Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-21 · Byla Nr. Ik-2482-95/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
Ik-2482-95/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00653-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
D. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2482-95/2012(Proceso Nr. 3-61-3-00653-2012-2)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 67-69) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-02-06 raštą Nr. 1D-916; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VRM) neišmokėtą valstybės pensijos dalį 24 300,97 Lt nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn.; 3) įpareigoti atsakovę ateityje nuo 2012-10-01 mokėti paskirtą 1 440,94 Lt valstybinę pareigūno pensiją.

Skunde nurodė, kad jai nuo 2005-09-22 buvo paskirta ir mokama 1 440,94 Lt dydžio valstybinė pensija, kuri nuo 2010-01-01 buvo sumažinta. Tvirtino, kad ji 2012-01-20 kreipėsi į atsakovę prašydama pranešti, kokiais pagrindais vadovaujantis jai buvo nemokama dalis paskirtos pensijos ir kada ši suma bus kompensuojama. VRM 2012-02-06 raštu atsakė, kad pensija buvo perskaičiuota ir mokama remiantis 2010-10-26 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 1, 5, 7, 8 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu. Taigi atsakovė atsisakė kompensuoti neišmokėtos pensijos dydį motyvuodamas tuo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Kadangi kreipdamasi į teismą su skundu vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu, kuris paskelbtas ir įsigaliojo 2012-09-21, todėl mano, kad šis nutarimas yra privalomas visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Pareiškėjos nuomone, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai sumažinęs valstybinę pensiją bei atsisakydamas ją kompensuoti, ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principo elementus, o būtent teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei saugumo.

Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai, be to, buvo gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 80), todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos D. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 40-42, 76-77) nurodė, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tol, kol Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjui mokama valstybinė pensija, nepripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo jomis nesivadovauti. Pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, pensija buvo perskaičiuojama ir išmokama pagal galiojančių ir teisėtų norminių teisės aktų nustatytą tvarką. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, prašoma priteisti neišmokėtos pensijos 24 300,97 Lt suma neatitinka nei vienos iš sumų, galinčių susidaryti pritaikius pareiškėjai paskirtos pensijos ribojimus 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu.

Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, o kita bylos dalis nutrauktina.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010 – 2012 m.

Pareiškėja 2010-03-09 ir 2012-01-20 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą su prašymu informuoti ją, kokiais pagrindais ir kuo remiantis jai buvo išmokėta akivaizdžiai per maža valstybinė pensija, pranešti, kiek buvo neišmokėta pensijos bei informuoti ją, kada ši suma bus kompensuota (b. l. 4, 57, 59).

Atsakovė 2010-04-06 ir 2012-02-06 raštais (sprendimais) Nr. 1D-2561 (2) ir Nr. 1D-916 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ nurodė, kad nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, todėl pensija buvo perskaičiuota ir mokama taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Informavo, kad Laikinajame įstatyme nėra numatyta sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių kompensavimo tvarka (b. l. 5-6, 58, 60-61).

Kaip minėta, pareiškėja prašo panaikinti 2012-02-06 atsakovės raštą (sprendimą) Nr. 1D-916, priteisti jam neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-30 24 300, 97 Lt ir įpareigoti atsakovę ateityje nuo 2012-10-01 mokėti 1 440,94 Lt dydžio pensiją.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu VRM atsakė į pareiškėjos prašymą dėl sumažintos valstybinės pensijos dydžio. Iš pareiškėjos prašymų turinio matyti, kad ji tik prašė informuoti, kokiu pagrindu jai buvo sumažinta valstybinė pensija ir pranešti, kada bus kompensuojama, o atsakovė skundžiamu sprendimu (raštu) suteikė prašomą informaciją. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šis sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jos subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Tokia išvada teisėjų kolegijai suponuoja, kad pagal jau nusistovėjusią teisminę praktiką toks raštas negali būti skundo administraciniam teismui dalyku, todėl ši bylos dalis, remiantis ABTĮ 101 str. 1 p., nutrauktina.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2011-09-01) galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakciją galiojusią nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinas įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis a.b. Nr. A575-1831/2011).

Pareiškėja skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012-03-01 (b. l. 1-3), t. y. nepraleidusi termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos vertinimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-10-25 pažyma Nr. 11D(P)-5034 „Apie 2010-2012 m. pensijos dydį“ tvirtina, kad nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, pagal Laikinojo įstatymo 4 str., perskaičiuota pensija yra 1 178,69 Lt, pagal Laikinojo įstatymo 5 str., išmokėta pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 – 21 481,83 Lt (b. l. 65). Taigi Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 16 236,25 Lt suma. Kita dalis dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyto pensijos mažinimo, atmestina, nes Konstitucinis teismas nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (ABTĮ 88 str. 1 ir 2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis a. b. Nr. A552-2747/2012).

Teismo vertinimu, toks teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteistina ne iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 101 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos D. Ž. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai D. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 16 236,25 Lt (šešiolika tūkstančių du šimtus trisdešimt šešis litus ir 25 cnt) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinės bylos dalį, kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-02-06 raštą Nr. 1D-916 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusLiudmila Zaborovska