Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir nubaustas 350 Eur bauda be papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. V. S. nubaustas už tai kad 2016 m. spalio 11 d., 22.51 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 127 km/h greičiu, kai šioje atkarpoje leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, t. y. viršijo leistiną greitį 75 km/h, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punkto reikalavimus. Alytaus rajono apylinkės teismas, individualizuodamas V. S. skirtiną nuobaudą, konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti be papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones termino atėmimo ir taikė V. S. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nuostatas. Apeliaciniame skunde institucija prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą V. S. skiriant baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijos ribose. Skunde pabrėžiama, kad V. S. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas, nagrinėdamas bylą, vienašališkai patikėjo jo melagingai pateikta informacija, kad jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti transporto priemones, vienintelis vežioja sergančią mamą bei sesutę į mokyklą. Šios nurodytos aplinkybės yra melagingos. Visi V. S. pilnamečiai šeimos nariai (tėvas, mama ir vyresnysis brolis) turi teisę vairuoti transporto priemones. Tai patvirtina išrašai iš Lietuvos Respublikos vairuotojų registro. Susisiekus su (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo skyriumi buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) kaime gyvenantys vaikai į mokyklą vežiojami mokykliniais autobusais ir šeimos nariams jų nuvežimu/parvežimu rūpintis nereikia. Taip pat melagingos gali būti ir kitos V. S. nurodytos aplinkybės. Institucijos įsitikinimu, jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, šioje byloje nėra. Specialiosios teisės atėmimo netaikymas arba termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlyginį atleidimą nuo administracinės nuobaudos dalies, vadinasi administracinės nuobaudos tikslai gali būti nepasiekti.Skunde taip pat pažymima, kad V. S. 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 13 mėnesių. Vadovaujantis ATPK 329 straipsniu (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), šis terminas buvo sutrumpintas, tačiau V. S. vėl padarė grubų KET pažeidimą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad prieš tai paskirta administracinė nuobauda ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų nepasiekė. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl V. S. kaltės, įrodymų vertinimo, tačiau nesutinkama su paskirta administracine nuobauda. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai V. S. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatėmė teisės vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde ginčijamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas ANK, kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Pagal ANK 3 straipsnio 3 dalį, įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Nors ANK 34 straipsnio 5 dalyje galimybė skirti švelnesnę nuobaudą arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos taip pat yra numatyta, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėjant institucijos skundą, vertintinos tos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galiojant ATPK ir kurias vertino apylinkės teismas, taikydamas minėtą straipsnį.ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad net ir minimali ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta administracine nuobauda šiuo atveju būtų neadekvati ir ja nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, nes šeimos vystomam verslui ir normaliam šeimos narių buitiniam gyvenimui V. S. būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones ir šios nuobaudos neskyrė. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai, dėl to paskyrė per švelnią, taigi ir neteisingą, nuobaudą. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybės, kuriomis pirmosios instancijos teismas grindė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą, vertintinos kaip turinčios reikšmės parenkant nuobaudą sankcijos ribose, tačiau ne kaip sudarančios pagrindą asmeniui iš viso neskirti administracinės nuobaudos, kuri sankcijoje yra numatyta kaip privaloma. Nors V. S. ir pripažino padaręs pažeidimą, dėl jo gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pažymima, kad tai nelaikytina pakankamu pagrindu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. V. S. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo numatyta itin griežta administracinė nuobauda. Be to, pažeidimo pavojingumą didina ir faktinės jo padarymo aplinkybės: V. S. leistiną 50 km/h greitį viršijo žymiai, važiavo 127 km/h greičiu, pažeidimas padarytas mieste ir tik atsitiktinumo dėka neatsirado sunkūs padariniai. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad V. S. už greičio viršijimą jau buvo baustas 2013 m. sausio 14 d. Taip pat 2014 m. rugpjūčio 27 d. nubaustas už vairavimą esant neblaiviam, už šį pažeidimą paskiriant piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 13 mėnesių. Nors paskirtos nuobaudos pažeidimo padarymo metu ir negaliojo, paminėtos aplinkybės V. S. apibūdina neigiamai, kaip nerūpestingą ir neatsakingai savo teise vairuoti transporto priemones besinaudojantį asmenį, kuriam net ir griežčiausios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – skyrimas prevencinio poveikio neturėjo, jis ir vėl padarė pavojingą pažeidimą. Aplinkybės, kad V. S. rūpinasi šeima, prižiūri ūkį taip pat nelaikytinos pagrindu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Dėl argumento, kad V. S. teisė vairuoti transporto priemones būtina šeimos poreikių užtikrinimui, pažymima, kad ši aplinkybė yra paneigta objektyviais duomenimis, iš kurių matyti, kad teisę vairuoti transporto priemones šeimoje turi V. S. tėvas, vyresnysis brolis ir mama. Remiantis paminėtų duomenų visuma, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos V. S. atžvilgiu taikytos nepagrįstai, todėl nutarimas šioje dalyje naikinamas ir V. S. administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skirtina sankcijos ribose. ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą teisė vairuoti transporto priemones gali būti atimta nuo vieno iki šešių mėnesių. ANK 416 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Nors nei ATPK, nei nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino trukmė nesiskiria, tačiau ANK už greičio viršijimą numatyta bauda yra didesnė, negu buvo numatyta ATPK, dėl to V. S. padarytas pažeidimas iš ATPK 124 straipsnio 6 dalies į ANK 416 straipsnio 6 dalį neperkvalifikuotinas, kadangi ANK įtvirtintas reglamentavimas administracinėn atsakomybė patraukto asmens atžvilgiu yra nepalankesnis, negu buvo numatytas ATPK. Atsižvelgiant į tai, V. S. skirtina pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytas ribas nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – terminą nustatant kiek mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Baudos dydis nėra ginčijamas, todėl aukštesnysis teismas dėl šios nuobaudos rūšies nepasiako.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje V. S. pripažino padariusiu ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nors byla buvo nagrinėjama dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, nutarimo turinio, motyvų matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl V. S. administracinės atsakomybės padarius ATPK 126 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, paminėtas netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, nekeičiančiu nutarimo esmės, todėl ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo dalį, kuria V. S. atžvilgiu taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir nepaskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą.

V. S. už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.

Ištaisyti nutarimo rezoliucinė dalyje padarytą rašymo apsirikimą: klaidingai nurodytą ATPK 124 straipsnio 2 dalį ištaisyti į ATPK 124 straipsnio 6 dalį.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.