- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- ATP-498-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01456-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo, kuriuo A. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. balandžio 18 d. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. balandžio 13 d., apie 12.26 val., Baltijos pr. 123, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešusi policijai. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutarimu A. G. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jai pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikęs ATPK 30¹ str., – 868 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant A. G. 868 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams. Nurodo, jog A. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė.
ATPK 30¹ str. numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos aplinkybės, kad asmuo nėra baustas administracine tvarka, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino padarytą žalą. Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualiziojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų, todėl teismo nurodytos aplinkybės, jog A. G. prisipažino padariusi jai inkriminuotus pažeidimus ir dėl to labai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą, administracine tvarka nėra bausta, byloje nėra reikšmingos.
Institucijos nuomone, teismas nenurodė kažkokių išskirtinų aplinkybių, dėl kurių A. G. būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuotatas už tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes A. G. padarė tyčinius administracinius teisės pažeidimus, turinčius įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. prašo atmesti Institucijos apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors Insititucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjai paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas be pagrindo taikė pažeidėjai A. G. ATPK 30¹ str. nuostatas ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y. Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti pažeidėjai trumpesnį terminą nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Pasak apelianto, teismo nurodytos aplinkybės, kad A. G. kaltę pripažino ir dėl padarytų pažeidimų labai gailisi, savo noru atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, administracine tvarka nėra bausta, nėra tokios reikšmingos, kad sudarytų pagrindą pažeidėjai A. G. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Taigi šioje byloje yra aktualus pažeidėjai paskirtos administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas A. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė trumpesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas minimalus specialios teisės atėmimo terminas ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas pažeidėjai nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog A. G. pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo ir davė parodymus, iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, išgyvena dėl savo elgesio ir gresiančios administracinės nuobaudos, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų ir savo noru atlygino padarytą žalą, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 2 d., nesukėlė sunkių pasekmių, eismo įvykio metu automobiliui „Mercedes-Benz C 220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti nežymūs apgadinimai, kartu įvertino ir pažeidėjos A. G. asmenybę, pažymėdamas, kad ji dirba, anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta. Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas taikė pažeidėjai A. G. ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė trumpesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas A. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei šio straipsnio sankcijoje numatytas minimalus terminas – vieneri metai, yra priimtas pakankami atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą bei pažeidėjos asmenybę. Kaip ir nustatyta įstatyme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, rėmėsi ATPK 31 str. nustatytomis atsakomybę bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, ir remiamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. apie jokias apeliaciniame skunde minimas išskirtines aplinkybes nenurodama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011), tuo tarpu ATPK 30¹ str. įvardytus pagrindus teismas nustatė.
Apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju A. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. patraukta už tai, kad vairuodama automobilį atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį bei jį apgadino ir, pažeisdama Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nepranešusi apie tai policijai. Šie nagrinėjamojoje byloje nustatyti A. G. padaryti teisės pažeidimai, priešingai nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (labai nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilio priekinis buferis – kaip nurodė nukentėjusysis S. G. savo 2015-04-13 paaiškinime: „Apgadinta priekinės kairės pusės bamperis, nugramdyti dažai.“ (b. l. 10), tai matyti ir iš byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 132), iš esmės yra mažareikšmis, nukentėjusiajam padaryta nežymi turtinė žala, kuri šiuo metu yra atlyginta. Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo bei atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.), tuo tarpu jokių A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Duomenų, kad A. G. tiek su policija, tiek su nukentėjusiuoju geranoriškai nebendradarbiavo, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad A. G. už tokio pobūdžio pažeidimus buvo baudžiama pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nors anksčiau ji du kartus buvo bausta administracine tvarka, tačiau labai seniai (2005 m.) ir už kitos rūšies KET pažeidimus (vairavo automobilį be draudimo ir be techninės apžiūros (b. l. 18), kurie, analizuojant ATPK nuostatas, nelaikytini šiurkščiais pažeidimais. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. G. reikalingas automobilis rūpinantis neįgaliu sutuoktiniu A. G., kuriam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b. l. 66, 67).
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, A. G. galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas nepriėmė sprendimo neskirti pažeidėjai ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tik skyrė trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, padarydamas pagrįstą išvadą, kad tokia nuobauda bus pakankama ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir nebus per švelni.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad A. G. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta nuobauda nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo principus bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant A. G. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje, tad pagrindo ją keisti nėra. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuobaudos individualizavimo argumentuotos, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir tenkinti Institucijos apeliacinį skundą apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.