- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-2107-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-00941-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 24 200 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog ji kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos močiutė S. M. iki mirties 2009-02-02 nuosavybės teisėmis valdė pastatus ir 0,225 ha žemės sklypą Naujųjų Musniškių kaime, Jurginų g. Nr. 1, Užliedžių seniūnijoje, Kauno raj., tačiau teismas 2011-09-23 sprendimu jos pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą, dėl ko ji negali gauti S. M. pastatų ir žemės nuosavybės dokumentų. Tokiu būdu teismas padarė neteisėtus veiksmus – pažeidė ne tik CPK 445 str., bet ir LR Konstitucijos 109 str., nes sąmoningai neklausė įstatymo. Kadangi ji negalėjo gauti S. M. žemės nuosavybės dokumentų, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, apskųsdama valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus, tačiau teismas 2012-09-10 sprendimu atmetė jos skundą, taip sąmoningai pažeisdamas įstatymus bei LR Konstitucijos 109 str. Pažymėjo, kad neteisėtais teismų veiksmais jai padaryta turtinė ir neturtinė žala – praėjo keturi metai po močiutės S. M. mirties, tačiau ji iki šiol negali paveldėti testamentu jai palikto turto bei juo disponuoti. Paaiškino, kad 24 200 Lt dydžio turtinę žalą sudaro jos sumokėti žyminiai mokesčiai, paduodant pareiškimą Kauno rajono apylinkės teismui bei apskundžiant teismo sprendimą apeliacine tvarka, taip pat sumokant teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Dėl išgyvenimų, kad teismai negali pasiekti teisingumo ji susirgo depresija, pablogėjo jos sveikatos būklė, atmintis, kankina nepaliaujami galvos skausmai. Pagerėjus sveikatai ieškovė pradėjo dirbti Kauno klinikinėje ligoninėje gydytoja neurologe, tačiau nuo 2013-08-31 dėl sveikatos būklės nebegali dirbti, dėl ko neteko mažiausiai 24000 Lt pajamų už darbinę veiklą. Kadangi ji kreipėsi į advokatus, siekdama teisinių patarimų, rašė daugybę skundų ir kt., patyrė daug didesnę turtinę žalą. Nurodė, kad per penkerius metus ieškovė patyrė 100 000 Lt neturtinę žalą dėl neteisėtų teismų sprendimų. Ieškovė teismui 2014-03-10 pateiktais papildomais paaiškinimais nurodė, kad kadangi teisėjai, nagrinėdami jos bylas, veikė neteisėtai – Kauno rajono apylinkės teismas, priimdamas neteisėtą, absurdišką, neįmanomą įvykdyti teismo sprendimą, pažeidė LR Konstitucijos 109 str., sąmoningai neklausė įstatymo – CPK 445 str., CPK 293 str., Kauno apygardos administracinis teismas padarė neteisėtus veiksmus, nes spręsdamas bylą rėmėsi CK 1.63 str., kuriuo remtis negalėjo – ji turi teisę į žalos atlyginimą. Teisėjų kaltę įrodo tai, kad priimdami sprendimus nevykdė pareigos klausyti tik įstatymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė neįrodė visų privalomų deliktinės atsakomybės sąlygų, nepateikė įrodymų, kad teismas atliko kaltus veiksmus bei nepaaiškino, kaip teismų kaltė pasireiškė, ieškovė nepagrindžia 24 200 Lt dydžio negautų pajamų įrodymais bei nepateikia įrodymų apie jos patirtą neturtinę žalą dėl pareigūnų padarytų veiksmų, todėl nesant pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog dėl teismų veiksmų ieškovei būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės, ar jos subjektinių teisių pažeidimas, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-01 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė teigia, kad žala jai atsirado dėl to, kad teisėjai, nagrinėdami jos bylas, veikė neteisėtai, nes sąmoningai neklausė įstatymo, teisėjų kaltę ir neteisėtus veiksmus ji įrodinėjo teismo priimtais sprendimais. Teismas nustatė, kad ieškovės bylos yra išnagrinėtos, priimti sprendimai įsiteisėję (CPK 279 str.), ieškovė išnaudojo visas galimybes patikrinti priimtų sprendimų teisėtumą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, veikė neteisėtai. Ieškovė nenurodė CPK 65 str. ir 66 str. nurodytų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejones dėl teisėjų veikimo neteisėtumo. Ieškovė teisėjų netinkamą veikimą grindžia vien tik priimtais nepalankiais sprendimais, tačiau nepateikė duomenų, kad nagrinėjant jos bylas būtų taikyta drausminė teisėjų atsakomybė ar priimta atskiroji nutartis. Teisėjo kaltė gali būti konstatuota jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Teismas sprendė, kad ieškovei nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad valstybė, kaip atsakovas, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti, negali būti konstatuota, jog teismai, nagrinėdami bylas, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 185 str.). Savo teiginius dėl tokių neteisėtų veiksmų buvimo privalėjo įrodyti ieškovė (CPK 12, 178 str.), tačiau ji to nepadarė. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad aplinkybė, jog dėl neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų atlikimo ieškovei atsirado žala, negali būti konstatuota. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė nesilaikė pareigos įrodyti ir pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, kad ji patyrė 24200 Lt dydžio turtinę ir 100 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie apskritai pagrįstų patirtą žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog valstybė, kaip atsakovas, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti. Ieškovė privalėjo įrodyti ne valstybės neteisėtus veiksmus, bet teismo, nagrinėjusio ieškovės bylas, neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei atsirado žala. Ieškovė neįrodinėjo šioje byloje, kad valstybė veikė ne taip, kaip privalėjo veikti. Ieškovė įrodė, kad teismas, nagrinėdamas dvi jos bylas – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti. Kadangi teismas laikė, kad ieškovė privalėjo įrodyti atsakovo – Lietuvos valstybės, neteisėtus veiksmus, o įstatymas numato, kad turėjo įrodinėti teismo, nagrinėjusio ieškovės bylas, neteisėtus veiksmus, teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas. Pažymi, jog įstatymas reikalauja, kad ieškovė įrodytų teismo neteisėtus veiksmus, kuriuos teismas atliko nagrinėjant jos civilinę bylą. Tai reiškia, kad įstatymas numato, jog įrodymų šaltinis šioje byloje gali būti tik teismo išnagrinėta civilinė byla, kurią nagrinėdamas teismas atliko neteisėtus veiksmus. Išnagrinėtos bylos medžiagoje yra užfiksuoti visi teismo veiksmai, kuriuos teismas atliko, nagrinėdamas bylą. Ieškovė pateikė kaip įrodymus dvi jos civilines bylas, kurias nagrinėdamas teismas atliko neteisėtus veiksmus, konkrečiai nurodydama, kokius neteisėtus veiksmus teismas atliko. Nagrinėdamas šią bylą, teismas privalėjo įvertinti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar ieškovė pagrįstai tvirtina, kad, sutinkamai su CK 6.272 str. 2 d., nagrinėdamas jos dvi bylas, teismas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jai atsirado žala. Kadangi teismas visai nevertino pateiktų įrodymų, teismo tvirtinimas, kad ieškovė neįrodė ieškinio, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tvirtindamas, kad tik instancine tvarka gali būti įrodyti neteisėti teismo veiksmai, teismas atima iš ieškovės įrodinėjimo teisę pagal CK 6.272 str. 2 d. Pažymi, jog ieškinyje ieškovė nurodė konkrečius neteisėtus Kauno rajono apylinkės teismo neteisėtus veiksmus ir juos įrodė. Kauno rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė, kad ieškovės pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. M. nuosavybės teisėmis valdė pastatus ir žemę nepagrįstas ir teismas pareiškimą kaip nepagrįstą atmetė, ir tuo pačiu nurodė, kad ieškovė gali gauti S. M. pastatų ir žemės nuosavybės dokumentus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius remiasi šiuo teismo sprendimu, kuriuo atmestas ieškovės pareiškimas, ir neišduoda S. M. žemės sklypo nuosavybės dokumentų. Jeigu Kauno rajono apylinkės teismas būtų veikęs teisėtai ir nepažeidęs CPK 445 str., ieškovei nebūtų atsiradusi žala, nes ji būtų gavusi S. M. žemės sklypo nuosavybės dokumentus ir paveldėjusi S. M. žemę. Kauno rajono apylinkės teismas atmetė ieškovės pareiškimą dėl S. M. nuosavybės teisių ne tik į žemę, bet ir į pastatus. Kauno apygardos teismas, atmetęs ieškovės apeliacinį skundą, nutartyje tvirtino, kad nėra įrodymų, jog S. M. teisėtai pasistatė gyvenamąjį namą Naujųjų Muniškių kaime, Jurginų g. 1, nors ieškovė pristatė valstybinės komisijos namo priėmimo eksploatacijai aktą ir kt. dokumentus. Dėl teismo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė skaudžius pergyvenimus, susirgo, negali dirbti gydytojos darbo, nes remiantis įsiteisėjusiais „teisėtais ir pagrįstais“ teismo sprendimu bei nutartimi, iš jos buvo atimta teisė paveldėti močiutės S. M. viso gyvenimo turtą, kurį ji jai paliko testamentu. Pažymi, jog ieškovė įrodė ir Kauno apygardos administracinio teismo neteisėtus veiksmus, nagrinėjant ieškovės bylą Nr. 1-1102-406/2012. Teismas tyčia nepagrįstai rėmėsi CK 1.63 str., žinodamas, kad žemės privatizavimas yra ne laisva pareigūnų valia sudaromas dvišalis žemės pirkimo – pardavimo sandoris, kurį pareigūnai savavališkai savo nuožiūra gali atlikti ar neatlikti, o pagal įstatymą nustatyta tvarka vykdoma žemės privatizacija. Jeigu valstybės pareigūnai laikė, kad įstatymas neleidžia S. M. privatizuoti jos naudojamo žemės sklypo, jie turėjo nepatenkinti jos prašymo privatizuoti žemę, nurodydami priežastį, kodėl jos prašymas atmetamas. Valstybės pareigūnai patenkino S. M. prašymą leisti jai privatizuoti žemę, pareikalavo iš S. M. sumokėti už žemę 3119 rub. (labai didelę sumą pinigų), o taip pat sumokėti mokestį už žemės privatizavimą ir mokestį už žemės privatizavimo dokumentų rengimą ir įforminimą, nors jų „valia nebuvo nukreipta būtent į ginčo žemės sklypo perleidimą“. Akivaizdu, kad tokie valstybės pareigūnų veiksmai neteisėti, tačiau teismas juos pripažino teisėtais. Teismas veikė neteisėtai, dėl neteisėtų teismo veiksmų ieškovei atsirado žala, ji patyrė skaudžius pergyvenimus, susirgo, negali dirbti gydytojos darbo. Remiantis šiuo įsiteisėjusiu „teisėtu ir pagrįstu“ teismo sprendimu iš ieškovės atimta teisė paveldėti močiutės S. M. žemę.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovės R. M. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad teismai padarė akivaizdžią ir šiurkščią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą. Konstatavus teismų kaltę šioje civilinėje byloje, būtų peržiūrėti jau įsiteisėję teismų sprendimai. Tačiau apeliantė nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų (CPK 279 str. 4 d.). Šioje civilinėje byloje negali būti vertinami įrodymai, kurie buvo pateikti nagrinėjant apeliantės civilinę bylą Kauno rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismuose, nes juos vertino ir dėl jų pasisakė tos pačios bei aukštesnės instancijos teismai. Tokia praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Pažymi, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ir įvertino visus apeliantės pateiktus įrodymus, išklausė dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie įrodymų įrodomąją reikšmę. Dalyvaujantys byloje asmenys jokių pastabų bei pareiškimų dėl tiriamų įrodymų nepareiškė. Teismas vertino surinktus byloje įrodymus, nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių, savo sprendimą grindė išvadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu, reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, nepažeisti (CPK 185 straipsnis). Pažymi, jog savo reikalavimų dėl 24 000 Lt negautų pajamų apeliantė nepagrindė leistinais įrodymais, t. y. ji nepagrindė, kad dėl sveikatos būklės ji negalėjo dirbti ir uždirbti 24 000 Lt atlyginimą. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų negali kilti valstybės civilinė atsakomybė atlyginti žalą. Todėl ir reikalavimas dėl 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Ieškovė ieškinį pareiškė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kuris numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ir teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno veiksmų. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą žalą valstybė atlygina tik tuo atveju, kai tokia žala yra padaryta dėl neteisėtų teismo, teisėjo ar kito teismo pareigūno veiksmų ir kaltės nagrinėjant civilinę bylą. Neteisėtus veiksmus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė R. M. prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kuri jos manymu, atsirado dėl neteisėtų Kauno rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos administracinio teismo veiksmų (b.l. 99). Taigi ieškovė byloje turėjo pareigą įrodyti, kad žala buvo padaryta dėl neteisėtų Kauno rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos administracinis teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą ir administracinę bylą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. M. 2011-04-15 kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos močiutė S. M., mirusi 2009 m. balandžio 2 d., nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkio pastatą su kiemo įrenginiais ir dvidešimt penkis arus žemės (duomenys neskelbtini) Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškimą atmetė (Civilinė byla Nr. 2-1466-720/2011, teisminio proceso Nr. 2-21-3-00919-2011-1). Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pateikta jokių leistinų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Minėtoje civilinėje byloje pareiškėja R. M. 2012-04-18 Kauno rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo išaiškinimo, tačiau teismas 2012-04-23 nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, tačiau Kauno apygardos teismas 2012-08-27 nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutartį paliko nepakeistą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimo bei 2012-04-23 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti apeliacinės instancijos teismo. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka patikrinęs pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, nenustatė Kauno rajono apylinkės teismo veiksmuose ir procesiniuose dokumentuose materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimų, todėl šioje civilinėje byloje apeliantė neturi pagrindo teigti, kad Kauno rajono apylinkės teismo veiksmai, nagrinėjant civilinę bylą buvo neteisėti.
Kauno apygardos administraciniam teismui R. M. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 9 d. raštą Nr. 7 SD-790 „Dėl S. M. žemės nuosavybės dokumentų“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius sutvarkyti ir išduoti žemės sklypo nuosavybės dokumentus; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 10.000 Lt turtinės žalos ir 100.000 Lt neturtinės žalos, atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-1102-406/2012). Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-04 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl skundžiamų aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Taigi Kauno apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas taip pat buvo patikrintas apeliacine tvarka ir šiuo atveju nebuvo nustatyti kokie nors materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant administracinę bylą teismo veiksmai buvo neteisėti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, kurie yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Nesant neteisėtų teismo veiksmų, nėra pagrindo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės (CK 6.272 str. 2 d. ir 3 d.).
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį ir 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė savo prašyme iš esmės nenurodė motyvų, dėl kurių turi būti skiriamas žodinis nagrinėjamas. Kita vertus, ieškovė jau buvo teismo išklausyta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl kolegija nemato būtinybės nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.