- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- eI-5349-244/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06101-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, susipažinusi su R. M. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. M. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. raštus Nr. 49SF-2080-(14.49.104) ir Nr. 49SF-2081-(14.49.104), įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pagal 2012 m. lapkričio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 1T-(3.5)-94 per vieno mėnesio terminą paskaičiuoti V. Č. tenkančią žemės ploto dalį, suteikti pareiškėjai pirmumo teisę pasirinkti žemės sklypą, kuriame pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises.
Skundą atsisakoma priimti, kadangi skundas paduotas nesilaikant įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 3 p.).
Lietuvos Respublikos ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad atsisakoma priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). Iš esmės toks reguliavimas yra numatytas ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (toliau – ir Taisyklės).
Taigi pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą.
Teismas pažymi, jog šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. raštais Nr. 49SF-2080-(14.49.104) ir Nr. 49SF-2081-(14.49.104) nebuvo išspręstas galutinai klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o buvo atlikti skaičiavimai dėl likusios atkurti žemės dalies, todėl inicijuojamam ginčui privalu buvo laikytis išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ne kaip numatyta – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisako priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, kaip paduotą nesilaikant įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105,106 str. teismas
nutarė:
Atsisakyti priimti R. M. skundą.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos įteikimo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.