Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-706-963/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-08
Bylos Nr.
1-706-963/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06632-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
E. Š.
Nukentėjusysis
R. J.
Advokatai
Galina Korabliova
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-706-963/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06632-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; (S) 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.3.; 2.1.15.3.3.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,kaltinamajam E. Š., jo gynėjai advokatei Galinai Korabliovai,nukentėjusiajam R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y.:

E. Š. 2021-03-02 apie 14:45 val., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, Liepų g. 81 Klaipėdoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, konflikto metu, tyčia kelis kartus spyrė į AS „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „T. R.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo R. J., taip sugadino priekines kairės pusės dureles, padarydamas AS „(duomenys neskelbtini)“ 1440,42 Eur žalą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, jog pripažįsta, kad spirdamas sugadino automobilio „T. R.“ dureles, tačiau tokius jo veiksmus iššaukė pipirinių dujų panaudojimas jo atžvilgiu. Parodė, kad įvykio dieną jis su žmona A. Š. ir vienerių metų amžiaus sūnumi, atvyko į parduotuvę „Maxima“, Liepų g. 81 Klaipėda. Ž. A. nuėjo į parduotuvę, o jis liko su sūnumi. Išlipęs iš automobilio, norėjo su vaiku pasivaikščioti, kadangi vaikas buvo neramus, labai muistėsi, spardėsi. Tuo metu, kai su sūnumi vaikščiojo automobilių aikštelėje, tiksliau vietoje, kuri subraižyta raudonomis juostomis, bei skirta eiti pėstiesiems, matė, kaip į aikštelę įvažiavo juodos spalvos automobilis „T. R.“. Kai automobilis atbuline eiga parkavosi, jis tuo metu su vaiku ėjo pro galinę šio automobilio dalį, manydamas, kad automobilio vairuotojas, juos pamatęs pro automobilio galinę kamerą, praleis ir tada baigs manevrą. Automobilio "T. R." vairuotojas juos praleido, tačiau po to, einant pro minėto automobilio priekį, šio automobilio vairuotojas stipriai paspaudė garso signalą. Kadangi automobilis padidintas, vaikui grotelės buvo ties ausimis ir garso signalas, kuris truko ilgai, apie 2 s., išgąsdino jo mažametį vaiką, kuris pradėjo isteriškai klykti. Jis pasakė „T. R.“ vairuotojui piktu tonu „ką čia darai, vaiką gąsdini, ko čia pypini tris kartus?“. Pamatęs, kad iš parduotuvės išėjo žmona A., jis jai perdavė vaiką, o pats nuėjo prie „T. R.“ vairuotojo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė. „T. R.“ vairuotojas jau buvo prisiparkavęs ir išjungęs savo automobilio variklį. Priėjęs prie automobilio, jis, be vairuotojo leidimo, atidarė vairuotojo dureles ir vairuotoją pavadino „debilu“, šaukdamas ant jo, pasakė, kad išgąsdino vaiką, klausė, ar mato ką daro. „T. R.: vairuotojas, ramiu tonu pradėjo aiškinti jam, ko jis vaikščioja po važiuojamąją dalį, kad jis neturi teisės čia vaikščioti, o jis jam atsakė, kad aikštelėje pirmenybę turi pėstieji, kad negali naudoti garsinio signalo. Kadangi buvo šalia, dar kartą išrėkė vairuotojui, kad gali vaikščioti šioje aikštelės vietoje, nes aikštelėje pirmumo teisė yra pėstiesiems. "T. R." vairuotojas gražiai, ramiu tonu pasakė jam, kad atsitrauktų nuo jo, o jis jam piktu tonu šaukė: „kad galvotų ką daro“, „kad vaiką išgąsdino“, klausė kokiu tikslu taip padarė. Tuomet, "T. R." vairuotojas dar kartą, gražiai jo paprašė atsitraukti. Matė, kad "T. R." vairuotojas atsitraukė į keleivio pusę, ramiu tonu su juo kalbėjo, iš ko suprato, kad jis nenori konflikto, galimai suprato savo klaidą. Jis "T. R." vairuotojui išsakęs savo nepasitenkinimą, uždarydamas jo automobilio duris, šias stipriai trenkė, tačiau ne specialiai, o labiau dėl stipraus vėjo toks stiprus durelių užtrenkimas įvyko. Į dureles jis nespyrė, ir po ko ruošėsi nueiti, tačiau dar nebuvo nusisukęs, kai tuo metu, "T. R." vairuotojas nuleido durelių stiklą ir nieko nesakydamas papurškė į veidą pipirinių dujų. Jis pajuto deginantį skausmą ir tada, iš didelio skausmo, jis jau net nežiūrėdamas, gal 2-3 kartus spyrė į automobilį "T. R.". Kur tiksliai, į kokias automobilio vietas, spyrė nematė, nes labai degino veidą. Sutinka, kad spardydamas sugadino automobilio "T. R." priekines vairuotojo pusės dureles, bet jo tokį elgesį, išprovokavo "T. R." vairuotojas. Po to, kai "T. R." vairuotojas jam pripurškė į akis pipirinių dujų, jį išsivedė žmona ir kartu nuvažiavo į degalinę, kur tikėjosi nueiti į tualetą. Pripažino, kad su "T. R." vairuotoju kalbėjo pakeltu ir piktu tonu, kas galėjo išgąsdinti nukentėjusįjį. Nurodė, kad yra nekaltas, jo agresyvų elgesį išprovokavo nukentėjusysis. Su civiliniu ieškiniu sutiko.

Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju nėra pažįstami, po įvykio nebuvo susitikę. Išklausęs kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad viskas panašiai ir įvyko, kaip nurodė kaltinamasis. Tą dieną, jis atvykęs į parduotuvę „Maxima“, esančią Liepų gatvėje, norėjo pasistatyti automobilį parkavimo aikštelėje. Aikštelėje buvo daug automobilių, priešais jį, dešinėje pusėje vyko automobilių judėjimas. Įvažiuojant prie parduotuvės, pamatė, kad kairėje pusėje eina vyras su mažamečiu vaiku. Jis važiavo lėtai, sukdamas atgal, parkuojantis, tik per kamerą pastebėjo, kad gale kažkas vaikšto. Pamatė, kad tai tas pats vyriškis su vaiku. Vyras iš kairės pusės perėjo į parkavimo vietą, gale jo automobilio. Jis laukė kol vyras su vaiku pasišalins iš tos vietos. Kai vyras su vaiku lėtai praėjo pro vairuotojo dureles, vyras praeidamas lietėsi prie automobilio kairės pusės sparno, dėl ko šis negalėjo pasukti. Suprato, kad kažkas čia ne taip. Tuomet, vyras su vaiku perėjo į zoną ties automobilio priekiu, tada matė jį visu ūgiu. Matydamas, kad minėtas vyras su vaiku, stovi viduryje kelio, kur nesaugu su mažu vaiku, siekdamas atkreipti jo dėmesį, pyptelėjo paspausdamas automobilio garsinį signalą. Po šio jo veiksmo, vyras, kuris ėjo su vaiku, ant jo pradėjo rėkti, kad neatkreipė dėmesio, kad išgąsdino vaiką ir šis pradėjo verkti. Vyras agresyviai šaukė ant jo, paskui atbėgo jo žmona, kuri taip pat šaukė ir vis kartojo, kad kvies policiją. Moteris paėmė iš vyro rankų vaiką, ir jį nusinešė, o vyras tuo tarpu priėjo prie jo automobilio. Jis pagalvojo, kad vyras yra agresyvus, gali išdaužti langą todėl jį atidarė. Minėtas vyriškis priėjęs, be leidimo atidarė jo automobilio "T. R." vairuotojo dureles ir ant jo stipriai rėkė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Bandydamas išvengti konflikto, pasitraukė ties keleivio pusės sėdyne į dešinę pusę. Po to, kai vyras jį aprėkė ir pasitraukė nuo automobilio, jis bandė atsitiesti, tačiau pamatė, kad dar niekas nesibaigė, todėl išsitraukė dujų balionėlį. Kai vyras vėl grįžo prie automobilio, jis gražiai jo paprašė pasitraukti nuo jo, bet vyras dar labiau audrinosi ir abiem rankomis trenkė automobilio duris visa jėga. Iš atbulos kojos, spyrė i duris, todėl jis, siekdamas apsiginti nuo agresyvaus vyro, panaudojo dujas ir pataikė ne visai į veidą, tada vyras dar labiau įsiuto ir ėmė dar intensyviau spardyti automobilio dureles, kokius 8-10 kartų, buvo labai agresyvus. Vyras spyrė į priekinių durų dalį, pataikė į veidrodėlio dalį, į kairės pusės dalis. Paskui atsitraukė. Po visa to, atėjo to vyro žmona. Jis paskambino policijai ir kol jį užpuolęs vyras nepasišalino, nuėjo ieškoti jų automobilio valstybinių numerių, kad galėtų juos perduoti policijai. Jį užpuolęs vyras buvo labai agresyvus, garsiai rėkė, kad sumuš, sulaužys galvą, mojavo prieš jį kumščiais. Kadangi jis bandė išvengti smūgių bei tolimesnio konflikto, atsitraukęs link keleivio pusės sėdėjo savo automobilyje ir iš jo nelipo. Vyro agresyvus elgesys sukėlė jam šoką, labai išgąsdino. Nurodė, kad dujas papurškė, nes labai išsigando dėl realaus pavojaus jo sveikatai ir gyvybei. Apgadintas automobilis priklauso įmonei AS „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba, todėl patirti nuostoliai padaryti ne jam, o įmonei. Patirti bendri nuostoliai 1400 eurų. Dalį jau atlygino draudimas. Kadangi yra AS „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį dėl turtinės 190 eurų žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis R. J. į kaltinamojo klausimus: automobilio garsinį signalą spaudė, kai kaltinamasis su vaiku jau buvo nuėję į aikštelės vidurį, nuo automobilio nutolus apie 4-5 metrai. Jis matė, kad vyras su vaiku praėjo. Prieš važiuodamas apsidairė ir tik tada pyptelėjo. Sakydamas, kad jie neturi teisės aikštelėje eiti, turėjo omenyje, kad nors pėstieji ir turi pirmumo teisę, tačiau jie negali trukdyti eismui. Kai prie jo priėjo kaltinamasis ir atidarė automobilio dureles,, jis nesakė vyrui, kad jis trukdo eismui, tokios kalbos net nebuvo, kadangi vyras vos priėjęs prie jo ėmė šaukti ir rėkti, kad užmuš. Kaltinamojo žmona atėjo vaiką pasiimti, kai jau jos vyrui buvo papurkštos dujos. Kaltinamojo automobilis stovėjo kitos eilės gale, antroje eilėje. Iš tos vietos kaltinamojo žmona negalėjo matyti, kas vyksta. Ji paėmusi vaiką, nunešė ir paliko jį automobilyje, tuomet grįžo parsivesti vyro. Į automobilio dureles, kai buvo sugadintas veidrodėlis, vyras spyrė atbuline eiga iš kojos kulno, kokiu būdu sugadino veidrodėlį nematė.

Liudytoja A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos šeimos narys, ji sutinka duoti parodymus. Liudytoja nurodė, kad minėtą dieną, kai įvyko konfliktas, ji buvo parduotuvėje „Maxima“, esančioje Liepų g. Apsipirkusi parduotuvėje ir išeidama iš jos, ruošėsi eiti link automobilio, esančio kairėje pusėje, kai tuo tarpu, išgirdo labai stipriai šaukiantį savo vyrą. Tuomet pamatė savo vyrą su vaiku einantį link jos, ji pradėjo eiti link savo vyro, nes nesuprato kas atsitiko. Ji girdėjo kaip jos vyras šaukė kitam vyriškiui: „ko pypsini?“, ir panašiai, nes vaiką išgąsdino, pirmą kartą matė, kad jos vaikas taip klykė. Ji pasiėmė vaiką, o vyras grįžo atgal prie mašinos. Pasiėmusi vaiką ėjo link savo automobilio vis atsisukdama pažiūrėti į savo vyrą. Pamatė, kad jis nuėjęs prie automobilio dar šaukė nukentėjusiajam, kam jis išgąsdino vaiką, po to matė, kaip jos vyras jau kaip ir norėjo pasitraukti nuo mašinos ir eiti link jų, kai staiga pamatė didžiulį dujų debesį, 1-2 kartą, ko pasėkoje, jos vyras, tikriausiai iš pykčio ir įspyrė į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį. Savo vyro visą laiką nematė, nematė jo visų veiksmų dar iki dujų debesies, nes ėjo link automobilio su vaiku tik kartas nuo karto atsisukdama į vyrą. Matė, kaip prieš atsirandant dujų debesiui, vyras jau buvo atsitraukęs nuo automobilio ir bandė eiti tolyn, kai tuo tarpu, kaip suprato, automobilio vairuotoja, per atidarytą automobilio langą, ar duris, tiksliai nematė, tą dujų debesį gavo. Prieš dujų debesį girdėjo iš savo vyro pusės šauksmus, girdėjo automobilio durelių stiprų trenksmą, tačiau šio veiksmo, kiek pamena, nematė, visgi praėjo apie 7 mėnesiai laiko nuo įvykusio konflikto.

Liudytoja A. Š. į kaltinamojo gynėjos klausimus: vyras ant nukentėjusiojo buvo piktas, nes tuo metu, kol ji buvo parduotuvėje, o jos vyras su vaiku vaikštinėjo automobilių aikštelėje, nukentėjusysis savo automobilio garsiniu signalu išgąsdino jų vaiką, dėl ko vyras supyko ir ėjo aiškintis su vairuotoju. Dėl tokios priežasties ji pati būtų supykusi ir ėjusi aiškintis, kodėl išgąsdino jų vaiką.

Liudytoja A. Š. į prokurorės klausimą: po konflikto ji buvo stresinėje būsenoje, ko pasėkoje, pamiršo, kad parduotuvėje „Maxima“ yra tualetas, todėl nuvažiavo į degalinę, su tikslu vyrui nueiti į tualetą. Kai atvyko policija, ji jiems nesakė, kad apskritai nebuvo jokio konflikto, ji policijos pareigūnams sakė, kad ji konflikte nedalyvavo ir pasakė, kad vyras yra tualete, kur policija ir nuėjo.

Iš 2021 m. kovo 3 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad 2021-03-02 automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Maxima“, Liepų g. 81, Klaipėda, vyriškis spardydamas apgadino AS "(duomenys neskelbtini) " automobilį „T. R.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonę ikiteisminiame tyrime atstovaus R. J.. (1 tomas, b.l. 1-2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Liepų g. 81, Klaipėda, aikštelėje stovi juodos spalvos automobilis „T. R.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinės kairės pusės durelės yra su išoriniais pažeidimais, įlinkimais. Įlinkimų vietose matosi trys avalynės pėdsakai su slydimo žymėmis. Durelių apatinėje dalyje atšokęs dažų sluoksnis. (1 tomas, b.l. 18-28).

Iš 2021-03-02 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyr. patrulio M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-03-02 14.45 val. gautas pranešimas, kad prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, Liepų g. 81, Klaipėda, tarp dviejų asmenų įvyko konfliktas, konflikto metu apgadintas pranešėjo automobilis. Įtariamasis pasišalino automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaurės pr. ir Liepojos g. esančioje degalinėje „CirkleK“ pastebėtas nurodytas automobilis, šalia automobilio stovėjo A. Š., kuri nurodė, kad jokio konflikto šiandien prie prekybos centro „Maxima“, Liepų g. 81, Klaipėda, neturėjo, nors tame prekybos centre buvo. Užėjus į degalinės tualetą rastas vyriškis besiplaunantis veidą, nustatyta, kad tai E. Š.. E. Š. paaiškino, kad su mažamečiu vaiku ėjo link prekybos centro įėjimo, kai atbuline eiga besiparkuojantis automobilis vos jo ir vaiko nepertrenkė, dėl ko jis išsigando ir kilo konfliktas su to automobilio vairuotoju. (1 tomas, b.l. 90).

Iš 2021 m. kovo 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „Maxima“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. kovo 2 d. apie 14:45 val. vykusį konfliktą tarp kaltinamojo E. Š. ir nukentėjusiojo R. J. stebėjo pašaliniai žmonės (t. 1, b.l. 94-96).

Iš 2021 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, iš kurių nustatyta, kad R. J. pareigūnams paaiškina, kad jam atvykus į aikštelę ir mėginant parkuotis, parkavimo vietoje vaikščiojo vyriškis su mažu vaiku, jam pyptelėjus, vyriškis pradėjo ant jo rėkti, kad išgąsdino vaiką, grasino bei gąsdino, jog duos į galvą, plėšė automobilio duris, po ko, jis vyriškiui papurškė dujomis į akis, tuomet vyriškis apspardė jo automobilį. Vaizdo įrašuose R. J. elgiasi ramiai. Kituose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad E. Š. pripažįsta spardęs R. J. automobilį, nes šis jam pripurškė dujų į akis, nurodo, kad nesupranta už ką jam byla, kad jam čia nieko nebus, kad tai buvo atsakas už papurkštas dujas, ir kad jis už tai gali tam vyriškiui išmušti dantis. Nurodo, kad čia buvo būtinoji gintis. Pareigūnui nurodžius, kad čia nėra būtinoji gintis, vyriškis pradeda šaukti: „buvo, mane užpuolė, mane nupurškė, sukėlė fizinį skausmą, aš gyniausi, kadangi jis buvo mašinoj, aš spyriau į mašinos duris“. (1 tomas, b.l. 117-121).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Nors kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, nurodė, kad jį išprovokavo paties nukentėjusiojo elgesys, tačiau išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. Š. 2021-03-02 apie 14:45 val., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, Liepų g. 81 Klaipėdoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, konflikto metu, tyčia kelis kartus spyrė į AS „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „T. R.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo R. J., taip sugadino priekines kairės pusės dureles, padarydamas AS „(duomenys neskelbtini)“ 1440,42 Eur žalą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog pripažįsta, kad spirdamas sugadino automobilio „T. R.“ dureles, tačiau tokius jo veiksmus iššaukė paties nukentėjusiojo veiksmai, kai šis jo atžvilgiu panaudojo pipirines dujas. Kaltinamasis parodė, kad tuo metu, kai su sūnumi vaikščiojo automobilių aikštelėje, tiksliau vietoje, kuri subraižyta raudonomis juostomis, bei skirta eiti pėstiesiems, matė, kaip į aikštelę įvažiavo juodos spalvos automobilis „T. R.“, atbuline eiga parkavosi, o jis tuo metu su vaiku ėjo pro galinę šio automobilio dalį, manydamas, kad automobilio vairuotojas, juos pamatęs pro automobilio galinę kamerą, praleis ir tada baigs manevrą. Automobilio „T. R.“ vairuotojas juos praleido, tačiau einant pro minėto automobilio priekį, stipriai paspaudė garso signalą, kas išgąsdino jo vaiką, ko pasėkoje jis pradėjo stipriai verkti, kaip nėra niekada iki tol verkęs. Dėl to jis grubiu tonu, ir vartodamas necenzūrinius žodžius, ėmė šaukti ant „T. R.“ vairuotojo. Pamatęs, kad iš parduotuvės išėjo žmona A., jis jai perdavė vaiką, o pats nuėjo prie „T. R.“ vairuotojo toliau aiškintis. „T. R.“ vairuotojas jau buvo prisiparkavęs ir išjungęs savo automobilio variklį. Priėjęs prie automobilio, be leidimo atidarė automobilio „T. R.“ vairuotojo dureles ir vairuotoją pavadino „debilu“, šaukdamas ant jo, pasakė, kad išgąsdino vaiką, klausė ar mato ką daro. „T. R.“ vairuotojas pradėjo aiškinti jam, ko jis vaikščioja po važiuojamąją dalį, kad jis neturi teisės čia vaikščioti, o jis jam atsakė, kad aikštelėje pirmenybę turi pėstieji, kad negali naudoti garsinio signalo. Kadangi buvo šalia, dar kartą išrėkė, kad gali vaikščioti šioje aikštelės vietoje, nes toje dalyje, pirmumo teisė yra pėstiesiems. „T. R.“ vairuotojas gražiai, ramiu tonu pasakė jam, kad atsitrauktų, o jis jam piktu tonu šaukė, kad galvotų ką daro, kad vaiką išgąsdino, klausė kokiu tikslu taip padarė. Tuomet, jis dar kartą, gražiai paprašė atsitraukti. Matė, kad „T. R.“ vairuotojas atsitraukė į keleivio pusę, ramiu tonu su juo kalbėjo, iš ko suprato, kad jis nenori konflikto, galimai suprato savo klaidą. Jis šiam vyrui išsakęs savo nepasitenkinimą, uždarydamas jo automobilio duris, šias stipriai trenkė, tačiau ne iš pikto, o labiau šis trenksmas įvyko dėl stipraus vėjo. Į dureles jis nespyrė, ir po ko ruošėsi nueiti, tačiau dar nebuvo nusisukęs, kai tuo metu, vairuotojas nuleido durelių stiklą ir nieko nesakydamas papurškė jam į veidą pipirinių dujų. Jis pajuto stiprų deginantį skausmą ir tada, iš paveiktas skausmo, jis jau net nežiūrėdamas, gal 2-3 kartus spyrė į automobilį „T. R.“. Kur tiksliai spyrė nematė, nes labai degino veidą. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, iš dalies patvirtino kaltinamojo duotus parodymus, tačiau nesutiko, kad į automobilį buvo spirta tik 2-3 kartus, parodė, kad spirta buvo apie 8-10 kartų. Taip pat nurodė, kad tuo metu, kai pamatė, kad vyriškis su vaiku iš kairės pusės perėjo į parkavimo vietą, gale jo automobilio, jis laukė kol jie pasišalins iš tos vietos. Tada jie lėtai praėjo pro vairuotojo dureles, kairiąją automobilio pusę, liesdamasis prie automobilio kairės pusės sparno, dėl ko negalėjo sukti. Suprato, kad kažkas čia ne taip. Tuomet, vyras su vaiku perėjo į zoną ties automobilio priekiu, tuomet matė jį visu ūgiu. Matydamas, kad minėtas vyras su vaiku, stovi viduryje kelio, kur nesaugu su mažu vaiku, siekdamas atkreipti jo dėmesį, nieko bloga nenorėdamas, pyptelėjo paspausdamas automobilio garsinį signalą. Po šio jo veiksmo, vyras ant jo pradėjo rėkti, šaukdamas, kad išgąsdino vaiką ir dėl to šis pradėjo verkti, taip net neleisdamas jam įsiterpti ir nieko pasakyti. Kaltinamasis savo parodymuose pats patvirtino, kad jis šaukė ant nukentėjusiojo, vadino jį necenzūriniais žodžiais, o nukentėjusysis visą laiką bendravo ramiai ir geranoriškai kelis kartus prašė nuo jo pasitraukti, taip siekdamas išvengti tolimesnio konflikto, kas paneigia kaltinamojo išsakytą poziciją, kad jo nusikalstamos veikos atlikimą išprovokavo paties nukentėjusiojo elgesys. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad nukentėjusysis dujas panaudojo, jau esant agresyviam kaltinamojo elgesiui jo atžvilgiu, kai nukentėjusiojo turtui ir sveikatai buvo kilusi reali grėsmė. Pabrėžtina, kad dujų panaudojimas prieš kaltinamąjį įvyko, jau po kaltinamojo nukentėjusiajam išsakytų grasinimų, kuriais jis teigė, kad nukentėjusįjį užmuš, bei po to, kai jis agresyviais veiksmais trenkė nukentėjusiojo vairuojamo automobilio duris. Iš kaltinamojo veiksmų ir išsakytų grasinimų įvykio metu, darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusysis jautė realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, todėl nukentėjusiojo veiksmai teismo pripažinti gynybiniais. BK 28 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šiuo atveju, nukentėjusysis neperžengdamas būtinosios ginties ribų, gynė savo sveikatą, gyvybę bei turtą – vairuojamą automobilį „T. R.“ nuo agresyvaus kaltinamojo elgesio ir grasinimų susidoroti. Liudytoja A. Š. patvirtino kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, jog matė, kaip jam buvo papurkštos dujos, girdėjo savo vyro riksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau paties konflikto esmės, dėl ko jis kilo ji nematė, apie jo aplinkybes žino tiek, kiek papasakojo pats vyras, kuris nurodė, kad supyko ant nukentėjusiojo, kam šis automobilio garsinio signalo panaudojimu išgąsdino jų vaiką, kuris po to isteriškai verkė. Liudytoja, girdėjo automobilio durelių trenksmą, tačiau, kadangi paties veiksmo, kai buvo trenktos automobilio durelės nematė, negalėjo patvirtinti, ar dureles trenkė vyras, ar tai įvyko dėl stipraus vėjo. Ji patvirtino, kad nukentėjusysis bendravo ramiai, iš jo pusės agresyvaus elgesio ar nepagarbių žodžių tiek jos, tiek vyro atžvilgiu negirdėjo.

Kad nukentėjusysis buvo taikiai ir ramiai nusiteikęs, o kaltinamasis agresyviai bendravo patvirtina ir policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti „body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad R. J. elgiasi ramiai. Kituose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad E. Š. pripažįsta spardęs R. J. automobilį, nes šis jam pripurškė dujų į akis, nurodo, kad nesupranta už ką jam byla, kad jam čia nieko nebus, kad tai buvo atsakas už papurkštas dujas, ir kad jis už tai gali tam vyriškiui išmušti dantis. Nurodo, kad čia buvo būtinoji gintis. Pareigūnui nurodžius, kad čia nėra būtinoji gintis, vyriškis pradeda šaukti: „buvo, mane užpuolė, mane nupurškė, sukėlė fizinį skausmą, aš gyniausi, kadangi jis buvo mašinoj, aš spyriau į mašinos duris“. (1 tomas, b.l. 117-121).

Byloje iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų matyti, kad asmenys nebuvo pažįstami, kad nukentėjusysis niekaip neprovokavo kaltinamojo, atvirkščiai ji ramino, prašė pasitraukti nuo jo. Iš bylos duomenų matyti, kad viešoje vietoje kaltinamasis elgėsi įžūliai (šaukė ant nukentėjusiojo necenzūriniais žodžiais, spardė jo automobilį), ką matė į parduotuvę atvykę kiti asmenys (t. 1, b. l. 94-96) tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl šių veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiojo vairuojamas automobilis „T. R.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso AS „(duomenys neskelbtini)“, buvo kviečiama policija, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai - ne tik buvo apgadintas turtas, bet ir sutrikdytas kitų asmenų poilsis, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis E. Š. teigė, kad nukentėjusysis purškė jam į veidą dujų, todėl jis gynėsi. Mano, kad nukentėjusysis įvykdė provokaciją. Nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo jam nesilaikyti bendrų moralės normų ir grasinti kitam žmogui susidorojimu, niokoti svetimą turtą. Nukentėjusysis R. J. parodė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, ir jį užsipuolė pirmas, šaukdamas ant jo ir vadindamas necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis grasino jį užmušti, trenkė jo vairuojamo automobilio dureles, spardė automobilį, o jis bijodamas susidorojimo ir paveiktas išgąsčio išsitraukė iš daiktadėžės dujų balionėlį ir purškė į kaltinamąjį. Kaltinamasis po šio veiksmo ėmė dar įnirtingiau spardyti jo vairuojamą automobilį ir šaukti ant nukentėjusiojo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Visa tai įvyko viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Liepų g. 81, Klaipėdoje, kurioje įvykio metu buvo kitų asmenų, kurie matė įvykį. E. Š. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik AS „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – automobilio „T. R.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas.

Be byloje esančių ir aukščiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, E. Š. kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais: 2021 m. kovo 3 d. Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 1-2); 2021 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 18-28); 2021 m. kovo 2 d. BIRT ataskaitų žiūryklės pranešimu (t. 1, b. l. 29-32); 2021 m. kovo 2 d. BIRT ataskaitų žiūryklės pranešimu (t. 1, b. l. 33-35); 2021 m. kovo 30 d. nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju (t.1, b.l. 55-56); 2021 m. birželio 3 d. ieškiniu (t. 1, b.l. 66); 2021 m. birželio 4 d. duomenys (t. 1, b.l. 69-71); 2021 m. kovo 2 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b.l. 90), 2021 m. kovo 9 d. apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 96); 2021 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 117-121); 2021 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 125-127); 2021 m. gegužės 24 d. vertimais (t. 1, b.l. 145-152); 2021 m. gegužės 28 d. vertimais (t. 1, b.l. 155-157); 2021 m. birželio 11 d. informacijos apie pretendentą (t. 2, b.l. 1-4); 2021 m. birželio 14 d. Sodros DB išrašu (t. 2, b.l. 5); 2021 m. kovo 22 d. Administracinių nusižengimų išrašu (t. 2, b.l. 6-14); 2021 m. kovo 15 d. ĮKNR išrašu (t. 2, b.l. 15-16); 2021 m. birželio 21 d. kaltinamojo akto (t. 2, b.l. 57-62) bei kt. teisiamojo posėdžio metu pateiktais dokumentais. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis E. Š. savo veiksmais sukėlė pavojingas pasekmes – aplinkiniai asmenys buvo nustebinti ir šokiruoti tokio jo elgesio, todėl neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Kaltinamojo E. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant viešosios tvarkos pažeidimui padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

Nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje E. Š. padarė tiesiogine tyčia: jis turėjo suprasti, kad įžūliais smurtiniais veiksmais – šaukdamas ant nukentėjusiojo R. J. įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasindamas su juo susidoroti, spardydamas nukentėjusiojo vairuojamą automobilį – ne tik padaro turtinę ir moralinę žalą nukentėjusiajam, bet ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatyti jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

E. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 15-16), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 5), turi aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, šiuo metu (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) ir turi vieną mažametį vaiką, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 6-14). Kaltinamasis E. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą tik iš dalies, nukentėjusiojo R. J. neatsiprašė, žalos neatlygino. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti E. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Kadangi E. Š. teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, intensyvi priežiūra neskirtina. Siekiant padėti kaltinamajam E. Š. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktais, 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai - dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 2 (du) mėnesius atlyginti AS „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą (190,00 Eur).

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą. (t. 2, b. l. 38-40).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo AS „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 190,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 66). Nurodyta, kad E. Š., 2021-03-02, apie 14:45 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, Liepų g. 81, Klaipėdoje, kilusio konflikto metu tyčia kojomis spardydamas AS „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „T. R.“, v/n (duomenys neskelbtini), sugadino priekines kairės pusės dureles, taip padarydamas AS „(duomenys neskelbtini)“ 1440,42 eurų turtinę žalą. Tačiau minėtas automobilis buvo draustas Estijos ERGO Life Insurance SE ir ši bendrovė, dėl patirtos turtinės žalos išmokėjo 1000, 43 Eur. Kadangi dalis t.y. 190,00 Eur liko neišmokėta, todėl šiai sumai AS „(duomenys neskelbtini)“ reiškia civilinį ieškinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsniu, prašo priteisti iš E. Š. AS „(duomenys neskelbtini)“ naudai 190,00 eurų padarytą turtinę žalą, dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamais su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismui pateikti įrodymai pagrindžia ieškovui padarytą turtinę žalą. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, į kaltinamojo E. Š. materialinę padėtį, t. y. dirba projektų vadovu, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta civilinį ieškinį ir sutinka atlyginti žalą, todėl ieškovo AS „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, ieškovui AS „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamojo E. Š. priteistina 190,00 eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su trimis (3) kompaktiniais diskais su vaizdo ir garso įrašais, pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu ir toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui AS „(duomenys neskelbtini)“ 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 00 ct) turtinę žalą.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinio ieškovo AS „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo E. Š. AS „(duomenys neskelbtini)“ naudai 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykio vietos bei fotonuotraukomis, pridėtus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė