- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- 2-1450/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Danutė Milašienė, Rimvydas Norkus
- Kreditorius
- A. Č.
- Kategorijos
- 126.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilnius apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties, kuria nutarta uždarąją akcinę bendrovę „Travestus“ pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto (bylos Nr. B2-624-104/2012).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovui UAB „Travestus“ buvo iškelta bankroto byla. Atsakovo bankroto administratorius 2011 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė pripažinti UAB „Travestus“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatė, kad bendra atsakovo kreditorių reikalavimų suma – 7 779 146,03 Lt. Teismas nurodė, kad iš administratoriaus prašymo ir pateiktų dokumentų matyti, jog įmonės mokumas negali būti atstatytas, siūlymų ar derybų dėl taikos sutarties pasirašymo nėra, įmonė neturi turto, kuris galėtų būti pagrindu atkurti veiklą. Esant aplinkybėms, kai įmonė veiklos nebevykdo, taikos sutartis per tris mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos sudaryta nebuvo, yra pagrindas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius A. Č. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad bendra atsakovo kreditorių reikalavimų suma yra 7 779 146,03 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi buvo patvirtinta bendra atsakovo kreditorių reikalavimų suma – 8 389 929,27 Lt. Po šios teismo nutarties įsiteisėjimo teismas jokių kreditorių reikalavimų netikslino. Administratorius prašyme dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo taip pat neprašė tikslinti kreditorių reikalavimus.
2. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį likviduoti įmonę, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jeigu teismas šio termino nepratęsė. Nuo minėtos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarties įsiteisėjimo dienos iki 2012 m. kovo 30 d. nebuvo suėję trys mėnesiai, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti įmonę bankrutavusia. Tokiu būdu buvo pažeista apelianto (kreditoriaus) teisė siūlyti ar sudaryti taikos sutartį su kitais kreditoriais. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priimdamas nutartį įmonę likviduoti dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditorių patikslintų reikalavimų sumą. Dėl vienų iš didžiausių kreditorių A. Č. ir S. Ž. finansinių reikalavimų, kuriuos ginčijas pats administratorius, vyksta teisminis ginčas ir ikiteisminis tyrimas. Tebevykstant ginčams dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, teismas neturi galimybės įgyvendinti minėtos ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos. Be to, atsakovo kreditorių susirinkimas 2011 m. spalio 6 d. priėmė nutarimą nepripažinti įmonės bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Travestus“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad bendra atsakovo kreditorių reikalavimų suma yra 7 779 146,03 Lt, tiesiog padarė rašybos klaidą, kurią gali ištaisyti teismo nutartimi.
2. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pačios pirmosios teismo nutarties, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, o ne nuo teismo nutarties, kuria tikslinami kreditorių reikalavimai. Be to, pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį taikos sutarties sudarymas galimas tik tuo atveju, jeigu su taikos sutarties sudarymu sutinka visi kreditoriai, priešingu atveju – sudaryti taikos sutartį nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad vienas didžiausių atsakovo kreditorių Danske Bank A/S Lietuvos filialas raštu išreiškė poziciją, jog sudaryti taikos sutartį nėra galimybės, teismas negalėjo nepriimti skundžiamos nutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl kreditorių patikslintų reikalavimų sumos tvirtinimo
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 3 punktą teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad bendra BUAB „Travestus“ kreditorių reikalavimų suma yra 7 779 146,03 Lt. Apeliantas nurodo, kad šioje bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi buvo patvirtinta bendra atsakovo kreditorių reikalavimų suma – 8 389 929,27 Lt ir po šios teismo nutarties įsiteisėjimo teismas jokių kreditorių reikalavimų netikslino. Atsakovo bankroto administratorius sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą bendrą kreditorių reikalavimų sumą, tačiau laiko tai rašybos klaida. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šioje bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo ištaisyta skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis, nurodant, kad bendra visų BUAB „Travestus“ kreditorių reikalavimų suma yra 8 389 929,27 Lt.
Dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia sąlygų
Įmonės pripažinimo bankrutavusia sąlygos yra nustatytos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, jei: 1) per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 2) teismas šio termino nepratęsė. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus, kad priėmus skundžiamą teismo nutartį dėl UAB „Travestus“ pripažinimo bankrutavusia nepraėjus trims mėnesiams nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarties, kuria patikslinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos, buvo pažeista apelianto (kreditoriaus) teisė siūlyti ar sudaryti taikos sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kreditorių reikalavimai tvirtinami atskiromis teismo nutartimis, tai šio termino eiga prasideda nuo pirmosios teismo nutarties, kuria bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos. Kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai jau yra teismo patvirtinti, atsiranda teisė spręsti dėl taikos sutarties sudarymo. Jeigu pirmieji kreditoriai laikosi nuostatos, kad gali būti sudaryta taikos sutartis, bet dar ne visų kreditorių reikalavimai yra patvirtinti, tai per tris mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti jų reikalavimus įsiteisėjimo dienos pirmieji kreditoriai turi vienbalsiai priimti kreditorių susirinkimo sprendimą siūlyti teismui įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pratęsti. Jeigu po pirmosios teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai ir teismo nebuvo pašoma ar teismas nepratęsė termino taikos sutarčiai sudaryti, tai pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai) (ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš šių asmenų būtų pateikęs pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Priešingai, vienas iš atsakovo kreditorių Danske Bank A/S Lietuvos filialas, kurio reikalavimas sudaro 38,92 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, 2011 m. gegužės 5 d. pateikė bankroto administratoriui raštą, kuriame nurodė, kad neketina sudaryti taikos sutarties arba kitu būdu suteikti nuolaidas bankrutuojančiai įmonei. Pagal ĮBĮ 38 straipsnio 2 dalį taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo turi būti priimamas kreditorių vienbalsiai, o ne balsų dauguma. Jeigu vienas iš kreditorių, kurio reikalavimai patvirtinti, išreiškė aiškią poziciją, kad neketina sudaryti taikos sutarties, tai rodo, jog taikos sutartis UAB „Travestus“ bankroto byloje negali būti sudaroma. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo visos skundžiamos teismo nutarties priėmimo sąlygos, t. y. įsiteisėjusi teismo nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo praėjo trys mėnesiai; nepriimta teismo nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; nepratęstas trijų mėnesių terminas.
Dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir tikslinimo po teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia priėmimo
Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą (ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus, kad tebevykstant apelianto ir kito kreditoriaus S. Ž. su administratoriumi ginčams dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, teismas neturi galimybės įgyvendinti minėtos ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, todėl iki to laiko jie taip pat gali būti ir tikslinami. Iš to darytina išvada, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį gali būti tvirtinami teismo nutartimi, kuria teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, ar po to atskirai priimta nutartimi dėl kreditoriaus reikalavimo ar patikslinto reikalavimo. Tokia nutartis gali būti priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Taigi teismas gali įmonę pripažinti bankrutavusia ir priimti nutartį ją likviduoti ir nesulaukęs kol bus patvirtinti (patikslinti) visų kreditorių reikalavimai.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.