- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-23
- Bylos Nr.
- I-1237-0789/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00105-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio
- Atsakovas
- Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Laurai Petrauskaitei, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovei Daivai Apšegienei, atsakovės Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Laurai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl 2009-01-15 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VTAKT, Tarnyba) 2009-01-15 nutarimu Nr. 3K09/8 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas) paskyrė viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai 10 000 litų baudą.
Pareiškėja viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – ir pareiškėja, LRT) padavė teismui skundą (b. l. 3–6), kuriame prašo panaikinti 2009-01-15 nutarimą Nr. 3K09/8 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus“. Pareiškėja nurodė, kad VTAKT skyrė baudą už informacijos apie kultūros paveldą Lietuvos radijo laidoje „Radijo virtuvė“ (toliau – ir Laida), transliuotoje 2008-12-07 11.30-11.55 val., pakartota – 2008-12-11 16.03-16.30 val., paskelbimą. Tarnyba teigia, jog Laidoje pasakota apie „Biržų alaus“ daryklą, alaus gamybos technologijas, alaus receptus ir tokiu būdu draudžiamu laiku paskleista alkoholio (alaus) reklama. Laida, už kurios transliaciją LRT buvo skirta bauda, yra etninė kultūros pažintinė, šviečiamojo pobūdžio laida, skirta informuoti visuomenę apie aukštaičių kultūrinį paveldą, kuris yra Europos kulinarinio paveldo tinklo dalis. Alus yra neabejotina aukštaičių kulinarinio paveldo dalis, o ryškiausios šio gėrimo tradicijos išlikusios Biržų krašte. Dėl šios priežasties Laidos autoriai parengė siužetą apie alų būtent iš šio regiono, orientuodamiesi į pažintinę šviečiamąją „Alaus kelio“ programą, kurią visuomenei populiarina Biržų krašto savivaldybei priklausantis Biržų krašto muziejus. Nors Laidoje ir buvo pasakojama apie nuo krašto tradicijų neatsiejamai susijusią seniausią Lietuvoje „Biržų alaus“ daryklą, informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, nebuvo skleidžiama. Laidoje paskleistos informacijos, kuria nėra skatinamas alkoholio produktų įgijimas ar vartojimas, tik pasakojama apie aukštaičių kulinarinį paveldą, laikyti alkoholio reklama nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad informacijos apie pirmąją misą negalima laikyti alkoholio reklama, kadangi ji nėra susijusi nei su įmonių ūkine, komercine ir finansine veikla, ja nėra skatinama įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Šioje Laidos dalyje pateikta informacija yra ne apie alkoholio produktą, o gėrimą, kuris neturi stiprumo, neturi alkoholio.
Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba Nutarime konstatavo, kad LRT 11.30-11.55 val. Laidoje paskleisdama tokio pobūdžio informaciją „Buvo sprendžiamas klausimas, ką pirmiau atstatyti – ar miesto rotušę, ar alaus daryklą. Visgi buvo pasirinktas pastarasis variantas: kad miestas palauks, svarbu, kad alaus būtų“, suformavo palankų alaus įvaizdį, skatino jį įsigyti ir vartoti. Pareiškėja siekė įgyvendinti LRT įstatyme ir Vyriausybės nutarime nustatytą pareigą rengti ir transliuoti etninės kultūros pažintines ir šviečiamąsias laidas, tokiu būtu prisidedant prie nacionalinio paveldo puoselėjimo ir visuomenės švietimo. Lietuva pasaulyje yra žinoma giliomis alaus gamybos tradicijomis.
Pareiškėjos manymu, Nutarimas naikintinas kaip pažeidžiantis Konstitucijos 25 str. ir 1950-11-04 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. garantuojamą teisę nekliudomai gauti ir skleisti informaciją. Informaciją apie alkoholio produktą visais atvejais laikant alkoholio reklama, visuomenės teisė gauti informaciją apie tam tikrą nacionalinio paveldo dalį, o viešosios informacijos skleidėjų ar platintojų teisė skleisti tokią informaciją būtų nepagrįstai apribota. LRT atveju tai reikštų nepagrįstai suvaržytą Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme numatytos pareigos rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes įgyvendinimą.
Pareiškėja atkreipė teismo dėmesį, kad LRT padėjo Tarnybai tiriant šį atvejį, geranoriškai bendradarbiavo su ja, teikdama paaiškinimus dėl informacijos paskelbimo Laidoje, tačiau Tarnyba į pareiškėjos nuomonę nereagavo ir pripažino LRT pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4, 7, 11 p. bei 2 d. 3 p.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad radijo laidoje nebuvo skelbta informacija apie alaus galimybes jį įsigyti. Laidoje pasakojama apie alaus gamybą, tai pažintinė laida apie aukštaičių kultūros paveldą. Pasakodami apie Biržų kraštą, laidos autoriai pasirinko alaus gamybą, nes vidutinis vartotojas žino, kuo garsus yra šis Aukštaitijos kraštas – alumi. Visą laidos metu transliuojamą informaciją dėstė muziejaus darbuotoja, ji taip pat paaiškino, kad alaus misa nėra alus, tai nėra alkoholis. „Radijo virtuvė“ – tai laida apie kulinarinį paveldą. Ši laida nebuvo užsakyta. Laidoje pasakojama apie Biržų krašto alaus gamybos ypatumus, nebuvo įvardytas konkretus alus.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepime į skundą (b. l. 20–22) nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. 2008-12-07 11:30 -11:55 val. ir 2008-12-11 16:03 - 16:30 val. per radijo stotį „Lietuvos Radijas“ buvo transliuojama laida tema „Alaus kelias“. Laidoje buvo pasakojama, kad, švedams užgrobus Biržus, miestas sudegintas, taipogi sugriauta ir alaus darykla. Buvo sprendžiamas klausimas, ką pirmiau atstatyti – ar miesto rotušę, ar alaus daryklą. Visgi buvo pasirinktas pastarasis variantas: kad miestas palauks, svarbu, alaus būtų. Pasakojama, kaip alus gaminamas seniausioje Lietuvoje „Biržų alaus“ darykloje. Laidoje pateikiama informacija siejama su konkrečios gamyklos komercine–ūkine veikla. Buvo teigiama, kad iš viso „Biržų alaus“ darykla dabar verda kelias dešimtis alaus rūšių – nuo silpniausio penkių iki devynių su puse laipsnių. Taip pat laidoje buvo teigiama, kad Šiaurės Lietuvos aludarystės tradicijas yra perėmę visos Lietuvos aludariai. Akcentuojama, kad ir dabar „Biržų alaus“ darykla verda tamsų senovinį alų, kuriam saldumo ir tamsumo suteikia karamelinis salyklas. Pasak atsakovės, Laidoje buvo formuojamas palankus alaus įvaizdis, tokiu būdu skatinama jį įsigyti ir vartoti.
Atsakovė nekvestionuoja minėtos radijo laidos pobūdžio ir neprieštarauja pareiškėjos teiginiams, kad laidoje buvo pateikta pažintinė informacija apie aukštaičių kulinarinio paveldo dalį – alų. Tačiau atsakovė, nagrinėdama laidos turinį, vertina laidoje išsakytą frazę: „Jį (pirmoką alų) gerti <...> .labai sveika“, kuri yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis bei kartu pateikianti neteisingą ir klaidinančią informaciją. Teiginys, kad „Jį (pirmoką alų) gerti <...> labai sveika“ tolygus teiginiui, kad pirmojo košimo (t. y. stipriausią) alų gerti labai sveika, o tai jau yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p., 6 p.). Minėtas laidos teiginys apie alkoholio poveikį sveikatai daro įtaką vartotojų pasirinkimui, kadangi alkoholio vartojimą sieja su gydomosiomis savybėmis. Laidoje pateikta informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui. Joje neužsimenama apie dėl alkoholio vartojimo atsirandančią (galinčią atsirasti) fizinę ir socialinę žalą, kas savo ruožtu neatitinka teisingos reklamos reikalavimų.
Dėl pareiškėjos argumento, kad Nutarimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. ir 1950-11-04 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. garantuojamą teisę nekliudomai gauti ir skleisti informaciją, atsakovė nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje The Sunday Times v. Jungtinė Karalystė pažymėjo, kad EŽTK 10 str. 2 d. analizuojama saviraiškos laisvė nėra absoliuti, t. y. leidžiami tam tikri ribojimai, jei jie yra nurodyti įstatyme ir yra būtini demokratiškai visuomenei. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas nustatė alkoholio reklamos apribojimus Alkoholio kontrolės įstatyme, norėdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos piliečių sveikatą ir moralę, tai atitinka EŽTK 10 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vertino visos laidos metu pateiktą informaciją. Pateikta informacija turėtų būti vertinama vidutinio vartotojo lygiu. Misa nėra galutinis produktas. Daryklos parduoda ir pirmojo, ir antrojo leidimo alų. Biržų darykla taip pat parduoda alų, vadinamąjį pirmoką, tačiau įrodymų teismui pateikti negali. Vidutinis vartotojas, išklausęs informaciją, kad alus yra naudingas sveikatai, bus paskatintas jį pirkti, o tai jau yra reklamos požymis. Skundas tenkintinas.Byloje nustatyta, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyr. specialistės Jelena Tribort ir Jurgita Miliauskaitė, remdamosis Tarnybos surinkta medžiaga, nustatė, kad VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2008-12-07 11:30- 11:55 val. per radijo stotį „Lietuvos Radijas“ transliavo pagal LRT tarybos patvirtintą programų tinklelį laidą „Radijo virtuvė“, kurios tema – „Alaus kelias“; laida buvo pakartota 2008-12-11 16:03-16:30 val. (2008-12-23 protokolas Nr. 325, b. l. 26–27). Šiame protokole nurodyta, kad laidoje pasakota apie „Biržų alaus“ daryklą, alaus gamybos technologijas, alaus receptus ir tokiu būdu draudžiamu laiku paskleista alkoholio (alaus) reklama; <...> laidoje pateikta draudžiama alkoholinių gėrimų reklama; <…> frazė „Jį (pirmoką alų) gerti <…> labai sveika“ yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis ir pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p., 7 p., 11 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-01-15 nutarimu Nr. 3K09/8 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p., 7 p., 11 p., 2 d. 3 p. pažeidimus paskyrė viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai 10 000 litų baudą (b. l. 32–35).
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-01-15 nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. 3K09/8.
Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p., 7 p. ir 11 p. pažeidimo
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad laidoje išsakytą frazę – „Jį (pirmoką alų) gerti <...> labai sveika“ Tarnyba įvertino kaip alkoholio reklamą, siejančią alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis ir pateikiančią neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją.
Santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu bei valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas. 1995-04-18 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (2004-03-09 redakcija, toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 2 str. 4 d. nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.
Lietuvos Respublikoje inter alia draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (Alkoholio kontrolės įstatymo (29 str. 1 d. 4 p.), siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 7 p.), pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p.).
Pagal 2000-07-18 Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2 str. 7 d. (2008-01-11 redakcija) reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
Konstitucinis Teismas, remdamasis 1989 m. Europos konvencija dėl televizijos be sienų, 1997-02-13 nutarime konstatavo, kad reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus; 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina). Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). Reklama yra informacija, tačiau ne kiekviena informacija yra reklama. Todėl alkoholio ir tabako gaminių reklamos draudimas gali reikšti tik tam tikros rūšies informacijos (vadinamosios komercinės, ar marketingo, informacijos) draudimą, kas visos informacijos mastu gali būti vertinama tik kaip informacijos ribojimas.
Konstitucinis Teismas 2004-01-26 nutarime konstatavo, kad reklama yra savita informacijos rūšis, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, skatinti juos elgtis tam tikru būdu; būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai; todėl nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama.
Taigi Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti alkoholio produktų reklamos apribojimai nereiškia, kad apie alkoholio produktus negali būti skleidžiama jokia informacija.
Iš Laidos turinio matyti, kad buvo transliuojama šviečiamojo pobūdžio laida apie aukštaičių kultūros paveldą. To neginčija ir atsakovė. Frazė „Jį (pirmoką alų) gerti <...> labai sveika“ vertintina visos Laidoje pateiktos informacijos kontekste. Pažymėtina, kad ši frazė sietina su platesniu Laidoje pateikiamu paaiškinimu: „Na, ir palaikę 2-3 val., aludariai pasukdavo volę, atidarydavo skylę dugne ir leisdavo išbėgti pirmajai misai, vadinamam pirmokui. Pirmokas buvo saldus pakankamai, truputį karstelėjęs ir labai lipnus. Jo gerti dar negalima? – Jį gerti galima, manau, kad ir labai sveika, bet tai dar ne alus, nes jisai neturi stiprumo, neturi alkoholio“. Būtent iš šio paaiškinimo yra suteikiama informacija, kad pirmoji misa nėra alus, ji neturi stiprumo, neturi alkoholio. Be to, byloje nėra įrodymų, kad tokią pirmąją misą apskritai galima įsigyti rinkoje. Informacija, kad pirmąją misą sveika gerti, Laidoje pateikiama kaip muziejaus darbuotojos nuomonė. Laidoje pateikta informacija apie pirmąją misą yra susijusi su alaus gamybos tradicijomis. Laidos tikslas yra informuoti visuomenę apie alaus gamybos tradicijas Lietuvoje, ja nėra skatinama įsigyti alkoholio produktų. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ši informacija negali būti laikoma alkoholio reklama, pareiškėja nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p., 7 p. ir 11 p. reikalavimų.
Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 3 p. pažeidimo
Tarnyba Nutarime konstatavo, kad LRT, 11.30-11.55 val. Laidoje paskleisdama tokio pobūdžio informaciją – „Buvo sprendžiamas klausimas, ką pirmiau atstatyti – ar miesto rotušę, ar alaus daryklą. Visgi buvo pasirinktas pastarasis variantas: kad miestas palauks, svarbu, kad alaus būtų“, pasakodama, kaip alus gaminamas seniausioje Lietuvoje „Biržų alaus“ darykloje, teigdama, kad Šiaurės Lietuvos aludarystės tradicijas yra perėmę visos Lietuvos aludariai, suformavo palankų alaus įvaizdį, skatino ji įsigyti ir vartoti ir tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatyme 29 str. 2 d. 3 p. nustatytą draudimą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos transliuoti alkoholio reklamą.
Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 3 p. (2008-04-18 redakcija) nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius).
Kaip jau anksčiau minėta sprendime, ne visa apie alkoholio produktus skleidžiama informacija yra laikoma alkoholio produktų reklama. Informacija apie tai, kad buvo nuspręsta atstatyti alaus daryklą pirmiau nei miesto rotušę, yra istoriniai faktai, kurių pateikimas nelaikytinas alkoholio produktų reklama. Informacija, kad Šiaurės Lietuvos aludarystės tradicijas yra perėmę visos Lietuvos aludariai, taip pat nelaikytina informacija, kuria skatinama įsigyti „Biržų alaus“ gamykloje gaminamą alų. Teismo manymu, tokių faktų pateikimas nevertintinas kaip formuojantis palankų įvaizdį ir skatinantis vartoti alkoholį.
Nustačius, kad Laidoje pateikta informacija nelaikytina alkoholio reklama, darytina išvada, kad pareiškėja nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 3 p. (2008-04-18 redakcija) reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs Laidos įrašą teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-01-15 nutarimas „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. 3K09/8 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p. ir 127 str. 1 d.,
nusprendė:
pareiškėjos viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos skundą tenkinti.
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-01-15 nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. 3K09/8 panaikinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.