- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- A8.-3521-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01541-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pažeidėjas
- V. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. – UAB „Ž.“ muitinės tarpininko atstovas – 2017 m. balandžio 26 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ Vilniuje, Kirtimų g. 47B, pateikė deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo autotransporto priemonių dalis – naudotus aušinimo sistemos vožtuvus. Rizikos informacijos, įvertinimo, atrankos ir patikrinimų valdymo (modulis) sistema (RATIS) nukreipė deklaraciją į geltoną kanalą. Atlikus prekių patikrinimą nustatyta, kad deklaracijoje neteisingai nurodytas prekės kodas ir aprašymas (rasta automobilių vairo kolonėlės ir skysčių siurbliai vairo kolonėlėms, kurių vertė 84 176,66 Eur, mokesčių nepriemoka 3 181 Eur). Tokiu būdu, minėtos deklaracijos 33 langelyje klaidingai nurodant prekės kodą, muitinės tarpininko atstovas pateikė klaidingus duomenis apie prekę ir taip suklaidino muitinę. Šiais veiksmais V. V. nesilaikė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdyje V. V. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad yra muitinės tarpininko atstovas, UAB „Ž.“ vadovas. Prekės į jų sandėlį atvažiavo pagal tranzitinę deklaraciją iš Klaipėdos. Pagal krovinį lydinčius dokumentus suprato, kad muitinė jau tikrino krovinį, nes buvo nurodyta, kad krovinys atitinka deklaraciją. Krovinys – tai atsarginės detalės, pompos ir pan. Krovinį iš dalies apžiūrėjo, patikrino pagal kiekį ir svorį, nurodytus lydinčiuose dokumentuose. Suprato, kad krovinys atitinka jį lydinčius dokumentus. Išrašė laikino saugojimo deklaraciją ir pagal krovinio gavėjo pageidavimus pradėjo vykdyti importo procedūrą. Vėliau iš muitinės gavo informaciją, kad krovinys iš dalies neatitinka pateiktų dokumentų. Pateiktoje importo deklaracijoje buvo nurodęs visas prekes, kurios buvo nurodytos tranzitinėje deklaracijoje. Dar prieš importo procedūros pradžią buvo sudvejojęs, todėl pateikė paklausimą krovinio gavėjui, kuris atsakė, kad viskas atitinka tranzitinę deklaraciją. Ši deklaracija buvo gauta iš Klaipėdos, muitininkas viską sutikrino. Šiuo atveju, patikdamas importo deklaraciją, pasikliovė pateikta tranzitine deklaracija, iš dalies patikrino krovinį ir dar turėjo iš krovinio gavėjo pateiktą informaciją. Mano, kad prekių kodą turi patikrinti muitinė, kai prekės gaunamos iš trečiosios šalies, o prieš tai turi patikrinti pirmoji įstaiga, kuri pradeda visą šį procesą. Paprastai prekės yra lengvai įvertinamos, o šiuo atveju buvo sunkiai identifikuojamos. Jis nėra autoserviso specialistas, todėl jam yra sunku pasakyti, kokios ten prekės buvo, vizualiai buvo panašios. Jos buvo sudėtos viena ant kitos, todėl nepastebėjo kolonėlių. Kadangi svoris atitiko, pagalvojo, kad ir prekės atitiko. Mano, kad to nepastebėjo ir muitininkas. Pradėjus importo procedūrą ir neteisingai nurodžius prekių kodą, pasekmės priklauso nuo to, kiek toli ta procedūra yra įsibėgėjusi. Jeigu procedūra vyktų toliau, gavėjas galbūt mažiau sumokėtų mokesčių. Tačiau nagrinėjamu atveju prekės buvo nukreiptos į geltoną kanalą, tai reiškia, kad netikslumai buvo pastebėti dar neužbaigus procedūros. Jo praktikoje tai buvo pirmas toks atvejis. Anksčiau pasitaikydavo kitokios klaidos. Šiuo atveju jis pasitikėjo tranzitine deklaracija, kurios apačioje buvo padarytas muitinės pareigūno įrašas dėl prekių atitikties nurodytam kodui. Pareigūno kvalifikacija yra aukštesnė, todėl ir pasitikėjo.
UAB „Žemės tinklas“ direktoriaus V. V. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad Vilniaus krovinių poste – Paneriai LTVR5000 2017 m. balandžio 25 d. gautas krovinys pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini). CMR (duomenys neskelbtini)., INV. (duomenys neskelbtini) dokumentuose nurodytas prekių kodas 848180 (aušinimo sistemų vožtuvai). Pagal pateiktus dokumentus buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija 1(duomenys neskelbtini). Prekių gavėjo patikinimu prekių kodas 84818090. Pagal pateiktus duomenis buvo įformintas importas. Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad neteisingai parinktas prekių kodas, turėjo būti deklaruojamos dvi skirtingos prekės 84818090 (aušinimo sistemų vožtuvai) ir 87089435 (vairo kolonėlės). Kadangi pardavimo dokumentuose nebuvo nurodytas prekių kodas ir prekių gavėjas patikino, kad jo nurodytas prekių kodas yra teisingas, buvo padaryta klaida įforminant laikinojo saugojimo deklaraciją ir importo deklaraciją (b. l. 5).
Teismo posėdyje Vilniaus teritorinės muitinės atstovė G. Kaganovaitė paaiškino, kad kaltinamas suformuluotas konkrečiai dėl klaidingų duomenų deklaracijoje pateikimo. V. V. turbūt žinoma, kad muitinės tarpininko atstovas prisiima atsakomybę už pateiktų duomenų deklaracijoje teisingumą. Pagrindinis teisės aktas, pagal kurį suformuluotas kaltinimas, yra Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalis. V. V. pildė būtent importo deklaraciją ir protokolas buvo surašytas ne dėl tranzitinės deklaracijos, o dėl importo deklaracijos, pagal kurią muitinės pareigūnas tikrina, ar neatsiranda importo mokesčiai, todėl prekių kodas yra labai svarbus. Klaidingas kodo pateikimas ir sudarė tokią situaciją, kad atsirado mokesčių nepriemoka. Importo deklaraciją pildančio asmens atsakomybė dėl duomenų tikslumo kyla ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Be to, muitinės tarpininkai turi teisę kreiptis į muitinę dėl prekių kodo patikslinimo. Visa tai reiškia, kad muitinės tarpininko atstovas prisiima atsakomybę, tokia yra jo darbo specifika. V. V. inkriminuotas administracinis nusižengimas gali būti padarytos ir dėl neatsargumo.
ANK 212 straipsnio „Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas“ 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 3 766 Eur.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.
Nepaisant to, kad V. V. tik iš dalies pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, teigdamas, kad pats buvo suklaidintas, jo kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš V. V. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga: V. V. muitinei pateiktas rašytinis paaiškinimas (b. l. 5), deklaracijos (b. l. 6–7, 10–11, 14–15), sąskaitos (b. l. 8–9), el. laiškas (b. l. 12–13), CMR (b. l. 16), važtaraštis (b. l. 17–18), sąskaitos-faktūros (b. l. 19–21).
Kita vertus, byloje ginčo dėl protokole nurodytų faktinių aplinkybių nėra, nes V. V. tiek teisme, tiek rašytiniame paaiškinime pripažino, kad importo deklaracijoje (b. l. 6) nurodytas neteisingas prekių kodas, nors turėjo būti nurodyti net du skirtingi prekių kodai. V. V. teigimu, neteisingo prekių kodo nurodymą nulėmė jo pasitikėjimas prekių gavėjo jam pateiktais duomenimis (b. l. 12) ir to paties krovinio tranzitinėje deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodytas prekių kodas – 848180, muitinės pareigūno atžyma „Laikoma, kad atitinka“ (b. l. 11). Šiuo atveju teismas sutinka su muitinės atstovės pozicija, kad atsakomybė už teisingą prekių kodo importo deklaracijoje nurodymą tenka būtent asmeniui, kuris šią deklaraciją pateikė muitinės įstaigai. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį būtent asmuo, kuris pateikia muitinei deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Be to, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintų Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 34.1 punkte nurodyta, kad, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą eksporto arba importo deklaraciją arba bendrojo administracinio dokumento 4-ąjį egzempliorių, asmuo, kuriuo vardu deklaruojamos prekės, pareiškia, kad jis deklaruoja minėtas prekes nurodytai muitinės procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti arba prekių turimam Bendrijos prekių muitiniam statusui įrodyti ir, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas sankcijas, tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Pagal šios instrukcijos 36 punktą tuo atveju, kai asmuo, dalyvaujantis atitinkamoje tranzito operacijoje, pastebi, kad tranzito deklaracijoje pateikti duomenys neatitinka Bendrijos arba bendrajai tranzito procedūrai deklaruojamų prekių faktinių duomenų, jis turi nedelsdamas apie pastebėtus neatitikimus pranešti artimiausiai muitinės įstaigai. Be to, pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių 4 punktą muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), Taisyklių nustatyta tvarka gavęs teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra muitinės prižiūrimos prekės, Vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius).
Minėti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą nustato būtent deklaraciją teikiančiam asmeniui. Be to, nustato atitinkamas procedūras tiems atvejams, kai tam tikri tranzito deklaracijoje nurodyti duomenys neatitinka deklaruojamų prekių faktinių duomenų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti V. V. byloje užimtą poziciją, kad jis pasikliovė tranzitinėje deklaracijoje nurodytais ir prekių gavėjo pateiktais duomenimis. Šis faktas gali būti vertintinas tik kaip atsakomybę švelninančia aplinkybe, bet ne atsakomybę šalinančia. V. V., būdamas atsakingas už tikslių duomenų nurodymą importo deklaracijoje, turėjo imtis priemonių patikrinti, ar prekių kodas nurodytas teisingai. V. V. teismo posėdyje patvirtino, kad jis buvo sudvejojęs teikiant importo deklaraciją, tačiau vis tiek ją pateikė, prieš tai susisiekęs tik su kroviniu gavėju, tačiau ne su muitinės pareigūnais, nors tokią galimybę numato minėtas teisinis reglamentavimas. Teismas sutinka su muitinės atstovės argumentais, kad muitinės tarpininko atstovo veikla ir yra susijusi su atsakomybės už teisingų duomenų pateikimą teikiant deklaracijas ir kitus dokumentus muitinės įstaigai prisiėmimu. Dėl šios priežasties muitinės tarpininko atstovams ir keliami specialūs reikalavimai, jie turi išlaikyti kvalifikacinį egzaminą, todėl privalo išmanyti jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. V. V. pateiktas advokatų kontoros publikuotas straipsnis „Eksporto valstybės muitinės klaida negali lemti neigiamų padarinių importuotojui“ yra nesusijęs su nagrinėjama byla, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.
Minėti įrodymai ir aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad V. V. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytą V. V. neteisingai deklaruotų prekių vertę (84 176,66 Eur), jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį.
ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta dėl neatsargumo), V. V. asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka, b. l. 25–26), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Teismas, taip pat įvertinęs tai, kad V. V. nurodė neteisingą prekių kodą importo deklaracijoje neturėdamas išankstinių neteisėtų tikslų, t. y. pažeidimą padarė ne tiesiogine tyčia, o neatsargumo forma, be pagrindo pasikliaudamas tranzito deklaracijoje ir prekių gavėjo pateiktais duomenimis, realiai šiuo nusižengimu valstybei žala nepadaryta (aptariama deklaracija buvo nukreipta į geltoną kanalą, dar neužbaigus visos procedūros), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti V. V. mažesnę baudą negu ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 700 (septynių šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 17068451412. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.