- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- TS-20-878/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- A. D.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. (A. D.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2019 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas 1aisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo – 2019 m. kovo 25 d).
Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 16 d., bausmės pabaiga 2020 m. kovo 16 d.
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. balandžio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 357-115 nutarė nuteistajam A. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neigiamai vertina tai, kad nuteistasis neskatintas, drausmine tvarka baustas tris kartus, nors nuobaudos negalioja, tačiau nuteistąjį neigiamai charakterizuoja. Jis pataisos įstaigoje nesiekia prasmingo užimtumo, papildomose resocializacijos programose nedalyvavo, nedirba, nesimoko. Kaip pats nuteistasis teigia, laisvu laiku gamina valgyti ir sportuoja. Turėdamas finansinių įsipareigojimų jų dar nėra pradėjęs mokėti, nors pajamų į asmeninę sąskaitą buvo gavęs. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką pagal OAS'ys metodiką, ji įvertinta kaip vidutinė – 75 balai. Visa tai rodo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2019 m. rugsėjo 23 d. gautas nuteistojo A. D. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-115. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, jog Komisija nutarime netinkamai ir klaidingai interpretavo įstatymus, nemotyvavo nutarimo remdamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalimi. Komisija privalėjo atsižvelgti į esminius BVK 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies, 4 straipsnio, 5 straipsnio, 6 straipsnio pagrindus ir tai, kad jis yra tėvas (maitintojas), išlaikantis du vaikus (17 ir 5 metų amžiaus). Teigia, kad tokiu būdu tyčia atiduodama pirmenybė antstoliams, tuo pažeidžiant jo vaikų gerovę, gyvenimą, sveikatą, gyvybę ir tai, kas būtina vaikų išlaikymui. Lygtinio paleidimo komisija pernelyg didelį dėmesį teikė OAS‘ys metodikai ir negaliojančioms nuobaudoms. Nurodo, kad jo išlaikymas įkalinimo įstaigoje mokesčių mokėtojams atsieina labai daug pinigų, todėl atsižvelgiant į jo nepavojingumą, jo laikymas įkalinimo įstaigoje yra betikslis ir neadekvatus, nes laisvėje jis galėtų dirbti, mokėti mokesčius ir išlaikyti savo šeimą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Komisijos nutarimas A. D. atžvilgiu priimtas 2019 m. rugpjūčio 28 d., todėl skundas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams vėliausiai galėjo būti paduotas 2019 m. rugsėjo 4 d. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, A. D. skundas pirmą kartą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas 2019 m. rugsėjo 4 d., – tai yra dar nepasibaigus apskundimo terminui. Tačiau dėl apelianto neapsižiūrėjimo minėtas skundas buvo pateiktas be parašo. Toks skundas neatitiko (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų ir pagrįstai buvo grąžintas. Kai A. D. pasirašė savo skundą ir vėl jį nusiuntė teismui, jau buvo pasibaigęs apskundimo terminas. Šiuo atveju, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad pirmą kartą skundas (nuteistojo nepasirašytas) buvo pateiktas nepraleidus apskundimo termino. Atsižvelgus į šią aplinkybę, darytina išvada, kad A. D. nesuteikus galimybės apskųsti teismo sprendimo būtų pažeista viena iš pagrindinių nuteistojo teisių, kuri yra neabejotinai daug svarbesnė nei tie valstybės interesai, kurie saugomi nustatant skundo padavimo terminą. Remiantis išdėstytu, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl atnaujintinas.
Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.
Teismui pateikti duomenys rodo, jog A. D. atlieka bausmę už nusikaltimų, iš kurių vienas yra apysunkis (BK 180 straipsnio 1 dalis), padarymą. Ankščiau taip pat jau net 10 kartų teistas už vagystes ir plėšimus. Nuo 2012 m. iki 2017 m. gyveno Vokietijoje, kur taip pat buvo daugybę kartų teistas. Ši aplinkybė, kad A. D. nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo ir sistemingai daro naujus nusikaltimus, nors ir nėra esminė sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį kaip linkusį ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl A. D. turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai jį paveiktų, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teismui pateiktame skunde A. D. akcentuoja tai, jog Komisija, spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą, pernelyg didelį dėmesį skyrė OAS‘ys metodikai, pagal kurią vertinama nusikalstamo elgesio rizika. Teismas pažymi, jog lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals Šiuo atveju nuteistojo A. D. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 75 balus ir yra vertinama kaip vidutinė. Iš jų 37 balai statiniai ir net 38 balai dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir pastangomis dar gali pakeisti. Nepaisant to, nuo pirminio vertinimo A. D. nusikalstamo elgesio rizikos balai nesikeitė, o tai akivaizdžiai rodo nepakankamas jo pastangas bei nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir mastymą teigiama linkme.
A. D. savo skunde pažymi tai, jog jo laikymas įkalinimo įstaigoje yra betikslis ir neadekvatus, nes laisvėje jis galėtų dirbti, mokėti mokesčius ir išlaikyti savo šeimą. Šiuo atveju, teismas įvertinęs nuteistojo darbinę motyvaciją, pastebi, kad šios nuteistojo išdėstytos mintys prasilenkia su realia situacija. Iš byloje pateiktos informacijos matyti, kad išsilavinimas, mokymasis ir darbas išlieka vienu iš A. D. kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis turi tik pagrindinį išsilavinimą. Laisvėje, Lietuvoje, yra dirbęs apsaugos darbuotoju, taip pat vairuotoju Vokietijoje, tačiau prieš įkalinimą jis niekur nedirbo, įkalinimo įstaigoje dėl darbo taip pat nesikreipė, nesimoko, nesistengia įgyti kvalifikacijos. Toks A. D. požiūris į darbą ir mokslą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab, kad ir jokių duomenų, ar nuteistasis turės darbą išėjęs i laisvę, nėra.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų – 947,66 Eur vykdomąjį raštą, kurio nėra atlyginęs. Į savo asmeninę sąskaitą nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. jis gavo 804,70 Eur, o išleido 790,65 Eur. Akivaizdu, jog A. D. į savo finansinius įsipareigojimus žiūri per daug atmestinai ir pasyviai, nededa jokių pastangų greičiau juos atlyginti. Tai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tuo labiau, jog nusikaltimus, už kurių padarymą A. D. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė siekdamas finansinės naudos.
Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Būdamas laisvėje, A. D. kiekvieną dieną vartojo heroiną. Gyvenant Vokietijoje, jam buvo skirtas teismo įpareigojimas gydytis nuo priklausomybės narkotikams, gydėsi 1 metus ir 6 mėnesius. Nepaisant gydymo, skatinamas senų draugų, po kurio laiko ir vėl grįžo prie narkotinių medžiagų vartojimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, spręsti apie realią A. D. pažangą prieš psichiką veikiančių medžiagų vartojimą dar per anksti, todėl jis turėtų ir toliau šią problemą spręsti, lankyti savipagalbos grupių užsiėmimus, ko, remiantis bylos duomenimis, jis šiuo metu būdamas įkalinimo įstaigoje nedaro. Nesprendžiant narkotikų vartojimo problemos, A. D. išėjus į laisvę, ji gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir pastūmėti daryti naujas nusikaltimas veikas.
Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Šiuo atveju, A. D. elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia jo charakterizuoti teigiamai ir jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu. Iš socialinio tyrimo išvados ir teismui pateiktos nuteistojo charakteristikos matyti, kad bausmės atlikimo metu A. D. 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, ir nei karto neskatintas už gerą elgesį. Drausminės nuobaudos, ką savo skunde pažymi ir pats nuteistasis, šiuo metu nebegaliojančios, ir negali būti esminiu faktoriumi, lemiančiu lygtinio paleidimo taikymą arba netaikymą, tačiau vien jų buvimo faktas vertinant kitų bylos aplinkybių kontekste yra itin svarbus, kadangi jis tiesiogiai rodo nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu ir jo pastangas taisytis.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. D. skundas dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-115 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. D. (A. D.) skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.