriemoką. VMI Bendrovės atžvilgiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą bendrovei teikiant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. 2019 m. lapkričio 4 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taip pat, siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą, VMI arešto aktu 2019 m. spalio 29 d. areštavo bendrovei priklausantį turtą (automobilį). Siekiant patikrinti teisės aktų nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2019 m. spalio 16 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, 2019 m. lapkričio 21 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, banko dokumentai, atsiskaitymas su valstybės biudžetu per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

5. 2019 m. liepos 23 d. – 2019 m. rugsėjo 12 d. bendrovė sumokėjo 18 810,00 Eur MB „B.“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2019 m. liepos 23 d. buvo 35 510,16 Eur, o 2019 m. rugsėjo 12 d. – 33 935,05 Eur.

Pareiškime nurodoma, kad šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovė per bako sąskaitą vykdė atsiskaitymus su prekių (paslaugų) tiekėjais, būdama skolinga valstybės biudžetui. Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau nors Bendrovė ir turėjo mokestinę nepriemoką, ji vykdė atsiskaitymus su prekių ir/ar paslaugų tiekėjais ar kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Taigi, Bendrovės vadovė, žinodama apie mokestinę nepriemoką, nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises (b. l. 3-5).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo kopija (b. l. 6-11); mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b. l. 12-20); VMI 2019 m. lapkričio 21 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 21-22); Bendrovės banko sąskaitos išrašai (b. l. 24-41) patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš byloje esančių bei teismui elektroniniu paštu pateiktų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinių paaiškinimų, bylos medžiagos yra akivaizdu, jog B. D., kaip UAB B. vadovei, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką. Pačios B. D. paaiškinimu, kreditorių eiliškumas buvo pažeistas atsiskaitant su darbuotojais ir tiekėjais, nes priešingu atveju Bendrovė būtų bankrutavusi. Pažymėtina, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos vykdant atsiskaitymus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog B. D., žinodama, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdama atsakinga už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ str. įtvirtino atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų darytina pagrįsta išvada, kad B. D., būdama UAB B. vadove, sąmoningai laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d teikdama pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir pažeisdama fiduciarines pareigas, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad B. D. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jos veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

B. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, B. D. teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad mokestinė nepriemoka VMI būtų padengta, pažeidėjos kaltės formą (nusižengimas įvykdytas tiesiogine tyčia, suvokiant savo pareigą pirmiausia atsiskaityti su valstybės biudžetu), į tai, kad yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino ir gailisi padariusi nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbanti, gaunanti pastovų atlyginimą, auginanti (duomenys neskelbtini) vaikus, administracine tvarka bausta, taip pat ir už analogiško nusižengimo padarymą. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus įstatyme įtvirtinam minimaliam dydžiui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.Ši ANK nuostata iš esmės atkartoja iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, kurias taikant, teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė), atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Nors B. D. prašė jai neskirti administracinės nuobaudos, motyvuodama tuo, kad jos atlyginimas yra 600 Eur, taip pat ji augina (duomenys neskelbtini) vaikus ir turi įsipareigojimus bankui, tačiau teismo vertinimu šiuo atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas skiriant B. D. mažesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą, arba šios nuobaudos neskiriant, yra netikslingas. Pažymėtina, kad B. D. jau anksčiau yra bausta už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu, kuriuo jai buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir paskirta mažesnė, negu minimali, bauda, tačiau akivaizdu, kad švelnesnės nuobaudos taikymas savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė B. D. nuo analogiško nusižengimo padarymo antrą kartą. Teismo vertinimu, pakartotinis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas šiuo atveju pažeidėjai formuotų nebaudžiamumo nuostatas ir neužtikrintų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimo. Taip pat pažymėtina, kad B. D. nepateikė visų teismo reikalautų jos finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų bei nepriemokos sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, kadangi į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, tokiu būdu teismas neturi galimybės įsitikinti visais B. D. teiginiais apie jos sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo B. D. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą, arba šios nuobaudos neskirti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

B. D. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-466-1123/2020.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.