- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-518-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- E. L., K. L.
- Trečiasis asmuo
- R. Š.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-812/2009 pagal R. P. ieškinį atsakovams E. L., K. L., trečiajam asmeniui R. Š. dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, termino pareikšti kreditoriniams reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdinimas atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus E. L. palikimą priėmusiems įpėdiniams, pripažinti 2007-07-25 buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6164 negaliojančia dalyje dėl E. L. nurodymo sutarties šalimi – pirkėju ir mokėtoju, pasirašančiu asmeniu šios sutarties preambulėje, l p., 3 p. sutarties pirkėjo parašo dalyje ir pripažinti ją šios sutarties šalimi, pirkėju, mokėtoju ir pasirašančiu asmeniu bei priteisti jai ginčo butą nuosavybėn. Nurodo, kad 2007 m. liepos mėnesį nusprendė pirkti vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, priklausantį R. Š. Savininkei atstovavo A. P. Su juo ir E. L. susitarė dėl buto pirkimo ir atsiskaitymo tvarkos. Pagal susitarimą butas pirma turėjo būtį įregistruotas E. L. vardu, o po to perregistruotas jos vardu. Butas buvo perkamas bendram su E. L. gyvenimui jos asmeninėmis lėšomis. Pinigus už ginčo butą sumokėjo 2007-07-25 pardavėjos atstovui A. P., o 2007-07-25 buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią E. L. buvo parduotas butas už 45 000 Lt. E. L. mirė 2007-12-10. Buto savo vardu jis neperregistravo, o 2007-08-23 testamentu paliko atsakovui, broliui, E. L.. Atsakovas E. L. ketino butą paveldėti ir jį grąžinti jai, tačiau L. L. nepilnamečio K. L. vardu priėmus E. L. palikimą, savo įsipareigojimo neįvykdė. Ji negalėjo įregistruoti perkamo buto savo nuosavybe, nes tuo metu vyko santuokos nutraukimo procesas su sutuoktiniu J. P. Santuoka su J. P. nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimu. Ji turėjo nupirkto buto nuosavybės dokumentus, savo asmeninėmis lėšomis mokėjo mokesčius, suremontavo butą, apstatė baldais. Po E. L. mirties iš buto ji išsikraustė ir mokesčių už butą nebemokėjo. Lėšų butui įsigyti turėjo, nes dirbo, o E. L. jokių lėšų neturėjo. Ji 2005-2007 metais skolino jam pinigus ir bendroje sumoje skola siekė apie 102 000 Lt ir dar paskolino 40 000 Lt statybinių medžiagų pirkimui. Dalį skolos E. L. grąžino tuomet, kai pardavė motinos žemę, bet liko skolingas apie 10 000–15 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš R. P. 82,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybei. Sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, buto (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, areštą pritaikytą teismo 2008-08-11 nutartimi. Nurodė, kad CK 1.87 str. l d nustato, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis, o teises bei pareigas pagal tokį sandorį įgyja tikroji sandorio šalis. Apsimestinį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų bei aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatė, kad 2007-07-25 buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su tikrąja sandorio šalimi, E. L. ir pardavėja R. Š., atstovaujama A. P. Nenustačius, kad ieškovė turi kreditorinį reikalavimą į E. L. palikimą priėmusiems įpėdiniams, atmetė ir jos reikalavimą dėl termino pareikšti kreditoriniam reikalavimui atnaujinimo. E. L., 2007-08-23 sudarė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, paliko savo broliui, atsakovui E. L., o visus namų apyvokos daiktus ir automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. P.. E. L. mirė 2007-12-10. Butas nebuvo įregistruotas jo vardu, tačiau VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke yra registruotas tik juridinis faktas apie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Po E. L. mirties paveldėti jo turtą kreipėsi ieškovė R. P., ir atsakovai E. L., nepilnametis K. L.. Ieškovė pateikė 2006-06-07 mokėjimo nurodymą Nr. 2, kuriuo į antstolio S. R. sąskaitą R. P. sumokėjo 4 200 Lt varžytynių dalyvio įmoką už butą (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., tačiau mokėtoju nurodyta ne R. P., o E. L.. Iš to padarė išvadą, kad minėti įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji, o ne atsakovas ieškojo buto pirkimui. Ieškovės paaiškinimus, ketinus pirkti butą savo vardu, bet bendram gyvenimui su E. L. teismas įvertino kritiškai, nes ji kartu su nepilnamečiu sūnumi turėjo kur gyventi, su sutuoktiniu J. P. dalinosi net keturis santuokoje įgytus butus. Iš L. L., atsakovo E. L. paaiškinimų, liudytojų J. B. M., V. M. parodymų nustatė, kad 2005 metais nutraukus L. L. ir E. L. santuoką, E. L. iki 2007 m. liepos gyveno kartu su buvusia žmona, po to išsikėlė gyventi pas brolį, atsakovą E. L.. Nusipirkęs butą Nendrės g. 2-20, gyveno jame. Sprendė, kad tikroji sandorio šalis buvo E. L., nes jis derėjosi dėl buto pirkimo sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas, atsiskaitė su pardavėju, priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo. Ieškovė po E. L. mirties, padedant atsakovui E. L., išsikraustė iš buto ir jame nebegyvena bei nemoka buto mokesčių. Visuma įrodymų nepatvirtina aplinkybių, kad R. P., laikydama save tikrąja buto savininke, priėmė ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties objektą, butą, jį valdė, naudojo bei juo disponavo kaip savo. Butu R. P. nustojo rūpintis, jame gyventi ir jį išlaikyti po E. L. mirties, t.y. dar iki ginčo kilimo. Nustatė, kad E. L. turėjo sandoriui sudaryti pinigų, todėl ieškovės tvirtinimus, kaip ir tvirtinimus, kad E. L. nedirbo, buvo jai skolingas apie 102 000 Lt, kaip neįrodytus ir nepagrįstus, atmetė. Iš 2007-04-04 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad E. L. pardavė G. P. 1,7500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kuri sumokėjo jam 130 000 Lt. Iš E. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2007-04-04 į jo sąskaitą pervesta 130 000 Lt, kuriais jis disponavo ir iš jų 100 000 Lt tą pačią dieną iš sąskaitos buvo nuimti. E. L. 2007-04-04 sudarė terminuoto kaupiamojo indėlio sutartį su AB SEB banku ir įnešė saugoti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 100 000 Lt. Sukauptus100 652, 93 Lt jis 2007-07-16 perkėlė į E. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną pavedimu pervedė į R. P. sąskaitą. Teismas padarė išvadą, kad byloje, esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad E. L. buvo skolingas ieškovei daugiau kaip 100 000 Lt. Nei ieškinyje, nei duodama paaiškinimus teisme ieškovė nenurodė jokių konkrečių jos ir E. L. paskolų sutarčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Iš dalies sutiko su ieškovės aiškinimu, kad ji buvo parėmusi E. L. materialiai keliolika tūkstančių litų, nes yra apmokėjusi butui teiktas interneto paslaugas, varžytynių dalyvio mokestį, žalos atlyginimą, papildžiusi jo banko sąskaitą nenurodant pinigų pervedimo paskirties, viso 11 110,40 Lt, bet ne daugiau. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovę ir E. L. siejus paskolinius santykius. Byloje nėra duomenų, jog R. P. 2006 metais spalio mėnesį turėjo 90 000 Lt grynųjų pinigų, kuriais galėjo laisvai disponuoti. 2005-04-28 vienkartinė gyventojo 2003-12-31 turėto turto deklaracija šios aplinkybės nepatvirtina. Nustatė, kad E. L. 2007-07-25 turėjo pinigų buto pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti ir ginčo butas buvo įgytas už jo lėšas, kuriomis faktiškai disponavo R. P., 2007-07-16 E. L. 100 650, 66 Lt pervedus į jos sąskaitą banke. Atmetė atsakovo E. L. ir liudytojų A. L., E. K. L. paaiškinimus, prieštaraujančius bylos įrodymams, nes jie suinteresuotos bylos baigtimi. Byloje nenustatyta, jog buto pardavėja R. Š. siekė sudaryti apsimestinį sandorį ar, kad žinojo ir pritarė tokio sandorio sudarymui. Įgijęs savo vardu butą E. L., butu naudojosi – gyveno jame iki savo mirties, dėl turto palikimo sudarė vienašalį sandorį, testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, paliko broliui E. L., o R. P. – visus namų apyvokos daiktus ir automobilį. Testamentas yra galiojantis, jame suprantamai išreikšta testatoriaus valia, ją ieškovė vykdė ir po E. L. mirties išsivežė iš buto savo daiktus, kuriuos ji pati pirko, ir toliau jai nepriklausančiu turtu nebesirūpino, todėl sprendė, kad ieškovės ir atsakovo E. L. aiškinimai testatoriaus valią buvus kitokią, nei ji yra išreikšta testamente, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atmetė ieškovės tvirtinimus, kad ji negalėjo sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutarties savo vardu, nes vyko santuokos nutraukimo procesas ir ji nenorėjo papildomai įgyti nuosavybės teise dalintino turto, kaip nepagrįstus, kadangi tai nebuvo aplinkybė, nulėmusi ieškovės apsisprendimą sudaryti apsimestinį sandorį, bet rodo, kad ieškovė yra linkusi elgtis nesąžiningai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-07-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas dėl jo prieštaringumo. Nesutinka su teismo išvadomis dėl jos nesąžiningo elgesio, nes tai neatitinka faktinių aplinkybių. Negalima jos pasirinkto turto įgijimo ir jo ginčijimo (priteisimo) būdo vertinti kaip nesąžiningo. Ginčo lėšos, už kuriuos buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje yra jos asmeninis turtas. Buvęs sutuoktinis į jį negalėtų pretenduoti, nes bendro ūkio jie neturėjo seniai dar iki santuokos nutraukimo. Įformindama ginčijamą buto pirkimo–pardavimo sandorį kito asmens vardu, ji nenorėjo garsintis turinti kitą būstą ir partnerį, tuo apsunkinti skyrybų procesą. Nemano, kad šie motyvai yra nesąžiningi ir jie negali būti ieškinio atmetimo pagrindu. Teismas, apkaltindamas ją nesąžiningumu, nesant teisinio pagrindo išėjo iš ginčo ribų, esminiai pažeidė CPK 265 str. 2 d. Jeigu reikalavimo atmetimo pagrindas yra nesąžiningi ketinimai, iš sprendimo motyvų sektų, kad jie neva įrodyti, t. y. nustatyta, kad ginčo butas įgytas jos lėšomis, tik negali būti pripažintas jos nuosavybe dėl neva nesąžiningų ketinimų. Toks motyvų prieštaringumas, jos manymu, esminiai neatitinka teismo sprendimams motyvams keliamų reikalavimų, numatytų CPK 270 str. 4 d. Mano, kad sprendime neteisingai nustatytos ir įvertinos esminės bylos aplinkybės dėl jos ir velionio E. L. turtinės padėties, jų susitarimo pobūdžio ir lėšų ginčo butui įgyti priklausomybės. Neteisingai teismas vertino faktą, jog ji su buvusiu sutuoktiniu J. P. dalinosi 4 santuokoje įgytus butus, todėl turėjo kur gyventi su savo nepilnamečiu sūnumi. Ji su E. L. ketino pradėti kartu naują gyvenimą, norėjo, kad gyventų naujame bute, kurį ji įsigys už savo lėšas. Todėl santuokoje įgyto turto turėjimas ir jo dalybos negali turėti įtakos sprendžiant ginčą dėl jos turto, įgyto E. L. vardu. Nepagrįstai teismas abejojo ir jos galimybėmis turėti 90 000 Lt bei jais laisvai disponuoti 2006 metais. Ji visada turėjo pastovų darbą ir pajamas, pajamas deklaruodavo, todėl tikrai turėjo galimybę paskolinti pinigų E. L., o vėliau savo lėšomis ir įsigyti ginčo butą nuosavybėn. Vien 2007 metais, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), gavo apie 90 000 Lt pajamų, atgavo skolą iš E. L., todėl turėjo realias galimybes įsigyti 45 000 Lt vertės ginčo butą, kai tuo tarpu E. L. buvo nuolat jos remiamas pinigais, jų iš jos skolindavosi ir nebūtų galėjęs įsigyti buto už savo lėšas. Neteisingai teismas konstatavo, jog E. L. turėjo pinigų buto pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti ir butas įgytas už jo lėšas, kuriomis faktiškai disponavo ji, E. L. pinigus pervedus į jos sąskaitą. Mano, kad tokia sprendimo išvada yra daugiau prielaida ir negali būti pakankamu įrodymu tokiam sprendimui priimti.Ji nurodė, kad E. L., pervesdamas pinigus į jos sąskaitą, grąžino jai skolą. Be pagrindo teismas suabejojo ją su E. L. siejus paskolinius santykius, nes nėra išlikusios paskolos sutarties. CK 6.873 str. 5 d. numatyta, kad paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. Taigi, paskolos sumai patekus į jos sąskaitą, E. L. prievolė buvo visiškai įvykdyta ir skolos raštelis buvo grąžintas ir sunaikintas, kaip tai numato CK 6.65 str. 2 d. Tokią aplinkybę paliudijo atsakovas E. L.. Kartu teismas be pagrindo atsisakė patenkinti jo prašymą prijungti prie bylos velionio brolio E. L. ranka rašytą raštelį, kuriame jis nurodo esąs skolingas 100 000 Lt. Sprendime neteisingai nustatytos aplinkybės susijusios su jos ir E. L. susitarimo buvimu įsigyti ginčo butą jo vardu, bet jos nuosavybėn. Teismo nuomone, jos veiksmai, būtent išsikraustymas iš ginčo buto, tokio susitarimo buvimo nepatvirtina. Nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi ji ieškojo pirkti butą, ketino jį įsigyti E. L. vardu. Dar 2006-06-07 dalyvaudama varžytinėse dėl kito buto, ji mokėtoju nurodė E. L., nors iš tikrųjų varžytinių dalyvio įmoką mokėjo ji. Jie su E. L. planavo bendrą gyvenimą. Su sutuoktiniu jos santykiai buvo pašliję, todėl savo vardu turto pirkti nenorėjo. Ginčijamu atveju už butą pinigai buvo mokėti pardavėjos atstovui A. P. iš jos sąskaitos, kas, patvirtina nurodytą aplinkybę, jog ji buvo tikroji sandorio šalis, o E. L. buvo tik statytinis. Taip pat svarbu tai, jog E. L. net neįregistravo turto savo vardu VĮ Registrų centre, žinodamas, kad greitai jį reikės perregistruoti tikrosios savininkės, jos vardu. Tuo pačiu tikslu nebuvo sudaromos ir sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjais, kad vėliau nereikėtųjų vėl jų keisti. Iš tikrųjų butą ji priėmė iškart, kai buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis. Butą naudojo, kaip savo, mokėjo už interneto paslaugas ir kitus mokesčius, o po E. L. mirties išsikėlė tik todėl, kad jai sunku buvo gyventi patalpoje, kurią su mirusiu E. L. laikė savo namais ir, be to, kilo ginčas su atsakovais. Tačiau šiuo savo turtu ir toliau rūpinosi, siekė ir siekia įsiforminti jį savo vardu. Byloje teismas nepagristai netaikė CK 1.87 str. 1 d., numatančios, jog jei sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris, sudarytas ne su tikrąją sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis ir teises bei pareigas pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo. Tikroji sandorio šalis buvo ji. Ji įvykdė pareigą sumokėti už perkamą turtą pinigus, todėl yra teisėta ginčo buto savininkė. Mano, kad sprendime neteisingai nustatytos esminės bylos faktinės aplinkybės, neteisingai išaiškinti ir taikyti įstatymai. Sprendimo išvadomis ne tik esminiai pažeistos įrodymų vertinimo, ginčo ribų taisyklės, numatytos CPK 182, 185, 263, 265 str. 2 d. str., bet pažeistos materialinės tiesės normos, CK 1. 87, 6. 305, 4. 37 str., konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas, nes faktiškai jos sąskaitoje esančios lėšos, nesant jokio reikalavimo ginčijamu teismo sprendimu pripažintos kito asmens pinigais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nepilnamečio K. L. įstatyminė atstovė L. L. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-07-02 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovės teiginiai, kad ji butą įsigijo E. L. vardu dėl to, kad vyko ieškovės santuokos nutraukimo procesas, nėra pakankama priežastis ir pagrindas laikyti, kad tikroji sandorio šalis buvo ne E. L., o ieškovė. Ieškovė turėjo pakankamai teisinių galimybių butą įsigyti savo vardu ir esant skyrybų procesui. Teismas nustatė, kad skyrybų procesas nebuvo pakankamas pagrindas ieškovei pirkti butą E. L. vardu, tačiau nurodė, kad šis ieškovės motyvas yra nesąžiningas. Teismas nurodęs ieškovės nesąžiningus motyvus, padarė teisingą išvadą, kad byloje ji nesąžiningai teigia, kad buvo tikroji sandorio šalis. Ieškovės nesąžiningumas matyti iš to, kad ji bandė paneigti rašytinius įrodymus, sandorius, pinigų mokėjimo pavedimus, kurie leidžia daryti išvadą, jog pinigai skirti atsiskaityti už ginčo butą, buvo asmeniniai E. L. Jie buvo gauti už E. L. asmeninio turto pardavimą. Ieškovė nesąžiningai bandė įrodyti, kad neva tai E. L. jai grąžino skolą, kai skolos buvimo dokumentų nepateikė. Nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė įrodymų, kad E. L. nenorėjo buto įsigyti savo vardu. Iš byloje esančių įrodymų galima spręsti, kad būtent E. L. buvo tikrąja sandorio šalimi ir save laikė buvo savininku, dėl buto likimo pasisakė ir savo testamente, kaip turto savininkas. Ieškovė nurodė, kad E. L. tarėsi dėl buto pirkimo su pardavėjos atstovu A. P., kartu su ieškove. Liudytojai nurodė, kad E. L. kito gyvenamojo ploto neturėjo, jis po buto nusipirkimo jame apsigyveno. Toks jo elgesys aiškiai rodo, kad jis siekė įsigyti butą nuosavybėn ir įsigijęs būtą jį naudojo, juo disponavo. Ieškovė teigia, kad sumokėjo pinigus buto pirkėjui. Ši aplinkybė yra paneigta E. L. padarytais piniginiais pavedimais į ieškovės sąskaitą. Vien pinigų buvimas ieškovės sąskaitoje, neleidžia padaryti išvados, kad pinigai priklausė ieškovei, o tas faktas, kad pinigai buvo iš ieškovės sąskaitos sumokėti už E. L. vardu įsigytą butą, leidžia padaryti išvadą, kad E. L. nurodė ieškovei kur panaudoti jo pinigus, t. y. atsiskaitymui už jo įsigytą butą. Tai tuo pačiu patvirtina, kad jis buvo pinigų savininkas. Ieškovė neįrodė, kad buto pardavėjas ir buto pirkėjas, E. L., turėjo galvoje, kad buto pirkėja yra ieškovė.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. Š., atstovaujama A. P., ir E. L. 2007-07-25 sudarė pirkimo pardavimo sutartį pagal kurią E. L. asmeninėn nuosavybėn įgijo butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) name, Panevėžyje, turintį 31,55 kv. m bendro ploto už 45 000 Lt (t. 1, b. l. 6-7). E. L. 2007-08-23 surašytame testamente nurodė, kad mirties atveju jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, palieka broliui E. L., o visus namų apyvokos daiktus ir automobilį HONDA ACCORD, – R. P., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. E. L. 2007-12-10 mirė, o jo turtą paveldėti kreipėsi R. P., E. L. ir K. L. (t. 1, b. l. 8–9, 54).
Ieškovė R. P. 2008-07-22 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir buto, esančio Nendrės g. 2-20, Panevėžyje, priteisimo nuosavybėn. Ieškinio pagrindu nurodė, kad buto pirkimo–pardavimo sandoris apsimestinis, nes su E. L. buvo susitarus, kad butą pradžioje registruos jo vardu, o vėliau jis šį butą perregistruos jos vardu. Butą pirko savo asmeninėmis lėšomis, tačiau savo vardu sandorio nesudarė todėl, kad vyko ištuokos procesas su sutuoktiniu J. P.. Turėjo buto nuosavybės dokumentus, mokėjo už jį mokesčius (t. 1, b. l. 2, 63–64). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-07-02 sprendimu ieškinį atmetė. Apeliantė nesutinka su šiuo sprendimu, nes teismas neteisingai nustatė esmines bylos faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė įstatymus, pažeidė ginčo ribų taisykles, materialines teisės normas.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieškinys atmestas. Sandoriais laikomi sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Susiformavusi žmogaus valia išreiškiama sandorio forma – žodžiu, raštu, veiksmu, kt. valios išraiška. Sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis, niekinis ir jam taikomos taisyklės, taikytinos šalių turėtam galvoje sandoriui (CK 1. 87 str. 1 d.). Apsimestinis sandoris yra toks, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, todėl teises ir pareigas pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo, tikroji sandorio šalis. Nagrinėjant ginčą dėl apsimestinio sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, svarbu nustatyti tikrosios šalies elgesį: kas tarėsi ir derėjosi dėl sutarties, kas įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas, kas mokėjo pinigus, kas faktiškai valdė, naudojo, disponavo turtu.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė ieškojo pirkti butą, dėl jo derėjosi, faktiškai butą valdė, vykdė kt. savininko prievoles. Apie ieškovės nesąžiningumą teismas sprendė, įvertinęs ieškinyje jos pačios nurodytą aplinkybę, kad dėl vykusio santuokos nutraukimo proceso ji nenorėjo nuosavybės teise įsigyti dalintino turto. Teismas tik įvertino ieškovės nurodytą aplinkybę, todėl negalima teigti, kad dėl to buvo išeita iš ginčo ribų. Iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-312-198/2008 pagal pareiškėjų R. P. ir J. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu, matyti, kad ieškovės ir J. P. santuoka nutraukta, padalintas santuokoje įgytas turtas, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir jo išlaikymas (t. 1, b. l. 4–5). Sprendime išvardintas visas šalių dalintinas turtas, tačiau duomenų apie R. P. sąskaitoje esamas, ar buvusias pinigines lėšas, santaupas, paskolą E. L., duomenų nėra. Šią aplinkybę įvertinus kartu su byloje pateiktais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovės ir E. L. nesiejo paskoliniai santykiai, o duomenų, kad vien 2007 metais gavo apie 90 000 Lt pajamų, ieškovė nepateikė (CPK 177 str. 4 d.). Byloje esantys banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad pinigų butui įsigyti E. L. turėjo (t. 1, b. l. 81–83, 133–139). Iš šių išrašų matyti, kad mokėjimo nurodymuose pažymima pinigų mokėjimo paskirtis: skola, sąskaitos papildymas ir pan. E. L. 2007-07-16 mokėjimo nurodymu Nr. 983 pervestų į R. P. sąskaitą 100 650,66 Lt pinigų paskirtis nenurodyta, todėl teigti, kad tai yra grąžinama paskola, nėra pagrindo. Kritiškai vertintinas ieškovės argumentas, kad butą pirko gyventi kartu su E. L.. Ieškovė su sūnumi, gim. 1993-06-29, gyveno bute (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kurio bendras plotas 63,85 kv. m, o ketino apsigyventi 31,55 kv. m bendro ploto bute, t. y. esminiai pabloginti gyvenimo sąlygas sau ir paaugliui sūnui. Be to, E. L. testamentas, vienašalis sandoris, kuriuo jis butą palieka broliui E. L., o namų apyvokos daiktus ir automobilį – R. P., aiškiai patvirtina jo valią ir suvokimą, kad jis yra buto savininkas. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad tikroji buto pirkimo-pardavimo sutarties šalis, pirkėjas buvo E. L., kad susitarimo dėl buto perleidimo ieškovei nebuvo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 Lt (keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.