Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

- pagal BK 178 str. 2 d. (2015-05-29 veika) –1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 str. 2 d. (2015-06-04 veika) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikant BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikant BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 10 d.

Į G. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-06-01 iki 2015-06-03.

Į G. V. paskirtos bausmės laiką įskaityta jo atliktos bausmės dalis pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. M., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.

Priteista solidariai iš G. V. ir J. M. 200,00 Eur turtinės žalos atlyginimo Ž. S. naudai. Nukentėjusiojo Ž. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Priteista solidariai iš G. V. ir J. M. 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo J. K. naudai.

Priteista solidariai iš G. V. ir J. M. 254,19 Eur Ž. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. ir J. M. nuteisti už tai, kad, J. M. sukursčius, t. y. nurodžius įrankių buvimo vietą ir pasiūlius įvykdyti jų vagystę, 2015 m. gegužės 29 d., nuo 10 val. iki 17 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, G. V. būnant apsvaigus nuo bendzodiazepino, marihuanos ir metamfetamino, veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, įsibrovė į Ž. S. priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė suvirinimo aparatą, kurio vertė 521,00 Eur, elektrinį siaurapjūklį „Biltema“, kurio vertė 35,00 Eur, elektrinį oblį „Biltema“, kurio vertė 100,00 Eur, elektrinį gražtuvą „Biltema“, kurio vertė 100,00 Eur, benzininį grandininį pjūklą „Husqvarna“, kurio vertė 100,00 Eur, priklausantį J. K., tuo nukentėjusiajam Ž. S. padarė 756,00 Eur turtinę žalą, o J. K. 100,00 Eur turtinę žalą.

Be to, G. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 4 d., apie 2 val. 30 min., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, per neužrakintas duris įsibrovė į pagalbines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir iš palėpės pagrobė E. M. priklausančius du aušinimo radiatorius, kurių vertė 20,00 Eur, ir ne mažiau 20 metrų varinių vamzdžių, kurių vertė 70,00 Eur, tuo nukentėjusiajam E. M. padarė 90,00 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. V. bausmę už nusikaltimus, nustatytus skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Apeliantas skunde prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Joniškio rajono apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam G. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje), įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės, aplinkybes.

G. V. nuteistas už du apysunkius nusikaltimus nuosavybei, ankščiau jis yra 6 kartus teistas (1 t., 121-130 b. l.), pagrinde už nusikaltimus nuosavybei. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka (1 t., 131 b. l.), niekur nedirba, todėl laikytina, jog jis legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, duomenų, kad būtų vedęs ir turėtų vaikų, byloje nėra. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad naujus nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, praėjus tik dviems savaitėms po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Šios aplinkybės leidžia daryti spręsti, jog G. V. dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, savo kriminalinių polinkių neatsisako. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, už jo padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė už atskiras nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, kadangi kitos rūšies bausmių apeliantui nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, apeliantui paskyrė mažesnes nei taikomo straipsnio sankcijoje numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, todėl teigti jog paskirtos bausmės yra per griežtos, nėra pagrindo, kaip nėra pagrindo dar kartą įvertinti ir tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi nusiklatęs.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytoms sąlygoms, taikomas ne tik esant formaliems pagrindams, įtvirtintiems BK 75 str. 1 d., bet ir atsižvelgiant į bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., t.y. siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t.y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigimas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Sprendžiant nuteistojo prašymą dėl BK 75 str. numatytų nuostatų vertintinos tiek pačių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tiek nuteistojo G. V. asmenybė. Kaip jau paminėta ankščiau šioje nutartyje, nuteistasis ankščiau net 6 kartus teistas, baustas administracine tvarka, nusikalto teistumui neišnykus, kas leido teismui spręsti, jog atidedant bausmės vykdymą G. V., bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. nebūtų pasiekti.

Nuteistasis skunde prašo taikyti jam BK 64 str. nuostatas, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimą. Tačiau iš skundo turinio esmės akivaizdu, jog nuteistasis siekia, kad jo atžvilgiu būtų taikytas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažinta. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad šio įstatymo nuostatos pirmosios instancijos teismo nuteistajam netaikytos pagrįstai.

Pagal BK 64¹ str. (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, asmeniui, kuris prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu, kaltinamajam G. V. kaltę pripažinus ir davus parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, byloje iškilo klausimas, ar ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas suformuluotas tinkamai, 2015-11-30 prokurorė pateikė prašymą teismui dėl kaltinimo patikslinimo, todėl bylos tyrimo procesas vyko bendra tvarka ir sutrumpintas įrodymų tyrimas netaikytas. Taigi, nesant BK 64¹ str. nurodytų sąlygų, apylinkės teismui nebuvo pagrindo taikyti šį straipsnį bei, vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirtą nuobaudą sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl nuteistojo prašymo į paskirtą bausmę įskaičiuoti 8 mėnesius pažymėtina, kad iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės, vadovaudamasis BK 66 str. bei BK 63 str. 9 d. nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaitė kardomąjį kalinimą ir atliktos bausmės, paskirtos Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-09-11 nuosprendžiu, dalį. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog skundžiamu nuosprendžiu visi įskaitymai į paskirtą bausmę atlikti teisingai, todėl daryti papildomus įskaitymus nėra pagrindo.

Apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam G. V. paskirta galutinė bausmė negali būti laikoma per griežta, o Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.