Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės N. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei N. D., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini):

Kiekvienos savaitės darbo dienomis antradieniais nuo 15.00 val. iki atitinkamai trečiadienio 8.00 val., pasiimant vaiką iš darželio ir grąžinant jį į darželį;Jeigu vaikas dėl objektyvių priežasčių (liga, ieškovas ar atsakovė su vaiku išvykę ir t.t.) nepaimamas antradienį, tos dienos bendravimas kompensuojamas pasiimant vaiką tos savaitės ketvirtadienį nuo 15.00 val. iki atitinkamai penktadienio 8.00 val., pasiimant vaiką iš darželio ir grąžinant jį į darželį;Kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki sekmadienio 10.00 val. pasiimant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį mamai į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą;Jeigu vaikas dėl objektyvių priežasčių (liga, ieškovas ar atsakovė su vaiku išvykę ir t.t.) nepaimamas šeštadieniui, tos dienos bendravimas kompensuojamas pasiimant vaiką kitą šeštadienį tuo pačiu laiku;Vaiko motina N. D. privalo nedelsiant pranešti vaiko tėvui telefono skambučiu ar SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga, užimtumas ugdymo įstaigoje ar kt.), dėl kurių pagal grafiką nustatytu laiku vaikas negalės bendrauti su tėvu;Įpareigoti atsakovę, pasikeitus jos gyvenamajai vietai ir/ar telefono numeriui, apie tai registruotu laišku, informuoti ieškovą A. Ž..

Nurodė, jog iki ieškinio pateikimo teismui su vaiku susitikdavo dažnai, pasiimdavo jį iš darželio, bendraudavo, vesdavosi į baseiną. Pateikus teismui ieškinį, bendravimas su vaiku buvo visiškai nutrauktas, jam nesuteikiama galimybė susitikti, pasveikinti vaiką su gimtadieniu, sutarti su atsakove dėl susitikimu su vaiku už tą laiką, kai jis sirgo, visiškai negali. Teigia, kad su sūnumi ji sieja artimas ryšys, jis noriai su bendravo, norėdavo likti nakvoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė tokią ieškovo A. Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž. tvarką:

Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo gyvenimą atskirai nuo vaiko, atsakovės draudimą jam bendrauti su vaiku, padarė išvadą, jog gali būti pažeidžiami tiek šalių vaiko, tiek ieškovo asmeniniai neturtiniai interesai – galimai ribojant jų teises bendrauti tarpusavyje. Sprendė, kad yra būtinybė apsaugoti šiuos interesus, taikant laikinąją apsaugos priemonę – laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. yra mažo amžiaus (2017-01-14 sukako trys metai), į Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. gruodžio 27 d. pateiktą išvadą, teismas nutarė, kad ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimas turi vykti kas antrą savaitgalį (su nakvynėmis ieškovo namuose) ir vieną kartą per savaitę darbo dienomis (be nakvynės ieškovo namuose).Teismo vertinimu, ši priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, ir tik taikant šią priemonę bus užtikrintos bylos šalių, jų vaiko teisės bei teisėti interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė N. D. prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį dalyje dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo savaitgaliais – kad ieškovas kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 10 val. pasiimtų sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį mamai į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti tokią ieškovo bendravimo su mažamečiu sūnumi A. tvarką: ieškovas kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki šeštadienio 19 val. pasiima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, grąžinant jį mamai į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.Mano, kad teismo nutartis pažeidžia sūnaus interesus. Byloje yra pateikta Panevėžio VTAS išvada, kurioje konstatuota, kad pas ieškovą nėra įrengtas vaikui atskiras kambarys bei nurodė, jog vaikas kol kas yra labai mažas, todėl jam pasilikus nakvoti pas tėvą, jis patektų į jam nežinomą aplinką, kas gali turėti tiesioginės įtakos jo sveikatai. Be to, mažametis vaikas turi sveikatos problemų – jis serga bronchine astma, dažnai dusulio ar kosulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. vaikas darželį lankė mažiau negu pusę laiko iki šios dienos dėl ligos.Mano, jog mažamečiui reikalingas papildomas laikas, kad vaikas priprastų prie naujo aplinkos, nurimtų, dalyvautų bendroje su tėvu veikloje; vaiko išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos yra galimas, jei abi šalys jį tinkamai tam paruoštų, t. y. vaikui svarbu jausti kuo mažiau nerimo, baimės dėl to, jog jis skiriasi su motina, o tėvui svarbu sukurti tokias vaiko sutikimo sąlygas, jog ilgą laiką nebuvęs kitoje aplinkoje, vaikas jaustųsi saugiai, patirtų kuo mažiau adaptacijos sunkumų.Apeliantė sutinka, kad vaikas bendrautų su tėvu, tačiau bendravimas neturi kelti vaikui pavojaus. Ieškovas apeliantę gąsdina, grasina, išreiškia viršenybę prieš ją ir tuo pačiu mažamečio vaiko interesus, nesuvokdamas, kad su vaiku jis gali bendrauti, bet gali bendrauti tik nekeldamas grėsmės vaiko sveikatai ir net gyvybei. Vaikui jau buvo kilusi grėsmė dėl astmos priepuolio, tačiau ieškovas to nepripažino ir nesuvokė, todėl mano, kad jis nėra tinkamai pasiruošęs būti su vaiku visą naktį. Prie atskirojo skundo pridėti įrodymai leis tenkinti skundą. Apeliantė bijo, kad ieškovas bus paliktas su vaiku vienas, nežinodamas tam tikrų tokia liga sergančio ligonio priežiūros subtilumų – gali būti taip, jog teismo sprendimas, nebesant pačio reikalavimo pagrindo (vaiko), aiškiai nebebus įvykdomas. Be to, ieškovas nepripažįsta, kad jų vaikas serga.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį. Nurodo, jog gyvenimo sąlygos niekaip nepaneigia jo kaip tėvo teises ir pareigos dalyvauti vaiko auklėjime, bendrauti ir t.t. Įstatymas nenumato, kad būtina įrengti vaikui atskirąjį kambarį, o ir pati atsakovė nėra įrengusi atskiro kambario jų sūnui. Atsakovės nurodyti teiginiai dėl vaiko ligos yra tik deklaratyvūs. Byloje nėra jokių įrodymų, jog tėvo noras bendrauti su vaiku ūmina jo ligą, kokie ieškovo kaip tėvo yra nustatyti netinkamo elgesio epizodai ir pan.Kadangi jis su vaiku nuolat negali susitikti dėl to, kad sūnus pastoviai serga, todėl abejoja, ar pati atsakovė tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, ar tinkamos vaikui gyventi pas ją sąlygos? Iki bylos iškėlimo daug bendravo su vaiku, todėl prašomas nustatyti bendravimas vaikui nebus staigus pokytis ir nepažeis jo interesų. Mano, kad atsakovė turėtų vaiką paruošti susitikimams su tėvu, įdėti reikiamus vaistus. Tačiau dabar ji elgiasi priešingai, viską daro, kad vaikas toltų nuo jo, bando kelti baudžiamąsias bylas jo atžvilgiu, rašo raštus Vaikų teisių tarnybai, tačiau joks netinkamas jo elgesys vaiko atžvilgiu nėra užfiksuotas. Tarp šalių yra susikaupę nuoskaudų, todėl sunku rasti bendrą sprendimą dėl vaiko bendravimo, nors jis yra pasirengęs susitarimams. Teigia, kad domisi vaiko liga, yra susipažinęs su vaiko sveikatos istorija ir mano, jog gali užtikrinti vaiko sveikatą, tam nėra jokių kliūčių, nes jis gyvena mieste ir netoli yra tiek atsakovės namai, tiek pati ligoninė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties dalis keistina (337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl tėvo bendravimo su mažamečiu sūnumi, gim. 2014 m. sausio 17 d. Ieškovo A. Ž. prašymu teismas nustatė laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Apeliantė nesutinka su nutarties dalimi, leidžiančia vaikui kas antrą savaitgalį nakvoti pas tėvą. Mano, kad tai pažeis vaiko interesus dėl jo labai mažo amžiaus bei ligos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems apeliantės argumentams.

Kaip žinia, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens teisėti interesai (CPK 144 straipsnis).CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.Bylos duomenys patvirtina, kad tėvai, bylos šalys, nesutaria dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos. Atsakovė teigia, jog ieškovas negalės pasirūpinti vaiku, nes pastarasis serga alergine bronchine astma, kuri pasireiškia dusulio ir/ar kosulio priepuoliais ypač naktimis arba ankstyvą rytą. Medicinos dokumentų išrašas (b. l. 55) patvirtina, kad A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota alerginė bronchine astma.Sutiktina su ieškovu, kad byloje nėra duomenų apie jo netinkamą elgesį, priešingai, ieškovas siekia bendrauti su vaiku, rūpinasi juo, veda jį į grupinius kineziterapijos užsiėmimus (b. l. 26). Tačiau šios aplinkybės nepanaikina šalių mažamečio sūnaus esamos ligos ir būtinybės ją stebėti bei tinkamai gydyti.Apeliacinės instancijos teismas pritaria Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) išvadai, jog dėl mažo vaiko amžiaus netikslinga palikti jį nakvoti pas tėvą, nes būvimas jam nepažinioje naujoje aplinkoje gali turėti tiesioginės įtakos jo sveikatai. Šalių sūnui tik 3 metai, tokio amžiaus vaikui labiau reikalinga mama, nes su ja jis praleidžia daugiau laiko ir toks mažo vaiko ir motinos ryšys yra natūralus. Vaikui paaugėjus, jo bendravimo poreikiai pasikeis, manytina, kad pagerės ir sveikata, tuomet jis daugiau laiko galės leisti su tėvu.Nors Panevėžio miesto savivaldybės administracijos VTAS supažindino ieškovą su jo sūnaus medicinos dokumentų išrašo kopijoje nurodytomis vaiko ligomis, išaiškino tėvų teises ir pareigas, atsakomybę jas netinkamai vykdant, įspėjo ieškovą žodžiu, kad bendraujant su sūnumi A. turi laikytis gydytojų rekomendacijų, tai nepašalina galimybės atsirasti grėsmei vaiko sveikatai, jei vaikui, nakvojant pas tėvą, dusulio priepuolio metu bus pavėluotai ar netinkamai suteikta pagalba.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad esant aukščiau išdėstytiems argumentams, būtina susilaikyti nuo leidimo palikti mažametį vaiką nakvoti pas tėvą. Dėl to, kas pasakyta skundžiama nutartis dalyje keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:

„Iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones :

- nustatyti tokią ieškovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. A. Ž. bendrauja su sūnumi Artūru, gim. 2014-01-17 kiekvienos savaitės darbo dienomis antradieniais nuo 16:00 val. iki 20:00 val., pasiimant sūnų iš darželio ir grąžinant jį mamai N. D. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą;

2. Kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį nuo 10:00 val. iki 19:00 val., pasiimant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį mamai N. D. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą;

3. Vaiko motina N. D. privalo nedelsiant pranešti vaiko tėvui telefono skambučiu ar SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga, užimtumas ugdymo įstaigoje ar kt.), dėl kurių pagal grafiką nustatytu laiku vaikas negalės bendrauti su tėvu.“