- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 1-135-958/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36660-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Nukentėjusysis
- N. J.
- Kaltinamasis
- M. J.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Latožienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, Renatai Šapokienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, nukentėjusiajai N. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustato:
M. J. 2015 m. birželio 30 d., apie 15 val. 00 min., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu malka sudavė ne mažiau šešių smūgių motinai N. J. į rankas, pilvą, nugarą, lytinius organus, spyrė ne mažiau penkiolika kartų į pilvą, lytinius organus, suėmęs rankomis už plaukų ištempė motiną į lauką ir toliau ją mušė, spardė, smūgiavo delnais į veido sritį, kumščiais smūgiavo į įvairias kūno vietas, vėliau, suėmęs rankomis už kojų, rankų gulinčią tempė per mūrinius namo laiptus į kambarį, taip nukentėjusiajai N. J. padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairėje plaštakoje, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimus kairiame žaste ir dešiniame dilbyje, t.y. nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. J. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus bei nurodė, jog pripažįsta kaltę iš dalies.
Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 str. 1 d. 2 p. tvarka) parodė, kad 2015-06-30, adresu (duomenys neskelbtini), buvo namuose, kuriuose gyvena kartu su motina N. J.. Apie 14.00 val. tarp jo ir motinos įvyko žodinis konfliktas dėl N. J. negrąžintos skolos. Jam pareikalavus pinigų, motina pradėjo išsisukinėti ir meluoti, tada jis supyko ir pradėjo šaukti ant motinos, buvo įsiutęs ir nevaldomas. N. J. išsigando ir išbėgo pro duris į lauką, o jis ją pavijęs dešine ranka sugriebė motinai už dešinės rankos ir stipriai truktelėjo į save, pastaroji pargriuvo. Suėmęs už rankų, vėliau už kojų M. J. tempė motiną per kiemą, tada per namo laiptus į kambarį. Motina šaukė „gelbėkit“, „padėkit“, prašė ją paleisti, tačiau jis buvo įsiutęs, piktas, agresyviai nusiteikęs, netikėjo motinos žodžiais, kad grąžins jam skolą, todėl tempė ją toliau. Kai nutempė motiną į kambarį, jis garsiai šaukė ant jos, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Jis matė, kad po to, kai tempė motiną per laiptus, ant jos kūno atsirado nubrozdinimai, sumušimai, jis suprato, kad šiais savo veiksmais sukėlė motinai fizinį skausmą. Neprisipažįsta savo kaltės dėl to, kad mušė motiną N. J. (b. l. 25-26,29).
Nukentėjusioji N. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi M. J.. 2015 m. birželio 30 d., apie 15 val., sūnus M. J. pradėjo jos prašyti pinigų kompiuteriui nupirkti, liepė eiti skolintis pas kaimynus. Jai atsisakius, sūnus pradėjo mušti, spardė kojomis ir su malka, ištempė už plaukų į lauką. Lauke pradėjo rėkti, šaukė „žmonės gelbėkit“, tada žmonės iškvietė policiją. Namo viduje mušė virtuvėje bei sėdinčią ant lovos. Paėmęs malką sudavė per šonus, rankas, spyrė į šonus, pilvą, lytinius organus, taip pat ranka sudavė į veidą, liko kraujosruvos prie akių. Liepė eiti pas kaimynus pinigų skolintis, tada ji išėjo į kiemą. Kieme tampė už plaukų, rankų ir kojų, spardė, paėmęs už kojų vilko per cementinius laiptus.
Nukentėjusioji N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena su sūnumi M. J.. 2015 m. birželio 30 d., apie 15.00 val., su sūnumi susipyko dėl pinigų. Tada sūnus pradėjo šaukti ant jos, spardyti. Kai ji sėdėjo ant lovos, spyrė jai ne mažiau penkiolikos kartų į įvairias kūno vietas, į dešinįjį šoną, į pilvą. Tada M. J., paėmęs į rankas malką, trenkė su ja jai ne mažiau šešių kartų į abi rankas, suėmęs rankomis už plaukų ištempė ją į lauką ir pargriovęs lauke ant žolės toliau ją mušė, spardė, smūgiavo delnais į veido sritį, kumščiais smūgiavo į įvairias kūno vietas. Kol M. J. mušė ją, ji šaukė „žmonės gelbėkit, padėkit“. Tada sūnus suėmęs rankomis jai už plaukų, vėliau už rankų, kojų, tempė gulinčią ją per mūrinius namo laiptus į kambarį. M. J. šaukė ant jos, garsiai rėkdamas klausė, kada ji atiduos jam pinigus. Sūnus ją mušti nustojo tik tada, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Šiais veiksmais M. J. sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 9, 11).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 2269/15(08) matyti, kad N. J. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairėje plaštakoje, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai kairiame žaste ir dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 15).
Specialistas O. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog specialisto išvadoje išvardyti sužalojimai nukentėjusiajai N. J. buvo padaryti ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių pasekoje. 15 trauminių poveikių vienu metu padaryti traukiant žmogų per laiptus ar žolę vienu momentu padaryti negalima, nes nustatyta skirtinga sužalojimų lokalizacija. Nukentėjusiajai nustatyti sužalėjimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kumščiu, malka, tiek spardant kojomis.
Liudytojas G. N. teismo posėdžio metu parodė, kad Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie smurto atvejį artimoje aplinkoje. Jam nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), kitas policijos ekipažas jau buvo sulaikęs kaltinamąjį, šalia buvo moteris. Jis apklausė nukentėjusiąją, kuri papasakojo, kad sūnus smurtavo jos atžvilgiu, mušė malka į įvairias kūno vietas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys kambariai. Virtuvėje prie krosnies, ant šiukšlių krūvos matosi padėtos keturios malkos (b. l. 7-8).
Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-09-11 rašto Nr. 89-S-36803 matyti, jog iš Bendrojo pagalbos centro gautas telefoninis pranešimas iš kaimyno, kuris matė moters sūnų, puolantį muštis, bandantį motiną įsitempti į namus, o moteris šaukiasi pagalbos „gelbėkite kaimynai“ (b.l. 71).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už mušimu ar kitokiu smurtavimu artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukeltą fizinį skausmą arba nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą.
Kaltinamasis M. J. atsisakė duoti parodymus, o pagal pateiktą kaltinimą nurodė, jog kaltę pripažįsta tik iš dalies. Tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis M. J. kaltinime nurodytu laiku smurtavo prieš šeimos narį, t.y. motiną N. J.. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. pripažino, jog įvykus konfliktui dėl pinigų, motina N. J. išbėgo į lauką. Tuomet jis pasivijęs sugriebė jai už dešinės rankos ir ją stipriai timptelėjo. Motinai nugriuvus ant žolės ją tempė už rankos, vėliau už kojos, tempė per laiptus. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. nepripažino, jog mušė motiną, nurodė, jog sužalojimus galėjo padaryti tempdamas ją laiptais. Tačiau nukentėjusioji N. J. tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, jog sūnus M. J. jai sudavė rankomis į veidą, padarydamas kraujosruvas, spardė kojomis į pilvą, lytinius organus, šonus, pasiėmęs malką sudavė jai į šonus, rankas. Nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G 2268/15(01), kurioje nurodyta, jog N. J. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairėje plaštakoje, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai kairiame žaste ir dešiniame dilbyje. Minėti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai penkiolikos trauminių pasekoje ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialistas O. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamojo M. J. nurodytu būdu, t.y. tempiant už rankos, ar kojos negalėjo atsirasti 15 sužalojimų vienu momentu, kadangi yra nustatyta skirtinga sužalojimų lokalizacija, o sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant ranka, malka ar spiriant kojomis. Liudytojas G. N. parodė, jog jis iškart po įvykio apklausė nukentėjusiąją, kuri apklausos metu nurodė kokiu būdu jos atžvilgiu smurtavo sūnus M. J.. Be to, iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr. 89-S-36803 matyti, jog apie įvykį pranešė kaimynas, kuris matė moters sūnų, puolantį muštis, bandantį motiną įsitempti į namus, o moteris šaukiasi pagalbos „gelbėkite kaimynai“. Šių įrodymų visuma patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl sužalojimų kiekio, pobūdžio ir lokalizacijos, o surinkti ir ištirti įrodymai tarpusavyje sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Kaltinamasis M. J. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veiksmai pagal kvalifikuojantį nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui požymį atitinka BK 140 str. 2 d. sudėtį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas (b.l. 42-44), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.38), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (b.l. 37), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b.l. 36) nedirba, registruotas darbo biržoje.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę apibudinančius duomenis, į tai, kad kaltinamais dėl savo nusikalstamo elgesio nesigaili, ikiteisminio tyrimo metu išsakė savo poziciją, jog tokius veiksmus prieš motiną galėtų pakartoti, todėl kaltinamajam skirtina arešto bausmė, kurios dydis skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę -suėmimą.
Kaltinamajam taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtirkinimo priemonės naikintinos (b.l. 33).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 65 str., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2015 m. birželio 30 d., 15.45 val. iki 2015 m. liepos 1 d., 18.15 val. (dvi paras).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 10 d.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę -suėmimą ir M. J. teismo posėdžių salėje suimti.
M. J. ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie nukentėjusiosios N. J., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.