Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas teisėjas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Seesam Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Banksija“ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-19 nutartimi nutarė laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui, nes pastarasis šalindamas 2010-08-04 nutartyje nurodytus trūkumus nenurodė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Banksija“ atsiskaitomosios sąskaitos numerio ir kredito įstaigos rekvizitų.

Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neturi teisės įpareigoti ieškovą teikti duomenis teismui, kurių pats ieškovas neturi teisės gauti.

CPK 111 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus, keliamus dalyvaujančio byloje asmens procesinio dokumento formai ir turiniui. Šiuos reikalavimus taip pat turi atitikti teismui pateikiamas ieškinys ( CPK 135 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą ieškinyje turi būti nurodyti šių asmenų atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai ir kredito įstaigų rekvizitai. Kai teismui pateiktas ieškinys neatitinka nurodyto CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimo, teismas, spręsdamas klausimą, ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ( CPK 115, 138 straipsniai), turi įvertinti ieškovo galimybę disponuoti duomenimis apie atsakovo, kitų dalyvaujančių byloje juridinių asmenų atsiskaitomųjų sąskaitų numerius ir kredito įstaigų rekvizitus, taigi ir galimybę nurodytą ieškinio trūkumą pašalinti. Tais atvejais, kai iš teismui pateikto ieškinio, kuriame nenurodyti atsakovo ar kitų dalyvaujančių byloje juridinių asmenų atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai ir kredito įstaigų rekvizitai, ar jo priedų matyti, kad ieškovą su atsakovu, kitais dalyvaujančiais juridiniais asmenimis sieja tokie sutartiniai ar kitokio pobūdžio teisiniai santykiai, kurie pagrįstai leidžia manyti, kad ieškovui galėtų būti žinomi minėti duomenys, teismas nutartimi turėtų nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ( CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir taip įpareigoti ieškovą įvykdyti pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą jam tenkančią pareigą. Kitais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybės, turi atsižvelgti į tai, kad informacija apie juridinio asmens turimas banke sąskaitas nėra vieša, t. y. tokia, su kuria negali susipažinti kiekvienas asmuo (CK 2.71 straipsnis, 2001 m. birželio 12 d. Juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnis, Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtinti Juridinių asmenų registro nuostatai). Ši aplinkybė yra susijusi su tuo, kad informacija apie juridinio asmens banke turimas sąskaitas sudaro banko paslaptį, o informacija, sudaranti banko paslaptį, gali būti atskleista tik patiems klientams ar jų atstovams, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka – atitinkamoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir kitiems asmenims (CK 6.925 straipsnio 1, 2 dalys, 2004 m. kovo 30 d. Bankų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas, neturintis teisės gauti informacijos apie atsakovo, kitų dalyvaujančių byloje asmenų bankuose turimas sąskaitas, negali būti įpareigojamas nurodyti teismui paduodamame ieškinyje šiuos duomenis, išskyrus tą atvejį, kai tokia informacija ieškovui yra žinoma. Dėl to ieškinio priėmimo stadijoje teismui nustačius, kad ieškinyje nėra nurodyta informacija apie atsakovo, kitų dalyvaujančių byloje asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas ir kredito įstaigų rekvizitus, kaip to reikalauja CPK 111 straipsnio 1 dalies 2 punktas, taip pat kad ieškovas neturi galimybės gauti tokią informaciją, nurodytas ieškinio trūkumas pripažintinas formaliu. Tai nėra pagrindas teismui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ( CPK 115 straipsnio 2 dalis). Taigi šiuo atveju teismas ieškinį turėtų priimti ( CPK 137 straipsnio 1 dalis). CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 5 dalis įpareigoja teismą visais atvejais vykdomajame rašte nurodyti tiek išieškotojo, tiek skolininko juridinio asmens bankų rekvizitus. Siekdamas įvykdyti šį įstatymo reikalavimą, teismas jau pasirengimo bylos nagrinėjimui metu gali įpareigoti atsakovą, kitus dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui duomenis apie jų bankuose turimas sąskaitas ir bankų rekvizitus arba išreikalauti šią informaciją iš bankų, jeigu tokia informacija ieškovui nežinoma ( CPK 112 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 1, 2 dalys, 225 straipsnio 5 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 3 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2010-08-18 raštu dėl ieškinio trūkumų šalinimo informavo Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kad duomenų apie atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą bei kredito įstaigą neturi ir negali gauti, nes ši informacija nėra vieša ir laisvai prieinama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, bei dėl šių trūkumų nepašalinimo laikyti ieškovės ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovei.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas bei nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-19 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.