Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

8. ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį turi būti nustatytas bent vienas iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Analizuojamu atveju V. Ž. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad savavališkai užėmė 0,20 ha valstybinės žemės plotą, kuriame yra suprojektuotas 6 m. pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias.

9. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu konstatuota, jog byloje pakako duomenų, patvirtinančių, kad V. Ž. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliantė su tokia išvada nesutinka ir tvirtina, kad ji visada vadovavosi 1999 m. sudarytu žemės sklypo planu, ir jos žemės sklype nėra jokio vietinės reikšmės kelio. Jai nebuvo žinoma, kad jos sklype atsirado valstybinė žemė su vietinės reikšmės keliu.

10. Apylinkės teismas, sutikdamas su Institucijos nutarimu, kuriuo V. Ž. nubausta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, rėmėsi šiomis aplinkybėmis: 1999 m. žemės klypo planu; 2003-09-15 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-1295 patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto plano ištrauka, kuri patvirtina, kad V. Ž. 1999 metais atkuriant nuosavybės teises į 22 ha žemės sklypą aplink šį sklypą buvo laisva valstybinė žemė ir tik vėliau prasidėjo gretimų sklypų projektavimas, kurio metu buvo suprojektuotas ir ginčo kelias laisvoje valstybinėje žemėje tarp V. Ž., G. K., ir S. A. žemės sklypų. 2007-05-24 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-1059 patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto plano ištrauka, iš kurio matyti, kad plane yra įbraižytas bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, kuris ribojasi su tuo pačiu sklypu, kurio projektinis numeris yra 328 ir kadastro numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu nuosavybės teise V. Ž., su suprojektuotu žemės sklypu, projektinis numeris P 726-1, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu nuosavybės teise G. K. ir V. K., su suprojektuotu žemės sklypu, projektinis numeris P-711, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu V. Ž. ir A. Ž., su suprojektuotu žemės sklypu, projektinis numeris 713, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu I. A. ir S. A.. Konstatuodamas, kad vietinės reikšmės kelias buvo suartas ir užsodintas, teismas vadovavosi 2018-07-17 administracinio nusižengimo protokolu, 2018-06-01 žemės naudojimo patikrinimo aktu, liudytojų parodymais.

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje įrodyta, kad V. Ž. veiksmuose yra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.

11.1. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

12. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

13. Esminis ginčas yra dėl to, kieno žemės sklype buvo vietinės reikšmės kelias. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantės įsitikinimu, pagal 1999 metais sudarytą žemės sklypo planą, vieta, kurią ji suarė yra jos sklype, ir jame nebuvo jokio vietinės reikšmės kelio. Su tokiais argumentais nesutiktina.

14. Bylos medžiaga neginčijamai yra įrodyta, kad vietinės reikšmės kelias, kurį suarė ir apsodino apeliantė, yra valstybinėje žemėje, o ne jai nuosavybės teise priklausančiame sklype.

15. Nustatyta, kad V. Ž. nuosavybės teise priklauso 2 žemės sklypai: 22 ha žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir 5,4278 ha žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas V. Ž. ir A. Ž. vardu, esančius J. kaime, G. seniūnijoje, T. rajone. Ginčas yra dėl žemės 22 ha žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kurį V. Ž. įsigijo 1999 m. atkūrus jai nuosavybės teises natūra.

15.1. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, niekada neteigė, kad vietinės reikšmės kelias yra suprojektuotas apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad suarė valstybinėje žemėje esantį vietinės reikšmės kelią, kuris ribojasi su apeliantei priklausančiais žemės sklypais.

16. Kad V. Ž. žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi su valstybei priklausančia žeme, matyti dar iš 1999 metų plano. 1999 m. žemės sklypo plane nėra duomenų apie suprojektuotą kelią šalia šio sklypo. Tačiau šiame plane yra nurodyta, kad V. Ž. žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, J. žeme, M. žeme (b. l. 6). Nors iš 1999 m. žemės sklypo plane nėra matyti, kad šalia yra suprojektuotas vietinės reikšmės kelias, tačiau dar nereiškia, kad jis valstybinėje žemėje, kuri ribojosi su V. Ž. žemės sklypu, negalėjo atsirasti vėliau.

17. Iš 2003-09-15 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-1295 patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto plano ištraukos matyti, kad buvo suprojektuotas ginčo kelias valstybinėje žemėje. Jame yra įbraižytas bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, esantis valstybinėje žemėje, besiribojantis su žemės sklypu, kurio projektinis numeris 428, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. Ž. ir einantis į žemės sklypą, kurio projektinis numeris 564-1, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį nuosavybės teise J. J. (b. l. 18).

18. Iš 2007-05-24 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-1059 patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto plano ištraukos matyti, kad plane yra įbraižytas bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, kuris ribojasi su tuo pačiu sklypu, kurio projektinis numeris yra 428 ir kadastro numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu nuosavybės teise V. Ž., su suprojektuotu žemės sklypu, projektinis numeris P 726-1, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu nuosavybės teise G. K. ir V. K., su suprojektuotu žemės sklypu, projektinis numeris P-711, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu V. Ž. ir A. Ž., su suprojektuotu žemės sklypu, projektinis numeris 713, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu I. A. ir S. A.. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. Ž. ir A. Ž. valstybinės žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2010-04-19 (b. l. 33). Taigi šiuo metu vietinės reikšmės kelias, esantis valstybinėje žemėje, eina tarp V. Ž. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. Ž. ir A. Ž. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti duomenys patvirtina, kad V. Ž. ir A. Ž. iš Valstybės 2010-04-19 įsigyjant žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas vietinės reikšmės kelias valstybinėje žemėje, jis ir liko. Taigi vietinės reikšmės kelias valstybinėje žemėje suprojektuotas dar 2003-09-15 ir jis buvo 2010 m. V. Ž. ir A. Ž. įsigyjant valstybinę žemę. Taigi žinojo, kad tarp jos sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vietinės reikšmės kelias, kuris liko valstybinėje žemėje.

19. Faktą, kad V. Ž. buvo žinoma apie vietinės reikšmės kelią, patvirtina žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Tauragės apskrities viršininko 2007-05-24 įsakymu Nr. V-1059, plano ištrauka, iš kurios matyti, kad plane yra įbraižytas (pažymėtas ruda spalva) bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, esantis valstybinėje žemėje, besiribojantis su žemės sklypu (projektinis Nr. 428, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiu nuosavybės teise V. Ž., su suprojektuotu žemės sklypu (projektinis Nr. P726-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiu nuosavybės teise G. K. ir V. K., su suprojektuotu žemės sklypu (projektinis Nr. P711, kadastro Nr. 7728/0004:130), priklausančiu nuosavybės teise V. Ž. ir A. Ž., su suprojektuotu žemės sklypu (projektinis Nr. 713, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiu nuosavybės teise I. A. ir S. A.. Iš UAB ,,H.” surašyto 2008-09-03 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto matyti, kad buvo paženklintas 54278 kv. m. (5,4278 ha) žemės sklypas, suprojektuotas V. Ž., kuri kaip būsima žemės sklypo savininkė pasirašė šiame akte. Šio akto pagrindu UAB,,H.” 2008-09-03 parengė minėto žemės sklypo planą, kuriame nurodyta žemės sklypo ribų posūkio taškuose 10-1 gretimybė - bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje. Minėto akto Iš UAB ,,H.” surašyto 2008-09-03 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto matyti, kad buvo paženklintas 34314 kv. m (3,4314 ha) žemės sklypas, suprojektuotas G. K.. V. Ž. kaip būsima gretimo žemės sklypo savininkė šiame akte taip pat pasirašė. Visiškai pagrįstai apylinkės teismas nurodė, kad vien žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuris yra Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, įrodo, kad ginčijama V. Ž. suarta 334 metrų ilgio ir 6 metrų pločio kelio dalis yra valstybei priklausančios žemėnaudos bendro naudojimo žemės sklypas, skirtas keliui. Be kita ko, V. Ž. buvo įspėta apie daromą nusižengimą, tačiau į įspėjimą nereagavo. Be to, teismo posėdžio metu apeliantė iš esmės pati nurodė, kad ginčo kelias buvo. Nors apeliantė nurodo, kad ji nesuprato teismo klausimo ir neteisingai nurodė šią aplinkybę, tačiau įvertinu jo duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad ji suprato, ko teismas klausia ir ne kartą patvirtino, kad kelias buvo. Nurodė, kad prieš tai buvo suarusi kelią, po to jį perkasė. Nors nurodė, kad kelias buvo padarytas jos pačios jai priklausančiame žemės sklype, tačiau ši aplinkybė paneigta byloje surinktais objektyviais rašytiniais įrodymais.

20. Ginčo, kad vietinės reikšmės kelias buvo išartas, nėra. Taigi byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad vietinės reikšmės kelias, kurį suarė ir užsodino apeliantė, buvo ne jai priklausančiame žemės sklype, o valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su V. Ž. nuosavybės teise priklausiančiais žemės sklypais ir ji apie šio kelio egzistavimą žinojo, todėl pagrįstai konstatuota, kad nusižengimas padarytas tyčia.

21. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl vietinės reikšmės kelio registracijos, ir tai, kad jis nėra registruotas viešajame registre, apeliantės įsitikinimu, jo nėra. Tačiau tokia pozicija yra klaidinga. Pirma, bylos duomenys patvirtina, kad šis kelias ne tik buvo tinkamai suprojektuotas, bet jis buvo faktiškai. Antra, kaip teisingai pažymėjo Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, toks kelias nėra registruojamas VĮ „Registrų centras“. Pagal Kelių įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių duomenys turi būti tvarkomi Kelių registre, tačiau jis nėra įsteigtas. Analizuojamu atveju vietinės reikšmės kelias buvo suprojektuotas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėj rengimo metodika, kuri patvirtinta Žemės ūkio ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“. Metodikos 49 punkte nurodyta, kad naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m. iki 6 m. pločio. Be to, šis kelias, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra įtrauktas į Tauragės rajono savivaldybės tarybos patvirtintą vidaus kelių sąrašą. Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. I-407 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų ir vidaus kelių sąrašo patvirtinimo“, patvirtintas Tauragės rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų ir vidaus kelių sąrašai (1 ir 2 priedai). Ginčo kelias nėra įtrauktas į 2 priedo vidaus kelių sąrašą.

22. Apeliantė nurodo, kad Institucijai apie jos daromą nusižengimą, neva buvo žinoma nuo 2014 m., todėl mano, kad turėtų būti sprendžiamas senaties klausimas. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus vertina kaip visiškai nepagrįstus. Bylos medžiaga nustatyta, kad nusižengimas padarytas 2018 m. birželio 1 d., nutarimas priimtas 2018 m. rugsėjo 20 d., todėl vadovaujantis ANK 39 straipsniu, kuris nustato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos, spręsti senaties klausimą, nėra jokio teisinio pagrindo.

23. Apeliantė išreiškia nesutikimą ir dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad ji nearė žemės sklypo, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones, be to, yra sunkiai serganti ir fiziškai negalinti to padaryti, tačiau pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo ne už tai, kad išarė žemę, o už tai, kad savavališkai užėmė valstybinę žemė, šiuo atveju valstybinėje žemėje esantį vietinės reikšmės kelią. Užėmimo būdas, šiuo atveju vietinės reikšmės kelio suarimas ir užsodinimas, nėra svarbus, svarbu, kad tokį būdą galima traktuoti kaip savavališką žemės sklypo užėmimą. Kadangi V. Ž. yra sklypų, kurie ribojasi su vietinės reikšmės keliu, savininkė, todėl ji pagrįsti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad būdama žemės sklypų savininkė, ji turi visas galimybes kontroliuoti darbus, atliekamus jos sklypuose.

Dėl teismo šališkumo

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas buvo šališkas ir tai grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir visus neaiškumus, aiškino ne jos, o Institucijos naudai. Kaip matyti, apeliantė teismo nešališkumą grindžia dėl įrodymų neva netinkamo vertinimo, tačiau pažymėtina, kad apeliantei nepriimtinas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados, negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ir vertintina kaip teismo šališkumas. Nors apeliantas teigia, kad teismas buvo šališkas, tačiau nenurodo nė vieno motyvo, kuriuo remiantis būtų galima daryti tokią prielaidą. Faktas, kad teismas priėmė nepalankią nutartį, nesudaro pagrindo abejoti teismo šališkumu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ar subjektyviai buvo šališkas, todėl apeliantės šie argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

25. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma – nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė Institucija ir apylinkės teismas, konstatuodami, kad V. Ž. savavališkai užėmė vietinės reikšmės kelią, esantį valstybinėje žemėje. Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino visus įrodymus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas visų pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų, konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį nepakeistą ir V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.