Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. 2018-03-24 apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktiniu D. R. – metu, tyčia, dešinės rankos delnu ne mažiau kaip keturis kartus smogė jam į rankas, kurias jis buvo užsidėjęs ant galvos, pataikydama į abiejų rankų dilbius, kairę petį, paskui medžiagine kuprine ne mažiau kaip du kartus smogė jam į abiejų rankų dilbius ir kairę petį, taip mušdama D. R., sukėlė jam fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, ji 2018-10-20 apie 14.13 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – kartu gyvenančiu sūnumi D. R. – metu, tiesiogiai sakė jam, kad jį papjaus, užmuš ir tuo pat metu, būdama nuo D. R. maždaug vieno metro atstumu, nukreipė savo dešinėje rankoje laikyto peilio ašmenis D. R. link, mosavo peiliu ties jo krūtine ir pilvu bei bėgo jo link, dėl ko šis išbėgo iš buto virtuvės į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur, pasivijusi D. R., būdama maždaug keturių metrų atstumu nuo jo, užsimojusi metė peilį ašmenimis, nukreiptais į jį, tokiu būdu grasino nužudyti D. R. ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji I. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-03-24 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia mušdama savo sutuoktinį D. R., sukėlė jam fizinį skausmą. Taip pat prisipažįsta, kad 20018-10-20 buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme grasino sūnui D. R., kad jį papjaus ir užmuš ir savo veiksmais peiliu sudarė jam pagrindą tikėti, kad grasinimą įvykdys. Savo ankstesnius parodymus dėl abiejų veikų visiškai patvirtina. Taip pat papildo, kad abiejų įvykių buvo išgėrusi alkoholio, tačiau jį gėrė susidarius momentinei sunkiai emocinei situacijai, o ne todėl, kad negalėtų nustoti gerti. Ji tikrai nėra alkoholikė, neturi priklausomybės alkoholiui ir be jokių pastangų gali negerti alkoholio. Gydytis nuo alkoholizmo nenoriu ir kategoriškai atsisako tai daryti, net jeigu to nori jo šeimos nariai ar toks apribojimas jai būtų siūlomas kaip bausmės dalis. (1 t. b. l. 141-144, 177-180, 193-196).

Be pačios kaltinamosios visiško prisipažino, jos kaltę, padarius jai inkriminuotas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str. 2 d.)

Nukentėjusysis D. R. (sutuoktinis) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. R. yra jo sutuoktinė, jie susituokę jau šešiolika metų, turi tris bendrus vaikus, kurių du yra nepilnamečiai. Iš esmės jo ir I. R. tarpusavio santykiai yra geri, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būna konfliktų. Iki šiol jie buvo žodiniai, trumpalaikiai - tiesiog barniai. Pastaruoju metu gyveno į užsienį išvykusių draugų name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-03-23 vakare sutuoktinė I. R. išvyko pas draugus ir grįžo 2018-03-24 apie 15.50 val. Jis tiek 2018-03-23, tiek 2018-03-24 nuo ryto buvo namuose. Vaikai buvo išvykę pasisvečiuoti pas jų draugus. Kai grįžo I. R., jis namuose buvo vienas. Tuo metu jis sėdėjo prie kompiuterio. Buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, tačiau neapsvaigęs nuo jo, įvykio aplinkybes atsimena gerai. Sutuoktinė grįžo neblaivi. Apie 16.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kas sukėlė konfliktą, jis neatsimena. Konflikto metu sutuoktinė priėjo prie jo, sėdinčio kambaryje ant kėdės prie kompiuterio, ir tyčia, dešinės rankos delnu vieną kartą smogė jam galvos link, tačiau nepataikė, o jis abiem rankomis užsidengė galvą. Kadangi smūgis į galvą nepataikė, tuo metu skausmo nejuto, tačiau, kai tik rankomis užsidengė galvą, sutuoktinė tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus dešinės rankos delnu smogė jam į rankas, kuriomis dengėsi savo galvą. Ji pataikė jam į abiejų rankų dilbius ir kairę petį. Jis rankas laikė ant galvos, todėl nesigynė nuo šių smūgių ir I. R. nemušė. Vėliau ji pasiėmė savo medžiaginę, lengvo audinio kuprinę ir ja, tyčia, ne mažiau kaip du kartus smogė jam į kairę petį ir rankų dilbius. Tiek dėl jos smūgių rankų delnais, tiek dėl smūgių medžiagine kuprine vietose, į kurias I. R. pataikė smogdama, jis juto fizinį skausmą. Be šių smūgių, kitokiu būdu ji prieš jį fizinio smurto nenaudojo. Vėliau ji nuėjo į virtuvę ir būdama joje, kambario, kuriame jis buvo, link metė lėkštę. Lėkštė nukrito kambaryje ant grindų ir sudužo, tačiau į jį lėkštė nepataikė. Paskui ji, būdama virtuvėje, pasiėmė virtuvinį peilį, kuriuo paprastai pjausto duoną (tas peilis dantytas, neaštrus), ir atsitūpusi metė jį pažemiui. Peilis nukrito kambaryje, kuriame jis sėdėjo, tačiau ne prie pat jo. Ir lėkšte, ir peiliu I. R. į jį nesitaikė, nes minėti daiktai nukrito ne prie jo, tik į kambarį, kuriame jis buvo. Jis mano, kad tokiu būdu ji norėjo atkreipti jo dėmesį, o ne jį įbauginti ar sužaloti. Lėkštė, kurią sudaužė I. R., yra jų bendra nuosavybė – ne tik jo, bet ir jos, todėl dėl tos lėkštės sudaužymo jokių pretenzijų neturi, tai ir jos daiktas. Peilis nesusigadino visiškai. Išėjęs į kiemą, ji savo mobilaus ryšio telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir pranešė, kas nutiko. Atvykę policijos pareigūnai I. R. sulaikė kaip įtariamąją. Jo klausė, ar reikalinga GMP, tačiau tik juto fizinį skausmą, tačiau ant jo kūno nebuvo jokių išorinių smurto žymių, todėl pagalbos atsisakė. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau į medikus ar gydymo įstaigas nesikreipė, skausmas praėjo. Savo iniciatyva į teismo medikus nesikreipė ir, nors jam paaiškintas būtinumas kreiptis į teismo medikus dėl galimo sužalojimo masto nustatymo, ten vykti atsisako, nes žymių nėra. Dėl I. R. veiksmų patyrė fizinės žalos. Jos patyrė dėl to, kad mušdama jį, sutuoktinė sukėlė jam fizinį skausmą. Turtinės žalos nepatyrė. Moralinės žalos taip pat nepatyrė, nes įvykio metu sutuoktinė jam negrasino, jo neįžeidinėjo. Civilinio ieškinio nereikš. Po įvykio I. R. jo atsiprašė, labai gailėjosi dėl to, kas nutiko, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Jis jai atleido ir jie susitaikė (1 t., b. l. 51-54).

Informacijoje apie įvykį ROIK 0118000141268 nurodyta, kad 2018-03-24 16.11 val. gautas telefoninis privataus fizinio asmens, prisistačiusio D. R., pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), jo žmona agresyvi, muša vyrą rankomis, daužo daiktus. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) atsisakė, vaikų namuose nėra. BPCID=9192948624. (1 t., b. l. 42).

Iš 2018-03-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo priimtas D. R. pareiškimas, kuriame jis iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir apklausos metu. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti Skuodo g. 56, Kaune. Objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti, nepaimta. Rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. (1 t. b. l.; 30-36).

2018-03-24 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018-03-24 apie 16.14 val. iš Kauno apskr. VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo žmona yra agresyvi, muša vyrą rankomis, daužo daiktus. GMP atsisakė, vaikų namuose nėra. 2018-03-24 apie 16.18 val. atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė tuo adresu gyvenantis D. R.. Jis buvo išsigandęs. D. R. paaiškino, kad neblaivi jo žmona I. R. nuo vakar nebuvo grįžusi namo, grįžusi šiandien pradėjo mėtyti įvairius daiktus, metė peilį pradėjo į žemę daužyti daiktus. Aplinka namuose buvo netvarkinga, ant žemės mėtėsi sudaužyti daiktai, lėkštės. D. R. paaiškino, kad smurtas buvo fizinis bei psichologinis. Smurtą galinčių rodyti požymių neužfiksuota. Smurtu įtariama I. R. įvykio vietoje nieko neaiškino, verkė. Ji sulaikyta ir pristatyta į policijos įstaigą. Įvykio vietoje ir pristatoma į policijos įstaigą, ji elgėsi ramiai, specialiosios priemonės nebuvo naudotos. (1 t., b. l. 40,41).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 9279 nurodyta, kad 2018-03-24 16.40 val. I. R. nustatytas 2,90 promilių girtumas. (1 t.., b. l. 116).

2018-03-24 18.02 val. atlikus D. R. testą alkoholiui, jam nustatytas 2,17 promilių girtumas. (1 t., b. l. 46).

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)

Nukentėjusysis D. R. (sūnus) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. R. yra jo mama. Nors jis yra pilnametis, iki šiol gyveno kartu tėvų šeimoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš esmės santykiai šeimoje yra darnūs, tačiau problema šeimoje yra ta, kad mama be saiko geria alkoholinius gėrimus ir, jis mano, turi priklausomybę alkoholiui. Pastarąsias dvi savaites ištisai mama I. R. gėrė alkoholinius gėrimus. Nors ne kartą jos prašė to nedaryti, ji jo neklauso. Nei vienas kitas šeimos narys alkoholiu nepiktnaudžiauja. Jis ir sesuo L. mokosi profesinėje mokykloje, tėvas dirba, o mama geria alkoholį. Nors šeimoje auga mažametis jo brolis, kuris nelanko jokios ugdymo įstaigos ir dieną jį prižiūri mama, tačiau, sulaukusi jo ar L., grįžusių po paskaitų, mama iš karto geria alkoholį. Būdama su mažuoju broliuku, mama alkoholio negeria. 2018-10-20, šeštadienį, jis dviese su mama buvo namuose. Be jų namuose daugiau nieko nebuvo. Iš ryto mama grįžo namo neblaivi, nes, kiek sužinojo, gėrė alkoholį pas draugę. Jis buvo blaivus, alkoholio visiškai negeria. Apie 14.13 val. jis ir mama I. R. buvo minėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, nes jis jai pasakė, kad jam nepatinka, kad ji be saiko vartoja alkoholinius gėrimus. Mama šios problemos nepripažįsta, neigia, kad yra alkoholikė ir sako, kad tai ne jo reikalas. Dėl šios priežasties jie kurį laiką su mama žodžiu ginčijosi. Tęsiantis konfliktui, ji paėmė virtuvinį peilį, tačiau ne maistui pjaustyti ar tiesiogiai naudoti pagal paskirtį, o iš karto atsisuko į jį ir pasakė, kad juo persipjaus sau venas. Pasakiusi tai, ji nieko nedarė, tačiau jam atrodė, kad bet kuriuo metu ji gali tai daryti, todėl paprašė jos liautis ir taip nesielgti. Tada ji, tebelaikydama peilį rankoje, atsuko jį ašmenimis į jį, nukreipusi ašmenis jo pilvo ir krūtinės srityje, aktyviai mosavo tuo peiliu ir bėgo jo link, šaukdama, kad jį papjaus, užmuš. Jis labai išsigando ir buvo tikras, kad, jeigu staigiai nieko nedarys, ji tai ir padarys tuojau pat, toje vietoje šio konflikto metu. Atstumas tarp jų tuo metu buvo vos vienas metras, todėl jis iš karto pradėjo bėgti nuo mamos, taip saugodamas savo gyvybę ir sveikatą nuo mamos tuo metu jam sukelto realaus pavojaus. Jis iš virtuvės išbėgo į koridorių, o iš jo tiesiai į namo kiemą. Ir tik tokiu būdu jam pavyko išsigelbėti nuo nukreipto į jį tiesioginio dūrio. Jam bėgant iš virtuvės į kiemą, mama I. R. visą laiką jį vijosi, bėgo paskui, rankoje tebelaikydama peilį ir šaukdama, kad jį užmuš. Jis jautė realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai, mama buvo labai pikta, agresyvi. Kai išbėgo į kiemą, į jį išbėgo ir mama. Jiems abiem būnant kieme, jis momentiškai stabtelėjo ir atsisuko į mamą, kad galėtų nuspręsti, kur bėgti ar kaip kitaip gintis ar slėptis nuo jos keliamo jam pavojaus. Tuo metu mama taip pat stabtelėjo ir užsimojusi dešine ranka, kurioje viso konflikto metu laikė virtuvinį peilį, jį metė tiesiai į jį. Ji užsimojo plačiu mostu, iškeldama tą ranką su peiliu sau virš galvos, kaip jis suprato tam, kad padidintų vėliau mesto peilio smogiamąją galią. Kai mama metė į jį peilį, jis atsiklaupė ant žemės keliais ir, kiek spėjo, tiek pasilenkė, kuo arčiau žemės. Peilį mama metė jo ašmenimis į jį. Jos mestas peilis dideliu garsu atsitrenkė į šalia jo esančią namo sieną ir nukrito į ant žemės ties šuliniu. Tada jis išbėgo į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį (tai nėra judri gatvė, automobiliu nebuvo). Mama atbėgo paskui jį į gatvę, abiem rankomis suėmė jį už jo tuo metu vilkėtų rūbų, ir patampė. Fizinio skausmo ji jam nesukėlė, jam neskaudėjo, nors toks jos veiksmas ir buvo nemalonus. Tampydama jį, mama jį įžeidžiančiai vadino „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Jis tuo metu savo rūbuose turėtu mobilaus ryšio telefonu skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Galimai supratusi, kad jis kviečia policiją, mama pabėgo. Labai greitai (praėjo gal minutė) atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis pasakė, kas nutiko, kad ne tik konflikto metu mama kėlė grėsmę jo gyvybei, bet kad bijo, jog ji gali sugrįžti ir vėl prieš jį smurtauti. Buvo labai išsigandęs. Dėl patirto emocinio streso, nesugebėjo pareigūnams tiksliai įvardinti, kaip apsirengusi buvo jo mama. Tiesiog visas drebėjo, buvo susijaudinęs. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė kryptį, kur nubėgo jo mama, ir kartu su jais jos ieškojo. Netrukus ji buvo sulaikyta. Kaip minėjo, mama psichikos problemų neturi ir jis yra tikras, kad tokie jos veiksmai nulemti tos aplinkybės, kad ji įvykio metu buvo neblaivi, alkoholį gėrė kelias savaites. Po sulaikymo mama namo negrįžta. Dėl jos veiksmų jis asmeniškai patyrė moralinės žalos. Turtinės ir fizinės žalos nepatyrė. Kaip minėjo, ji bėgo atsuktais peilio ašmenimis į ją, tačiau nuo jos jis pabėgo, vėliau metė peilį į jį, tačiau atsiklaupiant ir stipriai pasilenkiant žemės link, jam pavyko peilio dūrio išvengti. Sužalotas nebuvo. Civilinio ieškinio nereikš. Tik nori, kad mama nustotų gerti alkoholį ir šeimoje vyrautų ramybė. Šio įvykio metu jis tikrai patyrė didelį sukrėtimą ir stresą, jo gyvybei ir sveikatai buvo tiesiogiai kilęs realus pavojus, kurį kėlė mama, tačiau mamą jis myli ir nori jai padėti, bet ji į jo prašymus nevartoti alkoholio nereaguoja (1 t., b. l. 102-106).

Informacijoje apie įvykį ROIK 0118000574085 nurodyta, kad 2018-10-20 14.13 val. gautas telefoninis privataus fizinio asmens, prisistačiusio D. R., pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), su peiliais mėtosi kaimynai kieme. GMP atsisakė. Lauks kieme. BPCID=9242043457. (1 t., b. l. 91).

Iš 2018-10-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo priimtas D. R. pareiškimas, kuriame jis iš esmės iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir apklausos metu. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas peilis, kuris supakuotas į paketą Nr. 498881. Rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. (1 t., b. l. 70-79).

Iš 2018-10-22 objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis. Specialistas pateikė išvadą, kad peilis pagal bendrą konstrukciją sutampa su virtuvinių peilių pavyzdžiais ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., b .l. 92-95).

2018-10-20 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad gautas D. R., patyrusio smurtą, pranešimas apie įvykį, tačiau jo dėl psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai, jų vieta: nėra. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – I. R. buvo akivaizdžiai neblaivi – 2,62 promilių girtumas. Kita svarbi informacija: D. R. buvo nustatyta 0.00 promilių. (1 t., b. l. 82-85).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsakovo tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Tuo tarpu BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas.

Teismo ištirtų įrodymų visuma, o taip pat pačios kaltinamosios visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamoji I. R. 2018-03-24 apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktiniu D. R. – metu, tyčia, dešinės rankos delnu ne mažiau kaip keturis kartus smogė jam į rankas, kurias jis buvo užsidėjęs ant galvos, pataikydama į abiejų rankų dilbius, kairę petį, paskui medžiagine kuprine ne mažiau kaip du kartus smogė jam į abiejų rankų dilbius ir kairę petį, taip mušdama D. R., sukėlė jam fizinį skausmą. Tai, kad sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – sutuoktiniui, I. R. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl ši kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat teismo ištirti įrodymai be pačios kaltinamosios prisipažinimo patvirtina, kad kaltinamoji I. R. 2018-10-20 apie 14.13 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – kartu gyvenančiu sūnumi D. R. – metu, tiesiogiai sakė jam, kad jį papjaus, užmuš ir tuo pat metu, būdama nuo D. R. maždaug vieno metro atstumu, nukreipė savo dešinėje rankoje laikyto peilio ašmenis D. R. link, mosavo peiliu ties jo krūtine ir pilvu bei bėgo jo link, dėl ko šis išbėgo iš buto virtuvės į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur, pasivijusi D. R., būdama maždaug keturių metrų atstumu nuo jo, užsimojusi metė peilį ašmenimis, nukreiptais į jį, tokiu būdu grasino nužudyti D. R. ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ši kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji yra kalta, todėl baustina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (I t., b. l. 31-33).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamoji padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 10, 11 straipsniai). Jis praeityje neteista (b. l. 9-10), administracine tvarka bausta (2 t., b. l. 11-13), psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/ nesilankė (2 t., 18-25), nedirbanti (2 t., b. l. 14), registruota darbo biržoje (b. l. 15), šeiminė padėtis – ištekėjusi.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą skirtina prokuroro siūloma minėtų straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pridedant dalį švelnesnės bausmės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (BK 63 str. 1, 4, 9 dalys).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, todėl paskyrus subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta laisvės apribojimo bausmės mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-03-24 16.30 val. (1 t., 117-118) iki 2018-03-26 11.22 val. (1 t., b. l. 126) ir nuo 2018-10-20 14.30 val. (1 t., b. l. 148,149) iki 2018-10-22 11.30 val. (1 t., b. l. 157), iš viso – 4 paros.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Kaltinamajai ikiteisminių tyrimų metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 145-147, 1 t. b. l. 181-183), panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę.

2018-10-23 pakvitavimu peilis grąžintas nukentėjusiajam D. R., kuris įsipareigojo jį saugoti iki galutinio sprendimo byloje(1 t., b. l. 96,97).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir ją nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių, šios bausmės vykdymo laikotarpiu I. R. įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti ar būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu I. R. įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti ar būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti I. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 15 (penkiolikai) mėnesių, šios bausmės vykdymo laikotarpiu I. R. įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti ar būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. R. subendrintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, šios bausmės vykdymo laikotarpiu I. R. įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti ar būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti I. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-03-24 16.30 val. iki 2018-03-26 11.22 val. ir nuo 2018-10-20 14.30 val. iki 2018-10-22 11.30 val. išbūtą laiką, iš viso – 4 (keturias) paras, vieną laikiname sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti I. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. R. išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.