Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-1024-912/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: e2-1024-912/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00212-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Venckus
Ieškovas: A. D., R. D.
Atsakovas: O. D., akcinei bendrovei „Swedbank“
Trečiasis asmuo: notarė V

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1024-912/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00212-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų R. D. ir A. D. ieškinį atsakovams O. D. ir akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais bei teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo notarė V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. D. ir A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti apsimestine nuo sudarymo momento 2006 m. kovo 15 d. nekilnojamojo daikto (buto) pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įgijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirkėjo teises pagal šį sandorį perkelti ieškovams; 2) pripažinti apsimestine nuo sudarymo momento 2006 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr. 06-015475-FA, kuria kredito gavėjai O. D. suteiktas 440 000 Lt kreditas, ir kredito gavėjo teises ir pareigas perkelti ieškovams; 3) pripažinti apsimestine nuo registracijos momento 2006 m. kovo 15 d. įregistruotą sutartinę hipoteką, pagal kurią įkaito davėja O. D. įkeitė nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įkaito davėjo teises ir pareigas perkelti ieškovams.

2. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti – areštuoti nuosavybės teise atsakovei O. D. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jo nuosavybę ir valdymą.

3. Ieškovai nurodė, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, t. y. siekia pasilikti nuosavybės teisę į ginčo butą, nors jis įgytas apsimestiniu sandoriu, o paskolos įmokos mokėtos ieškovo asmeninėmis lėšomis, todėl nėra tikimybės, jog atsakovė bus sąžininga ateityje. Ieškovų teigimu, siekdama apsunkinti ieškovo galimybę atgauti turtą, atsakovė sieks parduoti ginčo butą. Tai apsunkintų galbūt ieškovams palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.

6. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai atsakovei patys savaime nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismas akcentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens turtui taikomo daiktinių teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė atsakovės nesąžiningumo – nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovė ketina perleisti turtą, todėl neįrodyta antroji būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo vykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Ieškovė A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti nuosavybės teise atsakovei O. D. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jo nuosavybę ir valdymą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

9.2. Atsakovės veiksmai, t. y. įgaliojimo ieškovui panaikinimas, bendravimo su ieškovu nutraukimas, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai. Tokiu atveju nėra paneigta tai, kad atsakovė gali elgtis nesąžiningai siekdama išvengti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

9.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels neigiamų pasekmių atsakovės turtiniams interesams, priešingai, užtikrins ginčo šalių pusiausvyrą.

Atsiliepimas

10. Atsakovė O. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė atskirajame skunde nurodė tapačias aplinkybes, kuriomis grindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teisme. Atsakovės teigimu, aplinkybė dėl įgaliojimo ieškovui panaikinimo nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė pažymėjo, kad ginčo butas yra įkeistas bankui, jokių veiksmų, susijusių su nuosavybės teisės perleidimu, ji neketina atlikti.

11. Atsakovas akcinė bendrovė „Swedbank“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad siekis taikyti areštą bankui įkeistam turtui daro neigiamą įtaką atsakovo teisėms ir interesams. Atsakovo teigimu, ieškovai nenurodė pagrįstų argumentų, kurie įrodytų atsakovės nesąžiningumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti

14. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

15. Apeliantė teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o atsakovės nesąžiningumą pagrindžia jos veiksmai iki bylos iškėlimo teisme, t. y. įgaliojimo ieškovui panaikinimas, bendravimo su ieškovu nutraukimas, todėl nėra paneigta tai, jog atsakovė gali elgtis nesąžiningai siekdama išvengti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

16. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovės elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

17. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovės (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovų naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad vien aplinkybės dėl atsakovės įgaliojimo ieškovui panaikinimo bei bendravimo su ieškovu nutraukimo, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti, t. y. spręsti, jog atsakovė atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šių ieškovų nurodytų aplinkybių pagrįstumo vertinimas bus atliekamas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovai nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovės suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

19. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Atsakovė O. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia, išaiškindamas, kad kol teismas dėl ginčo byloje esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima matyti, kuri šalis laimėjo ginčą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (priteisimui) nėra pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Tomas Venckus