Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos 43-osios garažų eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos 43-ioji garažų eksploatavimo bendrijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja 43-oji garažų eksploatavimo bendrija (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 1 d. pareiškimą (CBP-13911), kuriame nurodė, kad jai 2005 m. rugpjūčio 26 d. yra išnuomotas žemės sklypas 50 metų laikotarpiui, kuriame stovi 43 - iosios garažų bendrijos garažai, kurie kartu su transformatorinės pastatu ir šilumos pastatu garažų šildymui valstybinės komisijos buvo 1985 m. balandžio 10 d. priimti kaip tinkami eksploatacijai. Nebuvo galutinai sutvarkyti transformatorinės pastato ir šilumos mazgo pastato dokumentai, taip pat nebuvo užregistruoti registrų centre, kaip garažų bendrijos nuosavybė. Transformatorinės pastatas 2022 m. užregistruotas Registrų centre, o apie tai, kad neregistruotas šilumos mazgas, paaiškėjo 2023 m. pavasarį. Buvo ieškoma išlikusių dokumentų, kurie buvo pateikti Registrų centrui, bet jų nepakako. Buvo patarta kreiptis į teismą.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 115 straipsnis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).

11. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą atsisakė priimti nustatęs, kad iš pateiktų dokumentų nėra aiškus reikalavimas (ar pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, pripažinti statybą baigta, valdymo nuosavybės teise faktą, ar siekia įpareigojamojo pobūdžio teismo sprendimo registruojant nekilnojamąjį turtą, skundžia registratoriaus sprendimus). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti.

13. Iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų (2023-09-14 DOK-110613, DOK-110614) turinio matyti, kad pareiškėja siekia įregistruoti nekilnojamojo turto registre jai priklausantį šilumos mazgo pastatą. Pareiškime, paaiškinimuose nurodoma, kad garažai, kurie kartu su transformatorinės pastatu ir šilumos pastatu garažų šildymui valstybinės komisijos buvo 1985 m. balandžio 10 d. priimti kaip tinkami eksploatacijai. Nebuvo galutinai sutvarkyti transformatorinės pastato ir šilumos mazgo pastato dokumentai, taip pat nebuvo užregistruoti registrų centre, kaip garažų bendrijos nuosavybė. Pakanka pateiktų dokumentų šilumos mazgo statybos užbaigimo ir šildymo faktui įrodyti bei duoti leidimą šilumos mazgo pastatą įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Valdyba savo susirinkime aptarė ir įpareigojo garažų bendrijos valdybos pirmininką I. Š. atstovauti Kauno apylinkės teisme ir Registrų centre tvarkant visus reikalingus dokumentus dėl garažų bendrijos priklausančio šilumos mazgo teismo sprendimu pripažinimo ir jo įregistravimo Registrų centre kaip garažų bendrijos nekilnojamojo turto. Tokios pačios aplinkybės nurodomos ir atskirajame skunde. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad iš pareiškimo turinio neaišku, kokią juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti, tačiau iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėja siekia įteisinti pareiškime nurodytą statinį.

14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatydamas pareiškimo trūkumus, tarp jų nenustatė, kad nesuformuluotas procesinio dokumento dalykas, t. y. ar pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, pripažinti statybą baigta, valdymo nuosavybės teise faktą, ar siekia įpareigojamojo pobūdžio teismo sprendimo registruojant nekilnojamąjį turtą, skundžia registratoriaus sprendimus. Teismas tik nustatė, kad:

14.1. pateiktame procesiniame dokumente nėra nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu;

14.2. pareiškimą pateikė I. S., tačiau teismui nėra pateikti duomenys apie teisę I. S. atstovauti pareiškėją 43-ioji garažų eksploatavimo bendriją;

14.3. pareiškėja teismui pateikė VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus sprendimą prašymą atmesti, kuris per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos buvo skundžiamas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

15. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą taip pat nustatė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus sprendimas prašymą atmesti, buvo per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos apskųstas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tačiau iš 2023 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime (DOK-110613) nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registro sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebuvo skundžiamas, o nuspręsta kreiptis į teismą.

16. Be to, pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o pareiškimo pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas. Pareiškimo priėmimo stadijoje iš pareiškėjos negali būti reikalaujama, kad ji pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius pareiškėjai įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau pareiškimo priėmimo stadijoje, pareiškėjai galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, pareiškėja, teikdamas pareiškimą, tokiais įrodymais nedisponuotų.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio priėmimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos 43-osios garažų eksploatavimo bendrijos pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.