Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., jos atstovei adv. R. M., nukentėjusiajai G. P., institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos atstovui A. G., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundą dėl Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2016-07-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80P-61536460-16/AT-01 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. 2015-08-03 pateiktu skundu (b.l. 2-4), prašo:

panaikinti Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2016-07-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80P-61536460-16/AT-01 ir administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., jos atžvilgiu nutraukti.

J. K. 2016-08-03 pateiktą skundą (b.l. 2-4) grindžia tuo, kad jai inkriminuojamo teisės pažeidimo dieną, visi jos laikomi šunys buvo pririšti. Jos sodybos kieme yra dvi būdos, prie jų grandinėmis pririša šunis nakčiai. Neneigia, kad šunis kiekvieną dieną, apie 10.00 val., paleidžia palakstyti, tačiau jie iš namų valdos niekur nebėga, jos laikomi šunys nėra koviniai ar priskirti prie agresyvių šunų veislių. Be to, šunys yra nusenę, niekada nėra ko nors užpuolę, visada būna paėdę. Jai nežinoma kada ir prie kokių aplinkybių buvo papjautas G. P. priklausantis veršelis, todėl ji kategoriškai neigia, kad nukentėjusiosios veršelį galėjo papjauti jos šunys. Mano, kad tai galėjo padaryti arba vilkai, arba valkataujantys, sulaukėję šunys. Nei įvykio dieną, nei vėliau, pas ją policijos pareigūnai ar veterinarijos gydytojas, kurie įvertintų šunų laikymo sąlygas, nustatytų jų būklę, nesilankė, jos laikomų šunų neapžiūrėjo. Atsižvelgiant į tai, laiko, jog pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. nubausta buvo nepagrįstai, nes jokių įstatymų nustatytų taisyklių, susijusių su netinkamu šunų laikymu, ji nepažeidė.

Teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. palaikė savo skundą. Paaiškino (b.l. 45-46), kad gyvena Panemunio km., Birštono sav. Jos sodyba nėra aptverta tvora. Prie namų ji laiko šunis. Gegužės mėn. turėjo tris šunis. Voljero šunims laikyti neturi, juos laiko pririštus prie būdų. Naktį šunis visada laiko pririštus, o dieną paleidžia pasilakstyti, tai padariusi - ji šunis prižiūri. Jos šunys nėra agresyvūs, nieko nėra niekada užpuolę. Vienas jos šuo invalidas, kitas - katės ūgio. Nukentėjusiosios G. P. nepažįsta, žino tik jos močiutę - O. Ž.. Su ja santykiai nėra geri, ji visada ją kaltina nebūtais dalykais. Jos laikomi šunys niekaip negalėjo papjauti nukentėjusiajai priklausiusio veršelio, nes tam jie per maži ir per silpni. Jos manymu, veršelį gal papjovė vilkai ar kiti šunys. Apie tai, kad papjautas veršelis, jai pranešė O. Ž. dukra, apie 09.00 val. ryto. Visi jos šunys buvo tuo metu namie. Įvykio dieną pas ją lankėsi policijos pareigūnai, kurie sakė, kad pas ją nėra šunų, galinčių papjauti veršelį. Papjauto veršelio nematė. Nemano, kad jis gali kainuoti 400,00 EUR.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė adv. R. M. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė J. K. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos skundą tenkinti visiškai.

Skundžiamą 2016-07-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80P-61536460-16/AT-01 priėmusi institucija - Administracinė komisija prie Birštono savivaldybės tarybos 2016-08-26 pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundą. Pateiktame atsiliepime (b.l. 33-35) nurodė, kad su skundu nesutinka. Laiko, jog priimant 2016-07-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80P-61536460-16/AT-01 buvo tinkamai įvertinti visi surinkti rašytiniai įrodymai bei apklaustų asmenų - G. P. ir O. Ž. parodymai, kiti dokumentai, kurie visiškai patvirtino, kad J. K. įvykdė Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos nuomone, skunde J. K. nurodomi argumentai, jog veršelį galėjo papjauti vilkai, laikytini nieko nepagrįsta versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Remiantis tuo, institucija priėmusi skundžiamą nutarimą laiko, kad 2016-07-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80P-61536460-16/AT-01 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Administracinės komisijos prie Birštono tarybos atstovas A. G. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir prašė J. K. skundo netenkinti.

Nukentėjusioji G. P. teismo posėdžio metu paaiškino (b.l. 46-47), kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos močiutė O. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini). Močiutės kaimynė yra J. K.. Pas savo močiute ji laikė veršelį, kuris buvo papjautas. Veršelis nebuvo labai didelis, vidutinio ūgio. Įvykis įvyko 2016-07-15. Tuo metu ji buvo Prienuose. Jai paskambino močiutė ir pasakė, kad papjovė veršelį, t.y. jį sudraskė du šunys. Močiutė nurodė, kad J. K. šunys yra užsilipę ant veršelio ir jį drasko. Ji, kartu su tėvais, skubiai atvažiavo pas močiutę. Rado merdėjantį veršelį. Jos tėvai nuvažiavo pas J. K.. Siūlė jai ateiti pažiūrėti veršelio, siūlė viską išsiaiškinti taikiai. Ji nesutiko, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Asmeniškai pati, ji nematė, kaip šunys draskė veršelį. Mano, kad daugiau niekas kitas negalėjo papjauti jos veršelio, tiki savo močiute, kad tai padarė J. K. šunys. Kiek žino, J. K. laikė tris šunis. Ji buvo juos mačiusi - vienas šuo buvo vilkinis, kitas šuo buvo medžioklinis, trečias buvo mažiukas. Apie vilkų pasirodymą apylinkėse, ji nieko nėra girdėjusi. Jos laikytas veršelis buvo registruotas, pažymėtas veterinaro. Jo vertė buvo 400,00 EUR, tačiau vertę įrodančių dokumentų ji neturi. Papjautas veršelis buvo utilizuotas - atvažiavo veterinarijos darbuotojai iš Rietavo ir jį išsivežė. Dėl veršelio papjovimo patyrė 400,00 EUR žalą, kuri pagrįstai jai buvo priteista skundžiamu nutarimu.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos (b.l. 27), matyti, kad Alytaus apskr. VPK Birštono PK vyresnysis tyrėjas Ž. M. 2016-05-24 J. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 80P-61536460-16 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., už tai, kad ji nesilaikydama Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-10 įsakymo Nr. AV-252 45 punkto reikalavimų, tinkamai neužtikrino, jog jai priklausantys šunys neišeis už žemės valdos, kurioje jie laikomi ribų, dėl ko 2016-05-15, apie 08.00 val., du palaidi, jai priklausantys, šunys papjovė G. P. priklausantį veršelį, padarydami G. P. 400,00 EUR dydžio turtinę žalą.

Nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu, Administracinė komisija prie Birštono savivaldybės tarybos 2016-07-15 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80P-61536460-16/AT-01, kuriuo pripažino, kad J. K. pažeidė Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-10 įsakymu Nr. AV-252 patvirtintų Gyvūnų laikymo Birštono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 45 punkto, 47 punkto ir 51 punkto reikalavimus, taip padarydama teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., už kurio įvykdymą paskyrė jai administracinę nuobaudą – 150,00 EUR dydžio baudą, taip pat įpareigojo J. K. atlyginti G. P. 400,00 EUR turtinį nuostolį (b.l. 6-7).

J. K. dėl Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2016-07-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje 80P-61536460-16/AT-01 pateikė skundą Prienų rajono apylinkės teismui, kuriuo prašo minėtą nutarimą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., jos atžvilgiu nutraukti. Pateiktą skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo grindžia tuo, kad 2016-05-15 jos šunys papjauti G. P. priklausantį veršelį negalėjo, nes ji juos naktį laiko pririštus, leidžia pabėgioti tik dieną, be to, jos šunys yra seni, per maži ir per silpni, kad papjautų veršelį. Jos nuomone, nukentėjusiajai priklausantį veršelį galėjo papjauti vilkai ar valkataujantys šunys.

Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. yra numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą. Minėtos teisės normos 10 d. įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia asmeniui baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja gyvūnų laikymo, jų gerovės ir apsaugos sąlygas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 80P-61536460-16 formuluojant kaltinimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra aiškiai nurodyta, jog J. K. pažeidė Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-10 įsakymu Nr. AV-252 patvirtintų Gyvūnų laikymo Birštono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 45 punkto reikalavimus, kurie numato, jog kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos. Administracinė komisija prie Birštono savivaldybės tarybos 2016-07-15 nutarime konstatavo, jog J. K. pažeidė ir anksčiau minėtų taisyklių 47 punkto nuostatas (Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs), taip pat 51 punkto nuostatas (Gyvūnų savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, sanitarijos ir higienos reikalavimų).

Teismo posėdžio metu J. K. patvirtino (b.l. 45-46), kad: 2016 m. gegužės mėn. ji laikė tris šunis; juos laikė savo namų valdoje, kuri nėra aptverta tvora; naktį šunis laikydavo pririštus prie būdų, tačiau dieną atrišdavo ir leisdavo palakstyti. Šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus visiškai patirtina ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje (b.l. 27) esančios fotonuotraukos (padarytos administracines procedūras atlikusio policijos pareigūno), kuriuose užfiksuoti J. K. priklausantys šunys, iš kurių vienas - pririštas, o kitas - nepririštas. Liudytoju apklaustas Alytaus apskr. VPK Birštono PK pareigūnas Ž. Š. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino (b.l. 67-68), kad: pagal gautą iškvietimą atlikdamas administracines procedūras, įvykio dieną lankėsi J. K. sodyboje; J. K. sodyba nebuvo aptverta tvora; sodyboje jis rado tris šunis; vienas buvo pririštas, o du šunys buvo palaidi. Analogiškas aplinkybes nurodė ir kitas liudytoju apklaustas Alytaus apskr. VPK Birštono PK pareigūnas R. T. (b.l. 89-94).

Kaip jau buvo minėta, Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-10 įsakymu Nr. AV-252 patvirtintų Gyvūnų laikymo Birštono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 45 punktas numato, jog - kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos, o 47 punktas numato, kad -uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Pačios J. K. paaiškinimai, teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų Alytaus apskr. VPK Birštono PK pareigūnų - Ž. Š. ir R. T. paaiškinimai, bei administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinė medžiaga liudija, jog ji minėtų reikalavimų nesilaikė - jos šunys buvo laikomi nepririšti, o namų valdos teritorija nebuvo aptverta tvora, šunys nebuvo laikomi voljere, dėl ko jie bet kuriuo metu laisvai galėjo palikti J. K. namų valdos teritoriją ir laisvai bėgioti po kitiems asmenims priklausančias teritorijas.

Tačiau kartu pažymėtina, jog teisinę atsakomybę pagal J. K. inkriminuotą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., užtraukia ne bet koks gyvūnų laikymo, jų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimas, o tik toks pažeidimas, dėl kurio atsirado žala kito asmens sveikatai ar turtui.

J. K. pateikto skundo nagrinėjimo metu gautas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštas apie gyvūną (b.l. 55) liudija, kad G. P. priklausė 2015-12-19 gimęs juodmargių X mėsinės veislės veršelis. Minėtame dokumente yra užfiksuota, jog nurodytas veršelis nugaišo, o to priežastis - papjautas laukinių žvėrių (b.l. 55). Nugaišęs veršelis yra užfiksuotas ir fotonuotraukoje (b.l. 27). Rašydama 2016-05-15 pareiškimą Alytaus apskr. VPK Birštono PK nukentėjusioji G. P. nurodė (b.l. 27), kad jai priklausantį veršelį papjovė J. K. šunys. Pažymėtina, jog patį įvykį betarpiškai stebėjo tik vienas asmuo, t.y. nukentėjusiosios G. P. močiutė O. Ž..

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta O. Ž. nurodė (b.l. 47-48), kad anūkė G. P. pas ją laikė savo veršelį. Veršelis buvo laikomas jos namų valdoje. Greta gyvena jos pusseserė J. K.. 2015-05-15, apie 07.00 val., eidama melžti karvės, ji atėjo prie tvarto. Apie 30 m. atstumu buvo pririštas G. P. priklausantis veršelis. Pamatė, kaip ant veršelio užsilipę du šunys jį drasko. Veršelis bliovė, jau buvo parkritęs ant priekinių kojų. Lazda nubaidė šunis, grįžo namo ir laidiniu, o po to - mobiliu, telefonu skambino J. K.. Ji neatsiliepė. Paskambino ir liepė atvažiuoti dukrai su anūke, o pati grįžo prie veršelio. Grįžusi prie veršelio, vėl pamatė jį užpuolusius šunis. Tuo metu veršelio buvo nudraskyta nugara, išplėštas šonas. Šunys buvo J. K.. Tuo metu ji laikė tris šunis. Laikyta kalė buvo vilkinė, kitas šuo - medžioklinis, o trečias šuo buvo mažiukas. Kadangi greta jos be J. K. daugiau niekas negyvena, jokie kiti šunys tikrai ateiti negalėjo. Per 25 m. metus, niekas nieko nebuvo papjovęs, todėl laiko, kad ir dabar to negalėjo padaryti nei vilkai, nei kiti šunys.

Pažymėtina, jog nors nurodyta liudytoja ir yra vieno iš proceso dalyvių artimas giminaitis, t.y. nukentėjusiosios G. P. močiutė, tačiau jos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra logiški ir nuoseklūs, jie visiškai atitinka kitą surinktą faktinę medžiagą, todėl netikėti jais teismas neturi jokio realaus pagrindo. Kaip jau buvo minėta, liudytoja O. Ž. matė, kaip du šunys užsilipę draskė veršelį, taip pat atpažino, kad tai yra J. K. šunys. Šunis pažino, nes greta jos daugiau niekas negyvena (b.l. 47-48). Teismo posėdžio metu Alytaus apskr. VPK Birštono PK pareigūnai - Ž. Š. ir R. T. taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje yra tik dvi sodybos - O. Ž. ir J. K., o daugiau aplink niekas negyvena. J. K. sodyboje buvo rasti palaidi šunys (b.l. 67-68). Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštas apie gyvūną, neginčijamai patvirtina, kad jis buvo papjautas (b.l. 55). Birštono savivaldybės administracijos rašte Nr. (6.15)-SR-1368 (b.l. 86) nurodyta, kad 2015 m. - 2016 m. Birštono savivaldybės teritorijoje vilkų suaktyvėjimo nebuvo pastebėta, pranešimų ir faktų dėl vilkų padarytos žalos naminiams gyvūnams taip pat neužfiksuota. Remiantis tuo, darytina išvada, jog būdami palaidi J. K. priklausantys šunys, išbėgę iš J. K. sodybos teritorijos, kuri nebuvo uždara, t.y. nebuvo aptverta tvora, užpuolė ir papjovė G. P. priklausiusį veršelį, padarydami dėl to jai turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2016-07-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80P-61536460-16/AT-01, J. K. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. numatytą teisės pažeidimą ir pagrįstai buvo nubausta 150,00 EUR dydžio pinigine bauda, kurios dydis parinktas tinkamai ir yra iš esmės lygus minimaliam nurodyto straipsnio sankcijoje nustatytam piniginės baudos dydžiui.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2016-07-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80P-61536460-16/AT-01 J. K. buvo įpareigota atlyginti nukentėjusiajai G. P. ir 400,00 EUR dydžio turtinį nuostolį (b.l. 6-7). Tačiau teismas sprendžia, kad toks įpareigojimas Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. numato, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas - nepriklausomai nuo nuostolio dydžio.

Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, jog Administracinė komisija prie Birštono savivaldybės tarybos 2016-07-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80P-61536460-16/AT-01 įpareigojusi J. K. atlyginti nukentėjusiajai G. P. 400,00 EUR dydžio turtinį nuostolį, viršijo savo kompetencijos ribas, nes minėtai institucijai Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. leidžia spęsti klausimą tik dėl turtinio nuostolio, neviršijančio 144,00 EUR, atlyginimo. Todėl nurodyta skundžiamo nutarimo dalis naikintina. Šiuo atveju, įvykdytu administraciniu teisės pažeidimu G. P. padarytos žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2016-07-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80P-61536460-16/AT-01 - panaikinti nutarimo dalį, kuria J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigota atlyginti G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400,00 EUR dydžio turtinį nuostolį.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 d. (dvidešimt dienų) nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.