Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atmestas N. A. prašymas atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Santakos PK 2015 m. birželio 26 d. nutarimu N. A. buvo nubausta už tai, kad 2015 m. birželio 17 d. 17.20 val. (duomenys neskelbtini), laiptinėje, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais keiksmais „blet, nachui, kurva“, šiais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.

Atsiliepimas į N. A. atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

N. A. atskirasis skundas netenkintinas.

Susipažinęs su bylos medžiaga ir atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant galima būtų daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti dėl nutarimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

ATPK 293 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį, asmens prašymu, rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutarimas priimtas 2015 m. birželio 26 d. ir N. A. paštu išsiųstas 2015 m. birželio 30 d. (b.l.6). Kadangi apie jo įteikimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui medžiagoje duomenų nėra, ir byloje nėra duomenų paneigiančių N. A. tvirtinimą, jog skundžiamas nutarimas jai buvo įteiktas 2015 m. liepos 4 d., todėl ši data ir laikytina nutarimo įteikimo N. A. diena. Nepaisant skundžiamo nutarimo įteikimo datos, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2015 m. liepos 16 d. Tačiau N. A. skundą Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariato Šilainių policijos nuovadai dėl nutarimo panaikinimo pateikė tik 2015 m. lapkričio 16 d. (b.l.3), praleidus įstatymo numatytą terminą keturiais mėnesiais.

Teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laikoma, kad būtina nustatyti dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas, jei dėl to asmens galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-118/2013, Nr. N-1-1932/2007, Nr. N-1-1218/2007).

Skunde apygardos teismui N. A. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nors priimant skundžiamą nutarimą N. A. ir nedalyvavo, tačiau asmeniškai nutarimas jai (apeliantės tvirtinimu) buvo įteiktas 2015 m. liepos 4 d. Tuo metu dar nebuvo pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas nutarimui apskųsti. Kaip matyti iš nutarimo, jame aiškiai yra išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai. Esmine termino skundui paduoti praleidimo priežastimi N. A. nurodė aplinkybę, jog, nesugebėdama savarankiškai parengti skundo, ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir, kaip atskirajame skunde nurodė apeliantė, tarnybos 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas, kuriuo jau suteikta antrinė teisinė pagalba, jai buvo įteiktas tik 2015 m. lapkričio 2 d. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šioje situacijoje N. A. nurodyta priežastis negali būti pripažinta svarbia, objektyviai trukdžiusia paduoti skundą teismui, kadangi, kaip teisingai įvertinęs faktines aplinkybes konstatavo pirmosios instancijos teismas, N. A. tarnybos 2015 m. liepos 16 d. raštu (b.l. 17) prašomus pateikti dokumentus pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 14 d. likus vos kelioms dienoms iki nustatyto termino dokumentams pateikti pabaigos. Todėl teismas sprendė, kad pateikusi prašomus dokumentus, akivaizdžiai nedėdama pastangų padaryti tai, kaip įmanoma operatyviau, ji daugiau kaip du mėnesius nesidomėjo tarnyboje, nagrinėjant jos prašymą, vykdomomis procedūromis, nors jis buvo priimtas nutrukus po to, kai ji pateikė reikalingus dokumentus. Aukštesnysis teismas sutinka, kad kreipimasis į tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo gali tam tikromis sąlygomis būti pripažintas objektyvia termino praleidimo priežastimi, nes tarnyboje atliekamos procedūros iki sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo užima tam tikrą laiko tarpą, tačiau šiuo konkrečiu atveju matyti, jog N. A. per protingą laiką atliko tik pirmąjį žingsnį, siekdama, kad jai būtų suteikta antrinės teisinė pagalba kaip galima greičiau, tačiau vėlesnis jos elgesys nerodo jos aktyvaus siekio gauti reikalingą paslaugą, ji nieko nedarydama laukė, kas rodo, jos visišką pasyvumą kuo greičiau realizuoti teisę į teisminę gynybą.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad savo procesinėmis teisėmis N. A. naudojosi aplaidžiai ir jos prašyme nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis, pateisinančiomis tokį ilgą termino praleidimą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo atidus ir rūpestingas, neveikė rūpestingai, nesistengė laiku ir operatyviai pateikti skundo. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad N. A. galimybė pateikti skundą įstatyme numatytu terminu buvo objektyviai apribota dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o N. A. nepateikė aukštesnės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima šią nutartį panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutarė:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą ir N. A. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.