Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei,

dalyvaujant ieškovui P. V., jo atstovei advokatei Nerijai Žeknienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. V. (P. V.) ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas 2017 m. birželio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1.1. Pripažinti jam nuomos teisę į 348 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu šios valstybinės žemės nuomos sutartį;

1.2. Pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 15 d. atsisakymą išnuomoti ieškovui kitos paskirties valstybinės žemės sklypą.

2.1. Ieškovas 2013 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“

įsigijo pastatą – boilerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), kuriam eksploatuoti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuomojosi 148 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypą 2004 m. vasario 18 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 215 N01/2004-215 pagrindu. Pastato pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas.

2.2. 2013 m. spalio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nacionalinė žemės tarnyba išnuomojo ieškovui 148 kv. m ploto žemes sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) 81 metų terminui. Iš Žemės sklypo plano matyti, kad visas išnuomotas sklypas yra užstatytas Pastatu.

2.3. Ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka 2013 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu padidinti nuomojamą Žemės sklypą laisva valstybine žeme, nes ieškovas Pastatą įsigijo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti – kepyklai įsteigti, ir Pastatui eksploatuoti reikalingas didesnis žemės plotas.

2.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2014 m. vasario 4 d. raštu Nr. A51-10006 (2.14.2.12-MP8) nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, galiojusius iki 2013 m. gruodžio 20 d., ieškovo nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nes yra įsiterpusi tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su suprojektuotu įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

2.5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. kovo 27 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22 )-151 neprieštaravo, kad būtų rengiamas Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemėtvarkos planavimo dokumentas, padidinant Žemės sklypo plotą apie 345 kv. m vakarinėje ir šiaurinėje žemės sklypo pusėje, laisvoje valstybinėje žemėje tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų.

2.6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. liepos 29 d. išdavė reikalavimus Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-449 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Projekto tikslas – suformuoti apie 345 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

2.7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2014 m. rugpjūčio 11 d. išdavė reikalavimus su priedu – Projekto teritorijos schema, kurioje aiškiai nurodyta, kas prie ko prijungiama, bei plotai.

2.8. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2014 m. spalio 22 d. parengė projektą, kuris 2014 m. lapkričio 20 d. suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu.

2.9. Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, patikrinę Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, surašė 2015 m. liepos 2 d. patikrinimo aktą Nr. TPA-3172- (8.18), kuriame padaryta išvada – „pritariama teikimui tvirtinti“, be kita ko, nurodant, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas valstybinės žemės patikėtinio Nacionalines žemės tarnybos raštiškas pritarimas arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

2.10. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 49SJN-2148- (14.49.104) projektą suderino.

2.11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino parengtą projektą.

2.12. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu Nr.49SK-1226- (14.49.109) „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, suformuotas 344 kv. m įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, patvirtinant šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko Ž. N. 2016 m. kovo 14 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nuspręsta kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl žemės sklypo teisinės registracijos.

2.13. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 49SK-2193-(14.49.109) patikslintas Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 49SK-1226-(14.49.109), vietoje 344 kv. m įrašant 348 kv. m.

2.14. Būtent Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimų pagrindu ieškovo iniciatyva ir lėšomis yra suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 0,0348 ha ploto, įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu.

2.15. Ieškovas, sužinojęs, kad suformuotas žemės sklypas jau yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, nuolat domėjosi vykdomomis administracinėmis procedūromis, skambindamas Vilniaus miesto skyriaus specialistui D. P.. Sprendimo priėmimas buvo vis atidedamas tai dėl prašymų nagrinėjimo terminų, tai dėl specialistų atostogų.

2.16. 2017 m. vasario 1 d. ieškovas buvo pakviestas į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių susipažinti su parengtu Valstybinės žemės nuomos sutarties projektu, kurį suderino.

2.17. Ieškovas 2017 m. kovo 15 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus raštą Nr. 49SFN-474-( 14.49.104), kuriame nurodyta, kad atsisakoma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes 348 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nustatytų įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto kriterijų, konkrečiai – kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą, be to, žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas.

2.18. Ieškovas 2017 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pateikdamas savo nesutikimo argumentus dėl atsisakymo išnuomoti jo lėšomis suformuotą 348 kv. m ploto žemės sklypą.

2.19. Nacionalinė žemės tarnyba atmetė ieškovo skundą, remdamasi tuo, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatyta, jog įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, be to įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

2.20. Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo 2.2. punkte nustatyta, kad Nutarimo Nr. 521 1.4 punktu keičiamo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos yra jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2016 m. birželio 1 d., sprendimas parduoti arba išnuomoti valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priimtas nebuvo, ieškovo atžvilgiu taikytinos šiuo metu galiojančio Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatos.

2.21. Ieškovo teigimu, prašymą padidinti nuomojamo Žemės sklypo plotą, parengiant žemės sklypo pertvarkymo projektą, jis pateikė 2013 m. lapkričio 25 d. Visi sutikimai bei reikalavimai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – žemėtvarkos projektas) rengti buvo paruošti 2014 m. liepos 29 d. ir 2014 m. rugpjūčio 11 d., taigi žemės sklypo pertvarkymo projektas buvo rengiamas pagal Nutarimo Nr. 692 redakciją, galiojusią nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., nebuvo nuostatos, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Tokia Nutarimo nuostata įsigaliojo tik 2016­ m. birželio 1 d., t. y. jau iš esmės suderinus parengtą projektą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (2014 m. lapkričio 14 ir 20 d.), Nacionalinei žemės tarnybai pateikus teritorijų planavimo dokumento teigiamą išvadą teikimui tvirtinti (2015 m. liepos 2 d. patikrinimo aktas Nr. TPA-3172- (8.18), taip pat Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriui 2016 m. kovo 7 d. patvirtinus parengtą projektą įsakymu Nr. 30-503. Šis įsakymas nėra nuginčytas, taigi yra galiojantis. Be to, ieškovui 2017 vasario 1 d. buvo pateikta suderinti Valstybinės žemės nuomos sutartis ir ieškovas šią sutartį akceptavo, t. y. šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, todėl faktiškai sutartis galioja (CK 6.162 straipsnis).

2.22. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju formalusis Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas – įsakymas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu – nebuvo priimtas, šiuo metu jį atsisakoma priimti dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, todėl byloje keltinas klausimas dėl 2016 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 521 1.4 papunkčio bei 2 dalies taikymo bei jo atitikties bendrajam teisės principui lex retro non agit, nes Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio 4 pastraipoje nustatytas reguliavimas priimtas jau po žemėtvarkos projekto rengimo, derinimo, tvirtinimo procedūrų, kurios truko nuo 2014 metų ne dėl ieškovo neveikimo ar netinkamo veikimo, bet dėl valstybės institucijų sprendimų priėmimo trukmės. Pagal bendrąjį teisės principą lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999).

2.23. Vyriausybės nutarimas yra poįstatyminis aktas – juo realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybės nutarimas, priimtas taikant įstatymo normas ir nustatantis grįžtamąją jų galią, visais atvejais neatitinka įstatymo, nes juo įsiterpiama į to įstatymo galiojimo ribas ir pažeidžiama jo viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktą valstybinė žemės išnuomojama be aukciono valstybinės žemės nuomininkams, jeigu Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų, – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Taigi įstatymu nėra nustatytas įsiterpusio žemės sklypo dydis bei reikalavimas, kad įsiterpęs žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Šiuos kriterijus nustatyti įgalinama Vyriausybė.

2.24. Pasak ieškovo, Nutarimu Nr. 521 iš esmės nustatoma grįžtamoji galia – visi žemėtvarkos projektai, rengti galiojant Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcijai iki 2016 m. birželio 1 d., tampa beverčiais, nepaisant to, kad jų rengimą iniciavę ir finansavę asmenys veikė galiojančių teisės aktų pagrindu, o pakeitus teisinį reguliavimą, nesant tik vieno Nutarimo Nr. 692 7 punkte nustatyto sprendimo – išnuomoti valstybinę žemę – pateiktas asmens prašymas netenkinamas.

2.25. Atsisakant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu, iš esmės pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatuota ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Dėl to ieškovui pripažintina teisė į valstybinės žemės sklypo nuomą.

2.26. Atsakovas, atsisakydamas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu, nepagrįstai nurodė ir tai, kad žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Iš kadastro žemėlapio matyti, kad suformuotas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su suformuotais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei detaliajame plane nurodytu suprojektuotu įvažiavimo keliu į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šios faktinės aplinkybės matomos Žemės sklypo fragmente, kurį 2015 m. birželio 12 d. parengė UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, 2015 m. birželio 12 d. aiškinamajame rašte Nr. 2 bei detaliojo plano galiojančiuose sprendiniuose. Nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ir pripažintos pagrįstomis, nes, Nacionalinei žemės tarnybai 2015 m. balandžio 20 d. surašius patikrinimo aktą Nr. TPA-1950-(8.20), būtent 2015 m. birželio 12 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtame žemės sklypo fragmente bei 2015 m. birželio 12 d. aiškinamajame rašte Nr. 2 nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu, žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių pagrindu parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atžvilgiu 2015 m. liepos 2 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. TPA-3172-(8.18), kurio išvada – pritarta teikimui tvirtinti.

2.27. Atsižvelgiant į galiojančio teritorijos planavimo dokumento sprendinius, kurie patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 1-680 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, prašomas išnuomoti žemės sklypas ribojasi su įvažiavimu keliu. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 37, 42 dalyse nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nustatantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas ir tvarką. Rengiant detaliuosius planus, nustatomas tam tikras privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, apimantis, be kita ko, susisiekimo sistemų organizavimą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, detaliuoju planu suprojektuotas kelias negali būti vertinamas kaip laisva valstybinė žemė.

2.28. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 15 d. atsisakymas išnuomoti ieškovui kitos paskirties valstybinės žemės sklypą pripažintinas nepagrįstu bei neteisėtu dėl pirmiau išdėstytų argumentų.

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad:

3.1. Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ pakeistos Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatos įsigaliojo nuo 2016 m. birželio 1 d. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, siekiant įsigyti (nusipirkti, išsinuomoti) įsiterpusį valstybinės žemės plotą, būtina atlikti tam tikrus paruošiamojo pobūdžio darbus, be kita ko, imtis veiksmų dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo, Nutarimo Nr. 521 2.2 papunktyje nustatyta, kad šio Nutarimo 1.4 papunkčiu keičiamo Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Taigi galimybė taikyti anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą siejama su sprendimo parduoti ar nuomoti įsiterpusį žemės sklypą priėmimu, tuo tarpu kitų procedūrų, atliekamų iki tokio sprendimo priėmimo, atlikimas nelemia galimybės taikyti anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą.

3.2. Nagrinėjamu atveju įsiterpęs žemės sklypas suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2016 m. antrojoje pusėje, o prašymą dėl įsiterpusio žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ieškovas Vilniaus miesto skyriui pateikė tik 2017 m. sausio 23 d. Taigi iki 2016 m. birželio 1 d. nebuvo ir objektyviai negalėjo būti priimtas įsakymas dėl įsiterpusio žemės sklypo nuomos. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje, siekiant nustatyti, ar suformuotas įsiterpęs žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, būtina remtis nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje Nutarimo Nr. 692 redakcijoje įtvirtintais įsiterpusio žemės sklypo kriterijais.

3.3. Nutarimo 2.15 papunktyje (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Nagrinėjamu atveju įsiterpęs žemės sklypas, kurį pageidauja išsinuomoti ieškovas, šiaurinėje ir pietinėje pusėse ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, be to, ginčo žemės sklypo plotas viršija Žemės sklypo, prie kurio numatoma prijungti įsiterpusį žemės sklypą, plotą. Taigi ginčo žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje įtvirtintų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų.

3.4. Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 15 d. raštas Nr. 49SFN-474-(l4.49.104.) neturėtų būti pripažįstamas neteisėtu, nes jis parengtas vadovaujantis aktualiomis, susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, tinkamai įvertinus faktinę situaciją.

4.1. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, teisinėje valstybėje garantuojama teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas).

4.2. Nagrinėjamu atveju formalusis Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas – įsakymas, kuriuo nusprendžiama sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį – dėl ieškovo nebuvo priimtas, nors visi kiti teisės aktais nustatyti reikalavimai buvo įgyvendinti ir žemėtvarkos projektas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas. Galutinį sprendimą sudaryti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį atsisakoma dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo. Dėl to byloje keliamas klausimas dėl 2016 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 521 1.4 papunkčio bei 2 dalies taikymo bei jo atitikties bendrajam teisės principui lex retro non agit, nes Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio 4 pastraipoje nustatytas reguliavimas priimtas jau po žemėtvarkos projekto rengimo, derinimo, tvirtinimo procedūrų, kurios truko nuo 2014 metų ne dėl ieškovo neveikimo ar netinkamo veikimo, o dėl valstybės institucijų sprendimų priėmimo trukmės.

4.3. Nutarimu Nr. 521 iš esmės nustatoma grįžtamoji galia, t. y. visi žemėtvarkos projektai, parengti ir patvirtinti galiojant Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcijai iki 2016 m. birželio 1 d., tampa niekiniais, nesuteikiančiais teisių į valstybinės žemės nuomą ar pardavimą. Taip formaliai taikant teisės aktą nepaisoma, kad žemės sklypo suformavimo projektą rengimą iniciavę ir finansavę asmenys veikė pagal galiojančius teisės aktus, o pakeitus teisinį reguliavimą, nesant tik vieno Nutarimo Nr. 692 7 punktu nustatyto sprendimo – išnuomoti valstybinę žemę – pateiktas asmens prašymas netenkinamas, motyvuojant atsisakymą pasikeitusiu teisiniu reguliavimu. Dėl to yra pagrindas teigti, kad 2016 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 521 „Dėl Vyriausybės 1992 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo 1.4 papunktis bei 2 dalis, kuria nustatoma, jog šio nutarimo 1.4 papunkčiu keičiamo nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti, prieštarauja Konstitucijai ir įstatymui.

4.4. Žemės sklypo nuomos/pardavimo procedūra užtruko dėl atsakovo kaltės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ projektas patvirtintas. Tik praėjus beveik 2 mėnesiams atsakovas priėmė įsakymą dėl suformuoto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas Nr.49SK-1226- (14.49.109) „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“). Valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu atsisakė įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atsakovas, atsižvelgdamas į Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymą, sprendimą dėl 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 49SK-1226- (14.49.109) patikslinimo priėmė tik 2016 m. spalio 24 d. Apie tai, kad suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ieškovui niekas nepranešė. Ieškovas, iš projektą rengusių asmenų sužinojęs, kad žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, iš karto, t. y. 2017 m. sausio 24 d. kreipėsi su prašymu išnuomoti suformuotą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, ieškovas negali atsidurti blogesnėje padėtyje, nei kiti asmenys, kuriems žemės sklypų pardavimo procedūros įvykdytos tinkamai ir laiku iki Nutarimo pakeitimo įsigaliojimo.

4.5. Atsakovas, teigdamas, kad įsiterpęs žemės sklypas, kurį pageidauja išsinuomoti ieškovas, šiaurinėje ir pietinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu atskiru žemės sklypu, nepagrįstai ignoruoja faktus, jog iš kadastro žemėlapio matyti, kad suformuotas įsiterpęs žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su suformuotais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 1-680, suprojektuotu įvažiavimo keliu į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad detaliuoju planu suprojektuotas kelias negali būti vertinamas kaip laisva valstybinė žemė, atsakovo argumentas, jog prašomas išnuomoti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijaus, yra nepagrįstas. Be to, iki 2016 m. birželio 1 d. nebuvo nustatyta kriterijaus, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

5.1. Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 2.2 papunktyje aiškiai nurodyta, nuo kurio momento turi būti taikoma nauja Nutarimo redakcija, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, spręsdama dėl galbūt įsiterpusio žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo su ieškovu, neturėjo teisinio pagrindo netaikyti šių naujai įsigaliojusių Nutarimo nuostatų.

5.2. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas, o šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, bei yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisinio pagrindo sudaryti su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutarties, neatitinkančios šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

5.3. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės nuomos procedūra iki Nutarimo nuostatų pasikeitimo nebuvo pradėta (valstybinės žemės patikėtinės įsakymas dėl įsiterpusio žemės sklypo nuomos nebuvo priimtas), be to, net ir prašymas nuomoti žemės sklypą pateiktas jau po Nutarimo naujos redakcijos įsigaliojimo, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju teisės akto nuostatos taikytos atgaline tvarka jau susiklosčiusių nuomos santykių ar pradėtos nuomos sutarties sudarymo procedūros atžvilgiu.

5.4. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad vien tik žemės sklypo suformavimo procedūrų atlikimas pats savaime nesukuria asmeniui teisės nuomoti (pirkti) valstybinės žemės sklypą. Dėl to ieškovas nepagrįstai nurodo teisę nuomoti žemės sklypą įgijęs rengdamas formavimo ir pertvarkymo projektą, nes tokią teisę ieškovas įgytų tik sudaręs nuomos (pirkimo-pardavimo) sutartį.

5.5. Patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, šio projekto įgyvendinamas priklauso ne tik nuo valstybės institucijų kompetencijai priskirtų veiksmų tinkamo atlikimo, tačiau ir nuo suinteresuotų asmenų (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorių, jų pasitelktų specialistų - matininkų) iniciatyvos. Atsakovo teigimu, įsiterpusio žemės sklypo suformavimas užtruko dėl teisės aktuose numatytų procedūrų, taip pat dėl parengtų kadastrinių matavimų bylų trūkumų ir neatitikčių, o ieškovas klaidina teismą, nutylėdamas laikotarpius, kai aktyvius veiksmus turėjo atlikti ieškovas (ar jo pasitelkti asmenys). Nacionalinė žemės tarnyba nėra atsakinga už matininkų, kuriuos ieškovas pasirinko kadastriniams matavimams atlikti, veiksmus. Atsakomybę už, ieškovo nuomone, per ilgai trukusias įsiterpusio žemės sklypo suformavimo procedūras ieškovas nepagrįstai perkelia išimtinai tik atsakovui, visiškai eliminuodamas savo ir savo pasitelktų matininkų atsakomybę.

5.6. Net ir UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2016 m. kovo 14 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 gretimybių lentelėje pažymėta, kad ties ribos posūkio taškais 2-3, 6-7 įsiterpęs žemės sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondo žeme. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi, teritorijų planavimo dokumentai – tai kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Kitaip tariant, detaliojo teritorijų planavimo dokumentų pagalba yra nustatomos konkrečių teritorijų charakteristikos, jų vystymo perspektyvos. Teritorijų planavimo dokumento patvirtinimas savaime nereiškia, kad šis dokumentas yra įgyvendintas. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba, spręsdama dėl valstybinės žemės ploto atitikties įsiterpusio žemės sklypo sąvokai, vadovaujasi esama faktine situacija, o ne teritorijos vystymo perspektyvomis, kurios ateityje gali būti peržiūrėtos.

6. Teismo posėdyje ieškovas, ieškovo atstovė, išdėstę ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo dokumentų rengimo aplinkybes, remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais teisiniais argumentais, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus.

7. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti dėl atsiliepime į ieškinį, triplike nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų.

8. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įsigijo pastatą – boilerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), kuriam eksploatuoti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuomojosi 148 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypą 2004 m. vasario 18 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 215 N01/2004-215 pagrindu.

9. Pastato pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir šiam Pastatui reikalingo žemės sklypo nuomos teisei perleisti buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas (T. 1, b. l. 101, 102).

2013 m. spalio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nacionalinė žemės tarnyba išnuomojo ieškovui 148 kv. m ploto žemes sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) 81 metų terminui (T. 1, b. l. 17-18, 19-20, 104, 105-106, 107-108).

10. Iš Žemės sklypo plano matyti, kad visas išnuomotos žemės sklypo plotas yra užstatytas Pastatu (T. 1, b. l. 23).

11. Ieškovas 2013 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu padidinti nuomojamą Žemės sklypą laisva valstybine žeme, remdamasis tuo, kad Pastatą įsigijo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti – kepyklai įsteigti, ir Pastatui eksploatuoti reikalingas didesnis žemės plotas.

12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. vasario 4 d. raštu Nr. A51-10006(2.14.2.12-MP) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių, nurodydamas, kad, tęsdamas ieškovo prašymo dėl Žemės sklypo padidinimo nagrinėjimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, galiojusius iki 2013 m. gruodžio 20 d., nustatė, jog ieškovo prašyme nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nes yra įsiterpusi tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su suprojektuotu įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Miesto plėtros departamentas prašė pateikti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą padidinti Žemės sklypą ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje (T. 1, b. l. 65, 109-110) (pastaba: atsakovo pateiktoje šio rašto kopijoje data – 2014 m. vasario 14 d. (T. 1, b. l. 109).

13. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. kovo 27 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22 )-151 neprieštaravo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemėtvarkos planavimo dokumentas, padidinant Žemės sklypo plotą apie 345 kv. m vakarinėje ir šiaurinėje žemės sklypo pusėje, laisvoje valstybinėje žemėje tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (T. 1, b. l. 15).

14. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)leido pradėti rengti apie 493 kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus (T. 1, b. l. 16, 47).

15. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. liepos 9 d. raštu Nr. A51~55303/14(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių, prašydamas pateikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, kurių tikslas – sujungti įsitepusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu Žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (T. 1, b. l. 111-112).

16. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. liepos 29 d. pateikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 49SDŽ-(14.49,22.)-449, projekto tikslas – suformuoti apie 345 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su ieškovo nuomojamu Žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Reikalavimuose, be kita ko, nurodyta, kad Projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo metu ir kol neprieštarauja teisės aktams bei teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus (T. 1, b. l. 112-113).

17. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. rugpjūčio 11 d. patvirtino Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus su priedu – Projekto teritorijos schema (T. 1, b. l. 48-50; 63-64).

18. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2014 m. spalio 22 d. parengė projektą, kuris 2014 m. lapkričio 20 d. suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu (T. 1, b. l. 23).

19. Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. balandžio 20 d. patikinimo aktu Nr. TPA-1950-(8.20.) dėl projekto pateikta neigiama išvada, nurodant, kad naujas 0,0344 ha valstybinės žemės sklypas, suformuotas dalyje laisvos valstybinės žemės ploto, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl negali būti formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (T. 1, b. l. 39).

20. Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. liepos 2 d. patikinimo aktu Nr. TPA-3172-(8.18.) pritarta teikimui tvirtinti projektą, nurodant, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (T. 1, b. l. 33-34, 81-82).

21. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 49SJN-2148-(14.49.105.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ suderino UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininkės V. I. 2014 m. spalio 22 d. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (T. 1, b. l. 114).

22. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šio įsakymo 2.1 punkte nurodyta, kad sklypo naudotojas privalo per tris mėnesius nuo šio įsakymo pasirašymo dienos kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto pardavimo (nuomos) ir jo sujungimo su 1 punkte nurodytu sklypu (T. 1, b. l. 115-116, 117).

23. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu Nr.49SK-1226- (14.49.109) „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformuotas 344 kv. m įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, patvirtinant šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko Ž. N. 2016 m. kovo 14 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nuspręsta kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą (T. 1, b. l. 66).

24. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 49SK-2193-(14.49.109) patikslintas Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 49SK-1226-(14.49.109), vietoje 344 kv. m įrašant 348 kv. m (T. 1, b. l. 83, 127; Planas – T. 1, b. l. 124).

25. Suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 0,0348 ha ploto, įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu.

26. Ieškovas 2017 m. sausio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą išnuomoti jam žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 128).

27. 2017 m. vasario 1 d. ieškovas buvo pakviestas į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių susipažinti su parengtu Valstybinės žemės nuomos sutarties projektu (T. 1, b. l. 30-31).

28. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 15 d. rašte Nr. 49SFN-474-(14.49.104) dėl ieškovo 2017 m. sausio 23 d. prašymo išnuomoti įsiterpusį 348 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantį greta nuomojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsisakoma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes 348 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) neatitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytų įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto kriterijų, konkrečiai – kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą, be to, ieškovo nuomojamas Žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas (T. 1, b. l. 79-80, 129-130).

29. Ieškovas 2017 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pateikdamas savo nesutikimo argumentus dėl atsisakymo išnuomoti jo lėšomis suformuotą 348 kv. m ploto žemės sklypą.

30. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. gegužės 15 d. atmetė ieškovo skundą, remdamasi tuo, kad pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktį įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, be to įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą (T. 1, b. l. 58-61).

31. Ieškovas 2017 m. birželio 12 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti jam nuomos teisę į jo lėšomis suformuotą 348 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

Dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo kriterijų

32. Įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo kriterijus nustato, formavimo, nuomos, pardavimo tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas, Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

33. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje, galiojusioje ieškovo prašymo leisti jam padidinti nuomojamą valstybinės žemės sklypą laisva valstybine žeme, pateikimo metu (2013 m. lapkričio 25 d.), buvo nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimus gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Tokios aptariamos teisės normos nuostatos galiojo iki 2016 m. birželio 1 d.

34. Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 521 buvo pakeistos tam tikros Nutarimo Nr. 692 nuostatos, tarp jų – ir 2.15 punktas. Nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos 2.15 punkte liko nuostata, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, šios teisės normos 4 pastraipoje įtvirtintas reikalavimas, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

35. Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 2.2 punkte nustatyta, kad 1.4 papunkčiu keičiamo Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos yra jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti.

36. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad prašymą išnuomoti suformuotą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė 2017 m. sausio 23 d., t. y. praėjus pusmečiui po naujos redakcijos Nutarimo Nr. 692 įsigaliojimo (T. 1, b. l. 128). Taigi iki 2016 m. birželio 1 d. valstybinės žemės patikėtinio sprendimas išnuomoti ieškovui valstybinės žemės sklypą Grigiškėse (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo priimtas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 2.2 punkto nuostatas, dėl ieškovo teisės išsinuomoti laisvos valstybinės žemės sklypą pagrįstai sprendė vadovaudamasi nuo 2016 m. birželio 1 d. galiojančios Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatomis.

37. Ieškovas reikalavimą pripažinti jam nuomos teisę į jo lėšomis suformuotą laisvos valstybinės žemės sklypą grindžia tuo, kad prašymą padidinti nuomojamo 148 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, jis pateikė dar 2013 m. lapkričio 25 d., visi sutikimai bei reikalavimai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti buvo paruošti ir žemės sklypo pertvarkymo projektas parengtas pagal Nutarimo Nr. 692 redakciją, galiojusią nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., todėl atsakovas nepagrįstai atsisako sudaryti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, remdamasis nuo 2016 m. birželio 1 d. pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu.

38. Dėl tokių ieškovo argumentų visų pirma pažymėtina tai, kad atsisakymą sudaryti su ieškovu naujai suformuoto 348 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį atsakovas motyvuoja šio sklypo neatitiktimi įsiterpusio žemės sklypo apibrėžčiai ne pagal vieną, bet pagal du kriterijus. Atsakovas remiasi ne tik tuo, kad ieškovo prašomo papildomai išnuomoti valstybinės žemės sklypo plotas didesnis už ieškovo nuomojamo besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo ketinama jungti siekiamą papildomai išsinuomoti žemės sklypo plotą, bet ir tuo, kad siekiamas papildomai išsinuomoti valstybinės žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje pusėse ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota atskirais žemės sklypais.

39. Teisinis reglamentavimas, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos) galiojo tiek ieškovo 2013 m. lapkričio 25 d. prašymo išnuomoti jam papildomą valstybinės žemės plotą pateikimo metu, tiek ginčo žemės sklypo formavimo ir žemės sklypų pertvarkymo projektų rengimo metu.

40. Pažymėtina tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. balandžio 20 d. patikrinimo akte Nr. TPA-1950-(8.20.) dėl ginčo objektu esančio valstybinės žemės sklypo projekto buvo pateikta neigiama išvada, nurodant, kad naujas 0,0344 ha valstybinės žemės sklypas, suformuotas dalyje laisvos valstybinės žemės ploto, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl negali būti formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (T. 1, b. l. 39).

41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po 2015 m. balandžio 20 d. patikrinimo situacija iš esmės nepasikeitė – suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje dalyse ribojasi su laisva valstybine žeme, kuri nesuformuota atskirais žemės sklypais. Nors Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. liepos 2 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-3172-(8.18.) pritarta teikimui tvirtinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (T. 1, b. l. 33-34), tačiau byloje nėra duomenų, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad formuojamas naujas 0,0344 ha valstybinės žemės sklypas gali būti laikomas įsiterpusiu, nepaisant to, jog jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.

42. Projekto autorės 2015 m. birželio 12 d. aiškinamajame rašte Nr. 2 nurodyta, kad projekto plane ties taškais 2-3-4 detaliuoju planu, patvirtintu 2008 m. lapkričio 12 d., yra suprojektuotas įvažiavimas į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl galima teigti, kad norimas išsipirkti (išsinuomoti) žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir gali būti projektuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (T. 1, b. l. 35).

43. Dėl tokių aiškinamojo rašto argumentų visų pirma pažymėtina tai, kad ginčo žemės sklypas su laisva valstybine žeme, nesuprojektuota atskirais žemės sklypais, ribojasi ne tik ties taškais 2-3-4, pagal kuriuos detaliajame plane yra numatytas įvažiavimas, be to, ne į aiškinamajame rašte nurodytą žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypas su laisva valstybine žeme, nesuprojektuota atskiru žemės sklypu, ribojasi ir ties taškais 6-7 (UAB „Nekilnojamojo turto projektai parengtas 2015 m. birželio 12 d. Žemės sklypo fragmentas M1:500 – T. 1, b. l. 38). Atsakovo teisingai nurodyta, kad ir iš UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2016 m. kovo 14 d. parengto 348 kv. m Žemės sklypo plano M 1:500 matyti, jog šis naujai formuojamas valstybinės žemės sklypas ties ribos posūkio taškais 2-3, 6-7 ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondo žeme (T. 1, b. l. 124).

44. Kita vertus, pripažintini teisiškai pagrįstais atsakovo nurodyti argumentai, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumentais nustatomos konkrečių teritorijų charakteristikos, jų vystymo perspektyvos, tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba, spręsdama dėl valstybinės žemės ploto atitikties įsiterpusio žemės sklypo kriterijams, turi vadovautis faktine situacija, o ne teritorijos vystymo perspektyvomis, kurios ateityje gali būti peržiūrėtos ir pakeistos.

45. Aptartų bylos duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovo lėšomis naujai suformuotas laisvos valstybinės žemės sklypas neatitiko įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo kriterijų ir pagal Nutarimo Nr. 692 redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 1 d., nuostatas.

46. Tokia išvada yra pagrindas teigti, kad Nacionalinė žemės tarnyba ginčo žemės sklypo nuomos sutartį su ieškovu atsisakė sudaryti ne tik dėl nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusio teisinio reglamentavimo, nustačiusio dar vieną papildomą kriterijų, taikytiną sprendžiant, ar konkretus laisvos valstybinės žemės sklypas gali būti vertinamas kaip įsiterpęs.

47. Nustačius, kad ginčo objektu esantis valstybinės žemės sklypas neatitiko įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo kriterijų ir iki 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusių Nutarimo Nr. 692 pakeitimų, šioje konkrečioje byloje netikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą ieškovo iškeltu klausimu, t. y. prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl Vyriausybės 1992 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ 2.2 papunkčio dalis, kuria nustatoma, jog šio nutarimo 1.4 papunkčiu keičiamo Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tik tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti, neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymui.

48. Dėl išdėstytų motyvų ieškovo reikalavimas pripažinti nuomos teisę į jo lėšomis suformuotą 348 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovu šio žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono būdu negali būti tenkinamas.

49. Kartu pažymėtina tai, kad byloje surinktų duomenų analizė patvirtina ieškovo argumentus, jog jis nuo 2013 m. lapkričio 25 d. prašymo išsinuomoti papildomą valstybinės žemės plotą pateikimo nuosekliai siekė laisvos valstybinės žemės, besiribojančios su jo nuomojamu žemės sklypu, nuomos, teisės aktų nustatyta tvarka gavo visus reikalingus sutikimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, parengė šį projektą savo lėšomis, būtent jo pastangomis ir lėšomis buvo suformuotas naujas 348 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įregistruojant ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į jį.

50. Tačiau ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti ieškovui nuomos teisę į jo pastangomis bei lėšomis suformuotą valstybinės žemės sklypą. Valstybinė žemė gali būti išnuomota tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, nepažeidžiant šio viešosios nuosavybės objekto nuomos reikalavimų, kurie yra imperatyvūs. Tai ne kartą pabrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje.

51. Ieškovas, manydamas, kad jis buvo suklaidintas valstybinės žemės nuomos klausimus sprendžiančios institucijos, leidusios rengti ginčo žemės sklypo, kaip atitinkančio įsiterpusio laisvos žemės sklypo kriterijus, suformavimo projektą, bei suteikusios pagrįstų lūkesčių išsinuomoti jo pastangomis ir lėšomis suformuotą naują valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu (bylos duomenimis, ieškovas 2017 m. vasario 1 d. buvo pakviestas į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių susipažinti su parengtu Valstybinės žemės nuomos sutarties projektu (T. 1, b. l. 30-31), ieškovas turi teisę kreiptis dėl nuostolių, patirtų rengiant ginčo žemės sklypo suformavimo bei žemės sklypų pertvarkymo projektą, atlyginimo.

52. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jis, teisėtai įsigijęs nuosavybėn Pastatą, siekia jame vykdyti kepyklos veiklą, tačiau to negali padaryti neišsinuomojęs papildomai žemės, nes 2013 m. spalio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi jam išnuomota žemė (148 kv. m) visa yra po pastatu, jis neturi galimybės įrengti kepyklos veiklai reikalingų privažiavimų, įvykdyti kitų tokiai veiklai būtinų reikalavimų.

53. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad galimybę tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiu Pastatu, vykdyti jame planuojamą kepyklos veiklą, ieškovas gali įgyvendinti ne tik siekdamas didesnio ploto papildomos valstybinės žemės nuomos, bet ir prašydamas nustatyti servitutą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad nuomodamasis tik 148 kv. m žemės, kurią visą užima Pastatas, ieškovas ne tik neturi galimybės naudotis šiuo objektu jo nurodytai veiklai, bet taip pat negali tinkamai prižiūrėti šio Pastato, užtikrindamas kiekvienam statiniui keliamus privalomuosius priežiūros reikalavimus.

54. Ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 15 d. atsisakymą išnuomoti ieškovui kitos paskirties valstybinės žemės sklypą teismas nevertina kaip savarankiško. Toks reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo pripažinti ieškovui nuomos teisę į ginčo objektu esantį valstybinės žemės sklypą. Priėjus prie išvados, kad ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo kriterijų ir pagal esamą faktinę bei teisinę situaciją negali būti išnuomotas ieškovui kaip įsiterpęs žemės sklypas, nėra pagrindo konstatuoti Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. kovo 15 d. atsisakymo neteisėtumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.