- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- eI-4939-811/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. S., A. D., J. K., L. S., N. A., K. K., V. S., L. K., K. S., R. K., A. K., D. A., V. Š., L. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Gailiūnų asociacijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, Valstybinė miškų tarnyba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjams A. S. (A. S.), A. D., J. K., L. S. (L. S.), N. A., pareiškėjų atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R. Č., trečiojo suinteresuoto asmens Gailiūnų asociacijos atstovams R. K. ir advokatui M. S., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei S. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., A. S., L. S. (L. S.), A. S. (A. S.), K. S., R. K., A. K., D. A., V. Š., A. D. ir L. P. (L. P.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, Gailiūnų asociacija, Valstybinė miškų tarnyba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. K., V. S. ir kt. 2015-12-01 skundu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) direktoriaus 2015-10-29 įsakymą „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Nr. 30-3483 (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pareiškėjai yra gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, o greta minėtos gatvės auga valstybinės reikšmės miškas, skirtas naudoti išimtinai gyventojų rekreaciniams tikslams. Įsakymas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ginčo projektas) bei jo sprendiniai, yra neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 str. 6 d. nuostatoms, draudžiančioms rengti bendrojo plano sprendinių neatitinkantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, be to, Įsakyme nurodytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas neatitinka tikrųjų Įsakymo priėmimo tikslų. Ginčo projektas prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m., patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendiniams, nes Bendrajame plane (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys (duomenys neskelbtini) kryptimi numatytas šiaurinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, transporto srautus atitolinant nuo (duomenys neskelbtini). Ginčo projektu, prieš tai teisės aktuose nustatyta tvarka (TPĮ 16 str. 1d., 19 str. 2 d.) neatlikus detalaus planavimo procedūros, siekiama įteisinti neteisėtu pripažintu statybą leidžiančio dokumento pagrindu įrengtą susisiekimo jungtį tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir šalia esančio valstybinio miško, tokiu būdu sudarant sąlygas (duomenys neskelbtini) miestą sujungti su (duomenys neskelbtini) rajone esančia naujai projektuojama (duomenys neskelbtini) gyvenviete, o ne suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti, kurios minėtai gatvei eksploatuoti visiškai nereikia. Ginčo projekto realizavimas iš esmės pakeistų (duomenys neskelbtini) ir greta esančio valstybinio miško naudojimo sąlygas bei darytų ypatingai didelę žalą gamtai, o taip pat užkirstų galimybę valstybinės reikšmės mišką ir jame esantį kelią, nutiestą (duomenys neskelbtini) miškų kvartalų ribine (kvartaline) linija, naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Jungties (duomenys neskelbtini) gatvėje su esančiu miško keliu įrengimas neišvengiamai pablogins ir pareiškėjų gyvenimo sąlygas (suintensyvės eismas, padidės oro tarša ir pan.) ir tuo pažeis jų teises bei teisėtus interesus. Susisiekimo tikslams skirto kelio įrengimas valstybinės reikšmės miške prieštarauja valstybinės reikšmės miško, kaip rekreacinės funkcinio prioriteto zonos, tikslams, todėl toks kelias valstybiniame miške yra negalimas. Pareiškėjai nebuvo informuoti apie šalia jų gatvės esančiame valstybinės reikšmės miške planuojamus vykdyti statybos darbus, todėl, siekdami išsiaiškinti, kokiu pagrindu nuo 2011 m. jų kaimynystėje augančiame valstybinės reikšmės miške vykdomi kelio statybos darbai, kreipėsi į atitinkamas valstybines institucijas, prašydami suteikti informacijos apie vykdomą projektą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-10-24 raštu informavo pareiškėjus, kad senas kelias, einantis 479480 miško kvartalų kvartaline linija, suremontuotas neplatinant esamos miško proskynos. Iš Vilniaus rajono savivaldybės tinklapyje skelbiamos informacijos turinio pareiškėjai sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) kaimuose planuojama vystyti 147,8 hektaro dydžio gyvenamųjų namų kvartalą, o šio projekto planavimo organizatorius - Gailiūnų asociacija, kurios užsakymu IĮ „Provekta“ parengė techninį projektą „Kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki valstybinio miško 490 kvartalo pradžios / (duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybė 2009-09-07 šio projekto pagrindu išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas). Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2013-12-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9247934/2013 pareiškėjų ieškinį patenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2015-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-114-781/2015 atmetė VMSA ir Gailiūnų asociacijos apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo. VMSA direktorius 2015-01-18 įsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. 30-8 nutarė pradėti rengti apie 7000 kv. m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą esamai (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad ignoruojant aukščiau paminėtus teismų sprendimus, į (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formuojamą žemės sklypą be teisinio pagrindo įtraukta teritorija, kurioje neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu pastatyta jungtis tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir valstybinės reikšmės miško, 2015-09-10 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo. Vilniaus apygardos prokuratūra pareiškėjų skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri iki šiol nėra išnagrinėjusi pareiškėjų skundo.
Atsiliepimas
Atsakovė VMSA atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl Įsakymo atitikties teisės aktų reikalavimams paaiškino, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas laikantis teisės normų reikalavimų ir atitinka bendrojo plano sprendinius. Pagal Bendrojo plano sprendinius visa esama (duomenys neskelbtini) gatvė ir Įsakymu formuojamas žemės sklypas patenka į funkcinę zoną „Miškai ir miškingos teritorijos", kuriai nurodytos šios galimos naudojimo paskirtys ir būdai: miškų ūkio paskirties; žemės ūkio paskirties; konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose); vandens ūkio paskirties; kitos paskirties (inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; ir kt. išvardintos paskirties teritorijos). Įsakymo 1.3 p. nustatytas naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Įsakymu patvirtintu projektu formuojamas žemės sklypas ne tik pareiškėjų akcentuojamai pralaidai, bet visai (duomenys neskelbtini) gatvei, kuri visa patenka į Bendrojo plano miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną. Aplinkybė, kad Bendrajame plane numatytas aplinkkelis, einantis kiek aukščiau lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, kad Įsakymu patvirtintas žemės sklypo, skirto (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, projektas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Įsakymas parengtas vadovaujantis Žemės įstatymo 24 str. 1 d., TPĮ 16 str. 1 d. 1 p., 20 str. 2 d. 2 p. ir 6 d., Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Įsakymu formuojamas valstybinės žemės sklypas, t. y. ginčo teritorija, yra valstybinėje žemėje, iki valstybinio miško ribos. Formuojamas sklypas nepatenka į valstybinio miško teritoriją. Pareiškėjų skunde nurodomas kelias, nutiestas (duomenys neskelbtini) miškų kvartalų ribine linija, į Įsakymo apimtį taip pat nepatenka, o pareiškėjai neginčija šio kelio teisėtumo. Pareiškėjai nepagrįstai akcentuoja civilinėje byloje Nr. 2-9247-934/2013 išnagrinėto Statybos leidimo teisėtumo klausimą šioje administracinėje byloje. Civilinės bylos Nr. 2-9247-934/2013 ginčo dalykas - Statybos leidimo teisėtumo klausimas - nėra Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas, todėl šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturi tiesioginės įtakos Įsakymo pagrįstumui bei teisėtumui. Be to, pareiškėjų ginčytas Statybos leidimas teismo sprendimu panaikintas tuo pagrindu, jog jis išduotas prieš tai neatlikus teritorijų planavimo procedūros, t. y. nesant suformuotam žemės sklypui, nustatytai žemės naudojimo paskirčiai ir būdui. Aplinkybė, kad civilinėje byloje nagrinėjamas Statybos leidimo kelio atkarpai tiesti teisėtumo klausimas, net ir panaikinus Statybos leidimą, nesudaro pagrindo teigti, kad atliekama teritorijų planavimo procedūra ir Įsakymas, kuriuo formuojamas žemės sklypas ginčo teritorijoje, yra neteisėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2015-09-30 nutartimi priėmė atsakovų Gailiūnų asociacijos ir VMSA kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-114-781/2015 ir sustabdė minėtų bendros kompetencijos teismų procesinių sprendimų vykdymą. Taigi, šiuo metu nėra galutinio kasacinio teismo išaiškinimo minėtoje civilinėje byloje. Patekimas į (duomenys neskelbtini) miškų kvartaline linija einantį kelią per (duomenys neskelbtini) reikalingas VĮ Nemenčinės miškų urėdijai miško priešgaisrinės saugos ir eksploataciniams tikslams įgyvendinti, todėl Įsakymu formuojamo valstybinio žemės sklypo susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams ribos yra pagrįstos ir teisėtos, taip pat atitinka aplinkosauginius tikslus, užtikrina tinkamą valstybinio miško priežiūrą, priešgaisrinę saugą ir eksploataciją. Pareiškėjų teiginiai dėl neva galimai gamtai daromos žalos yra nepagrįsti faktiniais duomenimis ir prieštarauja už miško priežiūrą pagal kompetenciją atsakingų įstaigų pozicijai.
Dėl pareiškėjų teisės kreiptis su skundu į teismą paaiškino, kad pareiškėjai neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo fakto. Įsakymu pareiškėjams nėra sukuriama jokių pareigų, taip pat nėra daroma įtaka įstatymo saugomoms pareiškėjų subjektyvioms teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjai nėra subjektai, kuriems suteikta teisė ginti viešą interesą, todėl jiems kyla pareiga įrodyti jų konkrečias turimas teises ir šių teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai tokių aplinkybių neįrodė, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 str. 1 d. nuostatomis jie neturi teisės su skundu kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius) atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
Paaiškino, kad Įsakymu patvirtintas apie 7000 kv. m ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą esamai (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 str. 19 p. teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybei priskirtų funkcijų. TPĮ 20 str. 6 d. 1 p. nustato, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais įgyvendinami šio įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. ir 19 str. 2 d. 1 p. nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 p., projektų rengimo organizatorius miestų ir miestelių teritorijoje yra savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaudamasis minėtų teisės aktų nuostatomis VMSA Miesto plėtros departamentas 2014-11-03 Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą Nr. A51-91778/1492.14.2.12-MP8 pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektui (žemės valdos projektui) rengti. Vilniaus miesto skyrius, įvertinęs aplinkybę, kad nagrinėjamoje apie 7000 kv. m teritorijoje, kurioje yra (duomenys neskelbtini), nėra piliečių, pageidaujančių, kad būtų atlikti kartografavimo darbai nuosavybės teisių į žemę atkūrimui natūra, 2014-12-03 raštu išdavė reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-807. 2015-08-21 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą. Vilniaus miesto skyrius 2015-09-11 raštu Nr. 49SJN-1568-(14.49.104) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ suderino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Gailiūnų asociacija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad palaiko atsakovės atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad Įsakymu pagrįstai patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Pareiškėjai nenurodė, kokios konkrečiai įstatymo jiems suteiktos ir saugomos teisės ar interesai ir kokiu būdu Įsakymu yra pažeidžiami. Pareiškėjų teiginiai, kad žemės sklypo formavimas ir jungties (duomenys neskelbtini) su esančiu miško keliuku įrengimas neišvengiamai pablogins jų gyvenimo sąlygas, taip pat, kad susisiekimo tikslams skirto kelio įrengimas valstybinės reikšmės miške prieštarauja valstybinės reikšmės miško, kaip rekreacinės zonos, tikslams, yra nepagrįsti ir neatitinka faktinės situacijos, kurios pagrindu formuojamas ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Pagal Bendrojo plano sprendinius (duomenys neskelbtini) yra D kategorijos bendro naudojimo miesto gatvė ir turi viešo kelio statusą. (duomenys neskelbtini) priklauso savivaldybei. Savivaldybės gatvių tiesimas gali būti susijęs su tam tikrais pokyčiais, bet tai savaime nelaikoma savivaldybės gyventojų teisių pažeidimu. Įsakymu formuojamas žemės sklypas esamai (duomenys neskelbtini) eksploatuoti nėra ir negali būti lyginamas su galimai ateityje atsirasiančiu aplinkkeliu, einančiu kiek aukščiau lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) kryptimi, nes tai yra skirtingo pobūdžio ir lygio gatvės. Įsakymu formuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka Bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos ginčo teritorijoje leidžiami kitos paskirties inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdo žemės sklypai. Siekiamas nustatyti ginčijamo žemės sklypo naudojimo būdas atitinka specialiųjų tarnybų interesus, kuriais siekiama pagerinti susisiekimą su Vilniaus miestu bei prisideda prie miesto teritorijų rekreacijos, taip pat atitinka aplinkosauginius tikslus, užtikrina tinkamą valstybinio miško priežiūrą, priešgaisrinę saugą ir eksploataciją. Vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę rengti žemės valdos projektą įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius, t. y. formuojant kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdo žemės sklypą, kurio pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatys ginčo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba patikslintame atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Įsakymu formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) eksploatuoti nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Pagal Miškų įstatymo 4 str. 4 d. nuostatas valstybinės reikšmės miškams taip pat priskiriami ir miesto miškai. Taigi, Įsakymu formuojamas žemės sklypas yra valstybinėje žemėje iki valstybinio miško ribos. (duomenys neskelbtini) jungiasi su miško keliu per (duomenys neskelbtini) miškų (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose esantį miško masyvą (valstybinis miškas yra šalia (duomenys neskelbtini). Valstybinė miškų tarnyba nei 2011 m., nei vėliau, nėra gavusi VMSA prašymo iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose (iki 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai), siekiant įrengti (duomenys neskelbtini) tęsinį per minėtą miško masyvą. (duomenys neskelbtini) urėdija 2011 m. parengė ir įgyvendino kelio atkarpos, einančios (duomenys neskelbtini) kvartalų kvartaline linija, kapitalinį remontą, neplatinant esamos miško proskynos, suremontuotas kelias naudojamas apsauginiais ir eksploataciniais tikslais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.
Paaiškino, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog Įsakymas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, Žemės įstatymo 40 str. 1 d. ir TPĮ 20 str. 6 d. reikalavimams. Įsakymo rengimo tikslas nurodytas VMSA 2015-01-08 įsakyme Nr. 30-8, t. y. suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą esamai (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo teritorijai neparengtas detalusis planas. TPĮ 16 str. 1 d. 1 p., 20 str. 6 d. 4 p., Žemės įstatymo 40 str. 1 d. nuostatos suteikia atsakovei teisę formuoti valstybinės žemės sklypą esamoms susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Įsakymu patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir juo formuojamas valstybinės žemės sklypas yra valstybinėje žemėje. Į Įsakymu formuojamą teritoriją nepatenka valstybinės reikšmės miške esantis kelias, kuris nėra šios bylos ginčo objektas. Pagal Bendrojo plano sprendinius (duomenys neskelbtini) yra D kategorijos (pagalbinė gatvė) bendro naudojimo miesto gatvė. Valstybinė miškų tarnyba nėra gavusi VMSA prašymų iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose siekiant įrengti (duomenys neskelbtini) tęsinį per minėtą miško masyvą. VĮ Nemenčinės miškų urėdija 2011 metais parengė ir įgyvendino kelio atkarpos, einančios (duomenys neskelbtini) kvartalų kvartaline linija, kapitalinį remontą, neplatinant esamos miško proskynos. Pagal Bendrojo plano sprendinius Įsakymu planuojama teritorija patenka į funkcinę zoną „Miškai ir miškingos teritorijos“, viena iš šios funkcinės zonos galimų naudojimo paskirčių yra „kita paskirtis“, o naudojimo būdas – „inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos ir kt. išvardintos paskirties teritorijos“. Žemės įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus, o pagal šio įstatymo 37 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2 p. ir Taisyklių 1 p. žemėtvarkos planavimo dokumentas priskiriamas žemės valdos projektams. Taisyklių 16 p. nustato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Nagrinėjamu atveju ginčo projektas Taisyklių 16 p. nustatyta tvarka buvo suderintas su suinteresuotomis institucijomis. Nacionalinės žemės tarnybos žemės valdos projekto 2015-10-15 patikrinimo akto Nr. TPA-4384-(8.30.) apibendrinime nurodoma, kad „projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, jų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams“, o patikrinimo išvadoje nurodoma, kad „pritariama teikimui tvirtinti“. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d. nuostatomis ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009-10-15 nutartyje adm. byloje Nr. A662-1157/2009 suformuotą praktiką, pareiškėjai turi įrodyti, kad jie yra įgiję subjektinę teisę, saugomą įstatymo interesą, ir jų teisės bei teisėti interesai yra pažeisti Įsakymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė, kad Įsakymu yra pažeidžiamos jų teisės ar įstatymų saugomas interesas, todėl neturi teisės su skundu kreiptis į teismą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovė skundą palaikė ir prašė jį patenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjų atstovė advokatė D. P. papildomai paaiškino, kad ginčo administracinio akto priėmimo iniciatorius yra Gailiūnų asociacija, taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės Gailiūnų asociacijos ir VMSA kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-114-781/2015.
Atsiliepimas
Atsakovės VMSA atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad apie rengiamą Įsakymą teisės aktuose nustatyta tvarka buvo viešai paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje. Atsakovė per pastaboms ir pasiūlymams pateikti nustatytą terminą negavo jokių pastabų ir pasiūlymų, susijusių su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu. Taigi, pareiškėjai, turėdami galimybę susipažinti su rengiamu teritorijų planavimo dokumento, t. y. Įsakymo, projektu, neteikė atsakovei jokių pastabų ir pasiūlymų.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto skyriaus atstovė paaiškino, kad pareiškėjai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nepateikė jokių pastabų ir pasiūlymų. Taigi, jie neįrodė, kad šioje byloje yra pažeistos jų subjektinės teisės. Ginčo projektas teisės aktuose nustatyta tvarka buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, kurios nenustatė ginčo projektų trūkumų.
Trečiojo suinteresuoto asmens Gailiūnų asociacijos atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės miškų tarnybos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015-01-18 priėmė įsakymą „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. 30-8, kuriuo nustatė, kad pradedamas rengti apie 7000 kv. m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą esamai (duomenys neskelbtini) eksploatuoti ir pavedė VMSA Miesto plėtros departamentui parengti šio projekto rengimo reikalavimus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015-10-29 priėmė įsakymą Nr. 30-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kurio 1-uoju punktu patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius (plotą (7004 kv. m), ribas (pagal pridedamą brėžinį), naudojimo būdą (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas) ir 2-uoju punktu nustatė, kad sklypo naudotojai privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl sklypo (duomenys neskelbtini) eksploatuoti suformavimo.
Byloje ginčas keliamas dėl Įsakymo, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas bei jo sprendiniai, teisėtumo ir pagrįstumo.
ABTĮ 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d. skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys <...>, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymu saugomi interesai yra pažeisti.
LVAT praktikoje, aiškinant ABTĮ 5 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. nustatytą reguliavimą, pažymėta, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrista vien asmens subjektyviu suvokimu (2009-10-15 nutartis adm. byloje Nr. A662-1157/2009, 2014-04-17 nutartis adm. byloje Nr. A502-364/2014). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymu saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs išvardytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2-4 p. numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) pagal ABTĮ 88 str. 1 p. (2014-04-29 sprendimas adm. byloje Nr. A502-939/2014, 2005-04-19 nutartis adm. byloje Nr. A11-443/2005).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-407 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01) 49 str. 1 d. nustato, kad teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, taip pat šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, kiti viešojo administravimo subjektai, suinteresuotos visuomenės atstovai, gindami visuomenės (viešąjį) interesą. Minėto straipsnio 4 d. nustatyta, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie: 1) dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises; 2) dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo.
LVAT 2014-10-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-802/2014 pažymėjo, kad TPĮ 49 str. 4 d. 1 p. nuostata yra speciali norma, numatanti galimybę skųsti administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo ir kitiems (šiuo atveju - fiziniams) asmenims, nepaisant to, koks konkretus teritorijų planavimo dokumentas buvo patvirtintas tokiu administraciniu sprendimu, su sąlygomis, kad: 1) šie asmenys dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo; 2) viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises. Jei nėra šių sąlygų, kreipimuisi į teismą dėl teritorijų planavimo dokumento panaikinimo (jei tas dokumentas yra norminis administracinis aktas), jo teisėtumo ištyrimo taikoma bendra ABTĮ nustatyta tvarka (110, 111 str.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai yra gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai. Pareiškėjai skunde teismui nurodo, kad Įsakymu patvirtintas ginčo projektas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, o Įsakyme nurodytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas neatitinka tikrųjų šio administracinio akto priėmimo tikslų. Pareiškėjai teigia, kad ginčo projekto realizavimas iš esmės pakeistų (duomenys neskelbtini) ir greta esančio valstybinio miško naudojimo sąlygas, darytų didelę žalą gamtai, taip pat užkirstų galimybę valstybinės reikšmės mišką ir jame esantį kelią, nutiestą (duomenys neskelbtini) miškų kvartalų ribine (kvartaline) linija, naudoti pagal tikslinę paskirtį, be to, jungties (duomenys neskelbtini) gatvėje su esančiu miško keliu įrengimas žymiai pablogintų pareiškėjų gyvenimo sąlygas (suintensyvės eismas, padidės oro tarša ir pan.), tuo pažeisdamas pareiškėjų teises bei teisėtus interesus.
Vadovaujantis Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1-2 p. nuostatomis, numatančiomis, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius (keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams) ir vidaus kelius (fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams), (duomenys neskelbtini), kurios eksploatavimui Įsakymu formuojamas ginčo žemės sklypas, priskirtina vietinės reikšmės viešojo kelio kategorijai (gatvė gyvenamojoje vietovėje). Pagal Kelių įstatymo 4 str. 3 d. vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Taigi, (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius (duomenys neskelbtini) yra D kategorijos (pagalbinė) bendro naudojimo miesto gatvė. Įsakymu formuojama ginčo teritorija yra valstybinėje žemėje, iki valstybinio miško ribos. Pareiškėjų skunde nurodomas kelias, nutiestas (duomenys neskelbtini) miškų kvartalų ribine linija, į Įsakymo apimtį nepatenka ir pareiškėjai neginčija šio kelio teisėtumo.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2015-05-04 Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje adresu http://www.vilnius.lt buvo viešai paskelbta informacija apie rengiamą apie 7000 kv. m valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėtame pranešime buvo nurodyta tokia informacija - rengiamo projekto pagrindas (VMSA direktoriaus 2015-01-08 įsakymas “Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” Nr. 30-8 ir 2015-01-14 reikalavimai Nr.A648-18/15(2.14.2.12-MP8)), plano rengimo tikslas (suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą esamai (duomenys neskelbtini) eksploatuoti), projekto iniciatorius (Gailiūnų asociacija), projekto rengėjas (UAB “Geodeziniai tyrinėjimai”), taip pat buvo nurodyta, kad susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu galima nuo 2015-05-04 iki 2015-05-14 projekto rengėjo patalpose, o pasiūlymus projekto rengėjui galima teikti iki 2015-05-14. Pareiškėjai neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad apie Įsakymu formuojamą ginčo teritoriją buvo paskelbta viešai, t. y., kad iki Įsakymo priėmimo jiems buvo žinoma apie ginčo projektą. Be to, skunde teismui pareiškėjai nurodo, kad jie jau nuo 2011 m. domėjosi jų kaimynystėje esančiame valstybinės reikšmės miške vykdomais kelio statybos darbais, tuo tikslu kreipėsi į atitinkamas valstybines institucijas ir pan. Atsakovės VMSA ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto skyriaus atstovės teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie rengiamą ginčo projektą viešai paskelbus Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, per pasiūlymams pateikti nustatytą terminą pareiškėjai nepateikė jokių pastabų ir pasiūlymų, susijusių su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu. Pareiškėjai minėtos aplinkybės taip pat neginčija. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjai, iki Įsakymo priėmimo žinojo apie ginčo projektą, tačiau nedalyvavo šio projekto viešinimo procedūrose ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms neteikė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl viešojo administravimo subjekto (atsakovės) priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai skunde teismui abstrakčiai teigia, kad Įsakymas pažeidžia jų teises ir pablogina gyvenimo sąlygas (suintensyvės eismas, padidės oro tarša ir pan.), tačiau pareiškėjai nenurodo, kokios konkrečiai įstatymo jiems suteiktos ir saugomos teisės ar teisėti interesai ir kokiu būdu Įsakymu yra pažeidžiami, taip pat nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pažymėtina, kad Įsakymu pareiškėjams nėra sukuriama jokių teisių ir nenustatoma pareigų, taip pat nėra daroma įtaka jų įstatymo saugomoms subjektyvioms teisėms ar teisėtiems interesams. Eismo suintensyvėjimas pats savaime nėra pagrindas pripažinti pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktą, o vien tik byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjai gyvena šalia (duomenys neskelbtini), pati savaime jiems nesuteikia teisės ginčyti Įsakymą. Pareiškėjai nėra subjektai, kuriems teisės akti suteikia teisę ginti viešą interesą, todėl jiems kyla pareiga įrodyti jų konkrečias turimas teises ir šių teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė, jog priimant Įsakymą buvo pažeistos jų subjektinės teisės ar teisėti interesai, todėl pagal TPĮ 49 str. nuostatas pareiškėjai neturi teisės kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo.
Pažymėtina, kad vadovaujantis TPĮ 49 str. 5 d. nuostatomis suinteresuota visuomenė, t. y. visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti (TPĮ 2 str. 20 d.), turinti įrodymų ar teisinį pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio įstatymo 8 str. 1 d., t. y.: 1) visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas; 3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas; 4) valstybei svarbūs projektai; 5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus, turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavime ir kreiptis į instituciją, ginančią visuomenės (viešąjį) interesą srityje, kurioje buvo padarytas visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas, arba į prokurorą su prašymu, kad būtų ištirti galimi visuomenės (viešojo) intereso pažeidimų atvejai. Pagal TPĮ 8 str. 2 d. visuomenės (viešasis) interesas planuojant teritorijas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatant teritorijos naudojimo ir apsaugos priemones, privalomas ar galimas veiklas ir jų ribojimus.
Nustatyta, kad pareiškėjai 2015-09-10 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo galimai neteisėtai ir pažeidžiant viešąjį interesą rengiamo apie 7000 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas - suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Vilniaus apygardos prokuratūra 2015-09-15 raštu persiuntė pareiškėjų skundą nagrinėti pagal kompetenciją Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą dėl Įsakymo panaikinimo, sustabdė skundo nagrinėjimo procedūrą, kol teismas išnagrinės pareiškėjų skundą. Taigi, įsiteisėjus teismo sprendimui šioje administracinėje byloje, minėta institucija išnagrinės pareiškėjų 2015-09-10 skundą iš esmės, t. y. spręs viešojo intereso gynybos klausimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiškėjai nėra tinkami subjektai su skundu kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo, t. y. neturi materialiojo suinteresuotumo byloje, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 str. 1 p. nustatytu pagrindu.
Atsisakius patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas ABTĮ 44 str. 1 d. nustatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjų K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., A. S., L. S. (L. S.), A. S. (A. S.), K. S., R. K., A. K., D. A., V. Š., A. D. ir L. P. (L. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.