Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-04-29 · Civilinė byla Nr. e2S-321-856/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
e2S-321-856/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
D. A.
Ieškovas
V. L.
Trečiasis asmuo
G. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-321-856/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01278-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.3; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3697-797/2019 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei D. A. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, trečiasis asmuo – G. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. L. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2018 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės Audi A6 (valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra atsakovė D. A., o ne ieškovė V. L. ir trečiasis asmuo G. L., negaliojančia, ir nustatyti, kad 2018 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties šalimi (pirkėjas) yra ieškovė V. L. bei jos sutuoktinis trečiasis asmuo G. L., taip pat, kad ši transporto priemonė įsigyta ieškovės V. L. ir jos sutuoktinio G. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Be nurodytų reikalavimų ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti transporto priemonę Audi A6, uždraudžiant ja disponuoti, įkeisti, atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius ieškovei naudotis transporto priemone. Ieškovė pažymėjo, kad šioje nagrinėjamos bylos stadijoje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ieškovės pareikštas reikalavimas atsakovei būtų nepagrįstas, tad yra reali tikimybė, jog gali būti priimtas ieškovei palankus galutinis procesinis sprendimas. Ieškovė nurodė, kad atsakovei perleidus transporto priemonę, būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas; akcentavo, jog atsakovė jau bandė automobilį savavališkai išvežti, taip padarydama didelę žalą tiek ieškovės, tiek jos nepilnamečių vaikų sveikatai bei ramybei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nutarė areštuoti atsakovės D. A. vardu registruotą transporto priemonę Audi A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ja disponuoti, ją įkeisti; uždrausti atsakovei D. A. atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius ieškovei V. L. naudotis transporto priemone; areštuoto turto saugotoja paskirti ieškovę V. L..

4. Teismas nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos kaip išimtinės, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkinamas.

5. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali perleisti ginčo transporto priemonę ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba iš viso jo įvykdymas pasidarytų neįmanomas, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį, atsakovė (apeliantė) D. A. prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodė, kad ieškovė, kaip proceso šalis, elgiasi nesąžiningai kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo pakeitimo, nes nutyli aplinkybę, kad dėl automobilio ginčas yra sprendžiamas Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate. Pažymėjo, kad teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog ieškovė, teikdama ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo pakeitimo, nepagrindė savo reikalavimo rašytiniais dokumentais. Atsakovės (apeliantės) nuomone, ieškinio užtikrinimui įmanoma taikyti kitokias laikinąsias apsaugos priemones.

7. Atsiliepdama į atskirąjį skundą, ieškovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad priešingai, nei teigia atsakovė (apeliantė), ieškinio reikalavimui įrodyti rašytiniai įrodymai buvo pateikti, be to, šioje proceso stadijoje teismas bylos iš esmės nenagrinėja. Pažymėjo, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su teismo sprendimo, kuris būtų priimtas byloje, ieškinį patenkinus, įvykdymo užtikrinimu. Ieškovės nuomone, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principų ir atitinka ieškovės pareikšto reikalavimo esmę bei yra susijusios su sprendimo įvykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas atmestinas.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

9. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t.y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai bei detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, jo patikrinimo aktą, atliktų mokėjimų išrašus, sąskaitų faktūrų kopijas), todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

13. Ieškovė nurodė, kad atsakovė jau bandė pasiimti automobilį, dėl kurio kilęs ginčas; kad nesant apribojimų, atsakovei išlieka galimybė ginčijamo sandorio pagrindu sudaryti sandorius, kurių pagrindu teisę naudoti transporto priemonę įgytų tretieji asmenys, tad ieškinio patenkinimo atveju, nenuginčijus šių, galimai naujai sudarytų sandorių ir neįrodžius trečiųjų asmenų nesąžiningumo, teismo sprendimo įvykdymas būtų žymiai apsunkintas ar taptų neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra pagrindas manyti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareikštą ieškinį bei jame nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad yra galima grėsmė būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo procesinio sprendimo tinkamam įvykdymui.

15. Atsakovė (apeliantė) atskirajame skunde akcentuoja, jog ieškovė, kaip proceso šalis, elgiasi nesąžiningai kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo pakeitimo, nes nutyli aplinkybę, kad dėl automobilio ginčas yra sprendžiamas Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate. Į bylą yra pateiktas Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog tarp pareiškėjos D. A. ir V. L. yra atsiradę civiliniai turtiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtinas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodytieji atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė