- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-02
- Bylos Nr.
- ATP-4-190/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09997-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimo, kuriuo D. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirta 120 litų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 3200 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio D. S. paskirta galutinė bausmė – 3200 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 16 d., apie 09.35 val., Ukmergės g. 248, Vilniuje, vairuodamas automobilį PEUGEOT 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamu greičiu nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į sustojusį automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino tris automobilius, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (red., galiojusi pažeidimo padarymo metu), 132 p. reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Po ko, D. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 232 p. reikalavimą, numatantį, kad tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, kviesti policiją į eismo įvykio vietą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-10693-873/2013 ir bylą nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, arba paskirtą nuobaudą ženkliai sušvelninti.
Apelianto teigimu, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Apylinkės teismas administracinę bylą išnagrinėjo pažeisdamas LR ATPK normų reikalavimus, padarydamas esminius proceso pažeidimus, neužtikrindamas jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisių tinkamo įgyvendinimo, tame tarpe ir galimybės tiesiogiai dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus bei prašymus, naudotis pasirinkto advokato gynyba teisme. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tik formaliai išdėstė byloje esamus dokumentus, tačiau neatskleidė jų turinio, neįvertino jų įrodomosios galios, rėmėsi nepatikimais, neteisėtai gautais duomenimis. Todėl teigtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, šališkai išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė neteisėtą, nemotyvuotą, neatitinkantį tiesos procesinį sprendimą, dėl ko turėtų būti panaikintas ir administracinė byla nutraukta arba byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Jo 2013-10-17 prašymą/paaiškinimą dėl negalėjimo dalyvauti 2013-10-18 paskirtame posėdyje, anot D. S., apylinkės teismas atmetė be pagrindo teigiant, kad į teismo posėdį jis neatvyko be svarbių priežasčių, kad byla turi būti nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Be to, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, nebuvo surinkta patikimų, objektyvių, išsamių, teisėtų įrodymų, patvirtinančių teismo padarytas išvadas, kad eismo įvykį, įvykusį 2013-08-16, apie 09.35 vai., Ukmergės g. 248, Vilniuje, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės Opel Corsa, v.n. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) padariau būtent jis (D. S.) ir kad jis, pažeisdamas KET reikalavimus, pabėgo iš eismo įvykio vietos. Bylos įrodymai vienareikšmiai nepagrindžia jam šioje byloje inkriminuotų administracinės teisės pažeidimų sudėties, objektyviųjų ir subjektyviųjų pažymių visumos.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi išskirtinai tik policijos pareigūnų ir nukentėjusiųjų surašytais bei surinktais dokumentais - protokolais, paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, kitais dokumentais. Nutarime nėra atskleistas šių dokumentų turinys, nėra įvertinti šiuose dokumentuose esantys duomenys, neaptarta šių duomenų įrodomoji vertė. Teismas, konstatuodamas, jog tariamai jis sukėlė eismo įvykį bei tariamai pasišalino iš įvykio vietos, visiškai nepateikė tokių padarytų išvadų motyvų, neatliko byloje esančių duomenų visumos vertinimo ir pan.
Kaip jau yra minėta, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, išskirtinai rėmėsi tik policijos pareigūnų (tyrėjų) tyrimo metu surašytuose ir surinktuose dokumentuose esančiais duomenimis. Tačiau D. S. pažymi, kad tokio pobūdžio įrodymai administracinę bylą nagrinėjančiam pareigūnui ar teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Jie turi būti tiriami bei vertinami kartu su kitais byloje esamais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas neatliko jokių veiksmų, siekiant ištirti, ar tyrimo metu surašytuose dokumentuose esantys duomenys yra teisingi, atitinkantys tikrovę. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti policijos pareigūnai, nukentėjusieji, nebuvo objektyviais įrodymais patikrintos jų nurodomos aplinkybės, taip pat buvo suvaržytos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės tiesiogiai dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti paaiškinimus, kitus įrodymus, kas patvirtina faktą, jog teismas tik formaliai išnagrinėjo administracinę bylą, priėmė formalų nutarimą, kuriuo be pagrindo, nesant tam patikimų, objektyvių įrodymų, jį pripažino kaltu padarius inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.
Apelianto teigimu, jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nepažeidė jokių KET reikalavimų, nurodomame eismo įvykyje nedalyvavo, jo nesukėlė ir nepasišalino iš įvykio vietos. Pažymi, kad tyrimo metu jis davė nuoseklius paaiškinimus, jog 2013-08-16 buvo išvykęs pas motiną į Naująją Akmenę, kur tuo metu vyko miesto šventė. Iš Naujosios Akmenės į Vilnių grįžo tik vakare. Tai, kad jis inkriminuoto įvykio metu buvau išvykęs patvirtina kartu su šiuo skundu pateikiami jo motinos J. K. bei S. B., kuris kartu su juo nuo 2013-08-15 buvo išvykęs į Naująją Akmenę, rašytiniai patvirtinimai. Tuo metu, kai jis buvo išvykęs, jam priklausantis automobilis Peugeot 407, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas Vilniuje, jo darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini), kur jį ir rado grįžęs iš Naujosios Akmenės. Šis automobilis yra nuomojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir naudojamas jos veikloje. Automobilis nėra niekam konkrečiai asmeniškai priskirtas, todėl juo naudojasi visi įmonės darbuotojai, kuriems reikia vykti darbo reikalais. Jam grįžus iš Naujosios Akmenės, automobilio išorinių apgadinimų (išskyrus tuos, kurie buvo likę po anksčiau įvykusių eismo įvykių) nepastebėjo, jų nebuvo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai nepateikė jokių aiškių argumentų (motyvų), kodėl daro išvadą, kad eismo įvykį sukėlė būtent jis su jam priklausančia transporto priemone. Iš bylos medžiagos seka, kad tiek nukentėjusiųjų automobiliai, tiek jo automobilis tyrimo metu buvo apžiūrėti, užfiksuoti jų pažeidimai (išoriniai defektai). Tačiau automobilio Opel Corsa, v.n. (duomenys neskelbtini) fotolentelėje (b.l. 26-27) bei jam priklausančio automobilio Peugeot 407, v.n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte bei fotolentelėje (b.l. 18-19) fiksuota transporto priemonių būklė, išoriniai defektai, sugadinimai, jų dislokacija ir pan., nesudaro pagrindo teigti, kad šios transporto priemonės buvo susidūrusios, nes fiksuoti automobilio Opel Corsa galinės dalies sugadinimai ir automobilio Peugoet 407 priekinės dalies smulkūs defektai neatitinka nei aukščiu, nei dislokacija, nei sugadinimo pobūdžiu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo transporto priemonės techninės apžiūros akte yra užfiksuota bei tai pažymėta ir skundžiamame nutarime, kad automobiliui Peugeot 407, v.n. (duomenys neskelbtini), įlaužtos priekinio bamperio grotelės, nėra priekinio valstybinio numerio ženklo laikiklio. Priešingai nei laikė pirmosios instancijos teismas, šie smulkūs automobilio defektai atsirado ženkliai anksčiau nei įvyko šioje byloje tiriamas eismo įvykis. Pirmiausia tą patvirtina tas faktas, kad tiriamo eismo įvykio vietoje nebuvo rastos bei nebuvo byloje fiksuotos jokios sulūžusių grotelių dalys ar tuo labiau priekinio valstybinio numerio ženklo laikiklis. Tai nėra fiksuota policijos pareigūnų nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje, to nenurodė ir policijos pareigūnai bei nukentėjusieji savo paaiškinimuose. D. S. teigia, jog priekinio valstybinio numerio ženklo laikiklis buvo prastos kokybės, nuolatos atsilaisvindavo, dėl ko galiausiai anksčiau turėto valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) priekinį ženklą jis pameė, todėl turėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl naujo valstybinio numerio ženklų išdavimo. 2011-10-14 jam buvo išduoti (pakeisti) nauji valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (tą patvirtina tiek byloje esanti informacija apie kelių transporto priemones (b.l. 13), tiek ir papildomai pateikiama VĮ „Regitra“ 2013-11-05 pažyma Nr. (1.6)-S3-2168 apie transporto priemonių registraciją), kurių vieną jis tiesiogiai (ne rėmeliuose) varžtais pritvirtino prie automobilio priekinio bamperio. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad jam priklausanti transporto priemonė Peugeot 407 2012-11-07 buvo patekusi į eismo įvykį, buvo stipriai apgadinta (b.l. 5). Po kurio laiko automobilis buvo suremontuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise, tačiau aplaužytos bamperio, ventiliatoriaus grotelės nebuvo keičiamos, nes su servisu nesusitarė dėl tokios paslaugos kainos, ką patvirtina papildomai pateikiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadas, kad transporto priemonės Opel Corsa ir Peugeot 407 kontaktavo, t.y. kad jam priklausanti transporto priemonė Peugeot 407, v.n. (duomenys neskelbtini), sukėlė šioje byloje tiriamą eismo įvykį.
Iš skundžiamo nutarimo seka, jog tai, kad tariamai eismo įvykį sukėliau būtent jis ir kad pažeisdamas KET reikalavimus jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, teismas konstatavo išskirtinai remdamasis nukentėjusiųjų tyrimo metu surašytais paaiškinimais ir neva asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu užfiksuota informacija. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šie bylos duomenys nėra patikimi, kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisėtumo. Pirmiausia pažymėtina, kad nukentėjusioji D. R. surašytuose paaiškinimuose nenurodė, kad galėtų atpažinti eismo įvykį sukėlusį asmenį, nepateikė jokių to asmens išvaizdos požymių ir pan. Nurodė tik tiek, kad automobilį vairavo vyras. Nors kitas nukentėjusysis V. Ž. surašytame paaiškinime nurodė, kad automobilį vairavo vyriškis, kurį gal būt galėtų atpažinti, tačiau paaiškinime visiškai neapibūdino minimo vyriškio išvaizdos, nepateikė jokių aiškių duomenų apie vyriškio bruožus, kas leistų pagrįstai teigti, jog V. Ž. tikrai gali (galėjo) atpažinti asmenį, sukėlusį minimą eismo įvykį, neapkalbant kito, su eismo įvykiu nesusijusio asmens. Į tą teismas neatkreipė dėmesio bei visiškai nesiaiškino, ar nukentėjusieji nėra suinteresuoti dėl ko nors apkalbėti jį, pateikiant klaidingą informaciją. Taip pat iš bylos duomenų seka, kad tyrimo metu nukentėjusiesiems buvo pateikta fotolentelė su 4 asmenų nuotraukomis. Vienoje fotolentelėje V. Ž. nurodo, kad iš pateiktų keturių nuotraukų jis atpažino asmenį nuotraukoje 3 (b.l. 20); kita fotolentelė elektroniniu paštu buvo nusiųsta nukentėjusiajai D. R., kuri atsiųstame laiške iš esmės negalėjo pateikti konkretaus atsakymo, jos nuomone tai galėjo būti vairuotojas Nr. 3 su baltais marškinėliais. Šį procesinį veiksmą pirmosios instancijos teismas laikė asmens parodymu atpažinti iš fotonuotraukų. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog nukentėjusieji kaip eismo įvykį sukėlusį ir iš įvykio vietos pabėgusį asmenį atpažino V. Ž., tačiau dėl nesuprantamų priežasčių kaltu dėl inkriminuotų administracinės teisės pažeidimų pripažino jį (D. S.), kas, jo manymu taip pat rodo skundžiamo nutarimo neteisėtumą.
D. S. taip pat mano, jog teismo skundžiamu nutarimu jam paskirta nuobauda - 3 200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams yra aiškiai per griežta, neatitinkanti teisingumo reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis dirba, vadovauja įmonei, rūpinasi verslu, todėl turi dažnai važiuoti į komandiruotes į skirtingus Lietuvos miestus. Darbe yra charakterizuojamas teigiamai, yra saistomas socialiniai ryšiais ir įsipareigojimais. Jo mama gyvena atskirai, kitame Lietuvos krašte - Naujojoje Akmenėje. Jai reikalinga pagalba, priežiūra. Kitų asmenų, galinčių pasirūpinti senyvo amžiaus motina nėra, ja pagrinde rūpinuosi jis, todėl paskyrus didelę piniginę baudą bei ilgam laikui atėmus teisę vairuoti transporto priemones, apsunkins jo šeimos materialinę padėtį, ilgam laikui sudarys kliūtis padėti motinai, rūpintis ja. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, galėjo bei turėjo pakankamą pagrindą jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus ir mažesnę nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda arba apskritai nepaskyrus administracinės nuobaudos.
D. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. S. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Priešingai nei teigia apeliantas, jo padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.
Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą jam nedalyvaujant, neleido jam pateikti paaiškinimų, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, paviršutiniškai bei vienašališkai vertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą
ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. ATPK 272 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7) straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
D. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų, dėl kurių nagrinėjant bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. administracinio teisės pažeidimo byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta 2013-09-03 (b. l. 1). Teismo posėdis pirmosios instancijos teisme buvo paskirtas 2013-09-17, 8.30 val. D. S. 2013-09-16 teismui pranešė, kad dėl ligos negali dalyvauti 2013-09-17 teismo posėdyje bei pateikė tai patvirtinančią medicininę pažymą (b. l. 31-32). Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, nutarė teismo posėdį atidėti iki 2013-10-01 8.30 val., tačiau bylos nagrinėjimo dieną D. S. vėl pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nurodydamas, kad negalės atvykti į 2013-10-01 paskirtą teismo posėdį dėl ligos, pridėdamas tai patvirtinančią medicininę pažymą (b. l. 35-36) ir Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl šios priežasties teismo posėdį atidėjo iki 2013-10-15 8.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-10-14 faksu gautas D. S. prašymas atidėti 2013-10-15 teismo posėdį, nes jis yra išvykęs į komandiruotę ir, nors teismui nebuvo pateikti jo prašyme nurodomą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, Vilniaus miesto apylinkės teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, nutarė D. S. prašymą tenkinti dar kartą ir teismo posėdį atidėti iki 2013-10-18 10 val., apie ką jam pranešė telefonu ir D. S. užtikrino, jog 2013-10-18 teismo posėdyje dalyvaus (b.l. 42). Tačiau 2013-10-17 teisme gautas D. S. paaiškinimas, jog dėl komandiruotės jis ir vėl negalės dalyvauti 2013-10-18 teismo posėdyje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. S. pakartotinai neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl byla, vadovaujantis ATPK 272 str., buvo išnagrinėta D. S. nedalyvaujant. Aukštesniojo teismo manymu, D. S. vengė atvykti į teismą ir sąmoningai vilkino procesą, nes jam apie surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo žinoma, o teismas ėmėsi visų galimų priemonių užtikrinti jo dalyvavimą.
Išnagrinėjus pateiktą medžiagą, apygardos teismo manymu, apylinkės teismas ėmėsi įstatyme numatytų priemonių D. S. dalyvavimui bylos nagrinėjimo metu užtikrinti - tenkino kelis jo prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimų, siuntė šaukimus jo nurodomu gyvenamosios vietos adresu, apie teismo posėdžio datą pranešė telefonu, tad teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti ATPK 272 str. reikalavimai nėra jokio pagrindo. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jau 2013-10-15 galėjo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą D. S. nedalyvaujant, kadangi jis nepateikė duomenų, patvirtinančių kad tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę ir negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau, patenkinus D. S. prašymą, teismo posėdis buvo atidėtas, o jis, telefonu pažadėjęs, jog 2013-10-18 paskirtame teismo posėdyje dalyvaus, į jį vis dėlto neatvyko, nurodydamas, kad išvykęs į komandiruotę, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino objektyviais duomenimis, kas rodo, jog jis vengė atvykti į teismą.
Apeliantas nurodo, kad jam buvo užkirsta teisė žodinio proceso tvarka pateikti papildomus paaiškinimus, todėl teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, paviršutiniškai bei vienašališkai vertino bylos faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas net tris kartus atidėjo teismo posėdžius pagal D. S. prašymus, tad jis galėjo pateikti atitinkamus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, prašyti apklausti liudytojus ir pan., tačiau to nepadarė. Be to, nuspręsdamas bylą nagrinėti D. S. nedalyvaujant, apylinkės teismas įvertino tai, kad jo kaltė yra visiškai įrodyta bylos medžiaga
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl konstatuotina, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog jokio eismo įvykio nepadarė, į kitą automobilį neįvažiavo, nes apskritai įvykio metu Vilniuje nebuvo, buvo išvykęs į kitą miestą, tačiau tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.
D. S. kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiųjų D. R. ir V. Ž. paaiškinimais, bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, foto lentelėmis, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-08-16 pažyma, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio T. Falkovskio 2013-08-16 tarnybiniu pranešimu, VĮ „Regitra“ 2013-08-20 pažyma.
Savo 2013-08-22 paaiškinime apeliantas nurodo, jog automobiliu PEUGEOT 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi ne tik jis, bet ir kiti bendrovės darbuotojai, vykdami darbo reikalais, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustato administracinę atsakomybę asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Apeliantas savo skunde ginčija patį automobilių OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo faktą, nurodydamas savo subjektyvią nuomonę, kad autoįvykyje nedalyvavo, nes tuo metu buvo kitoje vietoje ir teismui pateikė neva tai pagrindžiančius duomenis, tačiau šie D. S. teiginiai yra laikytini jo gynybine pozicija ir atmetami kaip nepagrįsti, nes yra paneigti nukentėjusiųjų paaiškinimais ir kita administracinio pažeidimo byloje surinkta medžiaga, iš kurios matyti, kad būtent D. S. 2013 m. rugpjūčio 16 d., apie 09.35 val., Ukmergės g. 248, Vilniuje, vairuodamas automobilį PEUGEOT 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamu greičiu nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į sustojusį automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino tris automobilius.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs vietos, pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).
Byloje aukščiau nurodytais įrodymais nustatyta, kad D. S., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į sustojusį automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į kitą automobilį, ir apgadinęs tris transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Konstatuotina, kad D. S. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, jog nukentėjusieji jam reikš pretenzijas dėl sukelto eismo įvykio ir automobilių apgadinimo, ir, turėdamas laikytis KET 232 p. reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad D. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET taisykles, neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokių veiksmų, siekiant ištirti, ar tyrimo metu surašytuose dokumentuose esantys duomenys yra teisingi, atitinkantys tikrovę. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti policijos pareigūnai, nukentėjusieji, nebuvo objektyviais įrodymais patikrintos jų nurodomos aplinkybės. Aukštesnysis teismas išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., pažeidimų nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl D. S. kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, kurios visumą išanalizavęs padarė pagrįstas išvadas. Konstatuotina, kad nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusio policijos pareigūno bei nukentėjusiųjų paaiškinimais, taip pat jų atpažinimu iš foto nuotraukų patikimumu. Šių asmenų pranešime bei paaiškinimuose nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka, todėl darytina išvada, kad juos apklausti teismo posėdyje nebuvo reikalinga.
D. S. teisingai atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog nukentėjusieji kaip eismo įvykį sukėlusį ir iš įvykio vietos pabėgusį asmenį atpažino V. Ž., tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai pripažintina technine klaida, nes iš skundžiamo nutarimo turinio ir jame analizuojamų įrodymų matyti, jog nukentėjusieji D. R. ir V. Ž. kaip asmenį, sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti jų automobiliai ir iš jo pasišalinusį, atpažino D. S..
D. S. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismo skundžiamu nutarimu jam paskirta nuobauda - 3 200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams yra aiškiai per griežta, neatitinkanti teisingumo reikalavimų. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą D. S., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į pažeidimų pobūdį, į D. S. asmenybę (baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už pasišalinimą iš įvykio vietos nebaustas) ir paskyrė mažesnio, nei ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sankcijų vidurkio dydžio nuobaudas. Nors D. S. prašo atsižvelgti į tai, kad vadovauja įmonei, rūpinasi verslu, todėl turi dažnai važiuoti į komandiruotes, rūpinasi motina, gyvenančia kitame mieste, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011). Nors nubaustasis užsiima veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams.
Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad D. S. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.