Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Balžekaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir 208 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Procesas dėl civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nutrauktas. Civilinių ieškovų: (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Tuo pačiu nuosprendžiu yra išteisinti E. Š. ir juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą, o būtent: už tai, kad:

jis laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2009 m. kovo 30 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir nuo 2009 m. vasario 26 d. vieninteliu bendrovės akcininku, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) Nr. IX-1889 37 straipsnį užimamų pareigų pagrindu atstovaudamas minėtai įmonei ir veikdamas jos vardu, būdamas ir vienu iš akcininkų, veikdamas priešingiems įstatų 2.1, 2.4, 9.6 punktuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams ir akcininkų naudai, bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu atstovaudamas minėtai įmonei ir veikdamas jos vardu, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio reikalavimus, turėdamas savo žinioje buvusį bendrovės turtą, žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, nevykdydamas įsipareigojimų, akivaizdžiai gręsiant bendrovės bankrotui, kuris vėliau buvo paskelbtas kreditorių iniciatyva, realiai nebevykdamas jokios veiklos, išvaistė, perleido ir nepateisinamai pigiai pardavė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms ir atsiskaitymams padengti, dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o būtent:

jis, veikdamas priešingiems įstatų 2.1, 2.4, 9.6 punktuose nurodytiems UAB (duomenys neskelbtini) veiklos tikslams ir turtiniams interesams, 2009-03-12 pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi L. P. 19 protokolų dėl rangos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir rezultatų perdavimo bei 14 objektų statybos aikštelių perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) pagal aktus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) kreditorinį reikalavimą, nepareikalavo apmokėjimo už atliktų darbų dalį ir medžiagų sunaudojimą, nors UAB (duomenys neskelbtini) 2008 metais pagal paminėtas rangos sutartis atliko darbus ir turėjo 4 593 334,55 Lt išlaidų, tokiu būdu išvaistė jo žinioje esančios bendrovės didelės vertės svetimą turtinę teisę į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymą už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas 4 593 334,55 Lt vertės;

dėl 2009-02-23 priimto UAB (duomenys neskelbtini) akcininko Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) neteisėto sprendimo išmokėti 3 702 212 litų dividendų už 2008 metus, nesiėmė jokių priemonių veikti išimtinai bendrovės interesais ir perleido bendrovės turtą panaudoti akcininko naudai, t. y. 2009 m. kovo 4 ir 5 dienomis nurodė bendrovės vyr. finansininkei atlikti tarptautinius mokėjimus likusių pinigų 1 700 000 Lt kaip dividendų išmokėjimą iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) į šios įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Estijos Respublikoje, pagal išrašytas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas - faktūras:

1. UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) iš viso 359,36 Lt be PVM;

2. UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas - faktūras (duomenys neskelbtini) iš viso 16 414,24 Lt be PVM;

3. UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas - faktūras (duomenys neskelbtini) iš viso 27 258,11 Lt be PVM;

4. UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) iš viso 872,66 Lt be PVM;

5. UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) iš viso 34 428,60 Lt be PVM;

6. UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) iš viso 10232,44 Lt be PVM;

7. UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) iš viso 5 714,21 Lt be PVM;

8. UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas - faktūras (duomenys neskelbtini) iš viso 301 846,71 Lt be PVM;

9. UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas - faktūras (duomenys neskelbtini) iš viso 34 503,03 Lt be PVM;

viso pardavus ilgalaikį materialių turtą ir įvairias atsargas už 431 629,36 Lt be PVM, iš jų nepateisinamai pigiai pardavė bendrovei priklausantį ilgalaikį materialų turtą už 211 263,06 Lt, kai šio turto likutinė vertė buvo 431 657,06 Lt, t. y. 220 394 Lt mažiau, taip mažinant turėto bendrovės turto piniginę vertę, kuris galėjo būti pateiktas kreditorių skoloms padengti.

Tokiais veiksmais D. D. išvaistė svetimą jo žinioje buvusią UAB (duomenys neskelbtini) svetimą didelės vertės turtinę teisę - 4 593 334,55 Lt vertės bei priešingais UAB (duomenys neskelbtini) interesams, elgdamasis nesąžiningai, padarė didelę 1 920 394 Lt turtinę žalą bendrovės kreditoriams.

Apeliantės manymu, teismas, išteisindamas D. D. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Teismas neįvertino buvusios buhalterės liudytojos L. K. parodymų, kuri tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme parodė, jog bendrovės ataskaitoje už 2008 metus buvo nurodytas pelnas - 3 702 212 Lt. Ataskaitoje ir balanse buvo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) skolinga kreditoriams virš 13 milijonų litų. Tuo metu ji matė, kad bendrovė yra skolinga. Dėl sutarčių nutraukimo su UAB (duomenys neskelbtini) 2009 metais ji nesprendė, tai darė direktorius D. D. Matė jas jau po fakto, kai sutartys buvo nutrauktos. Su ja D. D. nekalbėjo, dėl sutarčių nutraukimo su UAB (duomenys neskelbtini) nekalbėjo. Ji nesiaiškino, kodėl nutraukiamos sutartys. Skolos buvo fiksuotos balanse. Tokie liudytojos parodymai paneigia D. D. paaiškinimus, kad jam buhalterė pateikė paaiškinimus ir dokumentus tariamai apibūdinančius įmonės gerą padėtį.

Taip pat teismas neatsižvelgė į liudytojų R. S., G. J., A. S., N. G., N. B., A. V. teisme duotus parodymus, kad pasikeitus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, jie bandė kalbėti su nauju direktoriumi D. D., tačiau šis su jais nekalbėjo, pasakė, kad nieko negrąžins, kad šie kreiptųsi į teismą, nėra laiko ir pinigų. Jei jiems E. Š. žadėjo sumokėti, tai su šiuo ir turi bendrauti, o jis jiems nieko neskolingas. Tokie liudytojų parodymai rodo, kad D. D. žinojo apie neatsiskaitymus su kreditoriais ir bendrovės sunkią finansinę padėtį, todėl turėjo numatyti, kad skolos įskaitymas sukels žalingų padarinių įmonei.

Nepagrįsta teismo išvada, kad D. D. galėjo nežinoti apie jo vadovaujamos bendrovės turtinę teisę į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymą kaltinime nurodytai sumai. Tokia išvada padaryta neišanalizavus 2009-03-12 pasirašytų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 19 protokolų dėl rangos sutarčių nutraukimo, rezultatų perdavimo ir 14 objektų statybos aikštelių perdavimo pagal aktus. Šiuose protokoluose D. D. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini) ir nutraukė rangos sutartis. D. D. nurodė, kad į šiuos protokolus neįsigilino ir nesuprato, kad už šiuos objektus neatsiskaityta. Tačiau tai, kad nebuvo atsiskaityta už atliktus darbus bei sunaudotas medžiagas, iš dalies patvirtino pats D. D. ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs, kad matė 2008 metų balanse įrašus dėl nebaigtų vykdyti sutarčių.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta veika gali būti padaryta ir dėl neatsargumo. D. D., vadovaudamas įmonei ir remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalimi, būdamas vadovu ir atlikdamas įmonės valdymo organo funkcijas, privalėjo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, t. y. siekti pelno bei savo sprendimais nesiekti nuostolių, todėl galėjo ir privalėjo dėl einamų pareigų pasitarti, jeigu pačiam neužteko žinių, su specialistu prieš priimdamas atitinkamus sprendimus. Tačiau to nepadarė, su buhaltere L. K. nesitarė. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad be rangos sutarčių nutraukimo, tarp bendrovių (duomenys neskelbtini) buvo atliktos tarpusavio skolų užskaitos (pagal 2009 m. kovo 3 d. susitarimą atlikta bendrovės (duomenys neskelbtini) skolos - 2 180 500 Lt užskaita bendrovei (duomenys neskelbtini) už iš jos gautas paskolas; pagal kitą susitarimą – užskaityta bendrovės (duomenys neskelbtini) skola - 431 608, 21 Lt bendrovei (duomenys neskelbtini) už iš jos įsigytas prekes, paslaugas ir apskaičiuotas palūkanas kompensavimui. Tokie faktai rodo, kad tarp bendrovių vyko susitarimai ir direktorius D. D. žinojo tikrąją bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį. Tai, kad D. D. žinojo apie UAB (duomenys neskelbtini) skolas jo valdomai bendrovei, patvirtina ir apskaitoje buvęs UAB (duomenys neskelbtini) metinis pranešimas prie 2008 m. finansinės atskaitomybės, kuriame nurodyta: kad per 2008 metus nepasirašyta atliktų darbų apie 5 000 000 Lt, kurie bus pasirašyti per 2009 metų I pusmetį. 2008 metų balanse nebaigtų vykdyti sutarčių suma 4 695 551 Lt. Nors šis dokumentas buvo parengtas buvusio įmonės vadovo, tačiau remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, todėl D. D. tapus nauju įmonės vadovu šis dokumentas, kaip ir visi kiti finansiniai dokumentai, jam buvo perduoti, todėl D. D. negalėjo nežinoti apie įmonės finansinę padėtį. Tai, kad nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, neįforminti darbų atlikimo aktai, neleidžia teigti, kad dėl to D. D. galėjo nesuprasti pasirašomų dokumentų turinio ir iš to kylančių pasekmių. Priešingai, pats D. D. pripažino, kad po sutarčių nutraukimo bendrovės padėtis tapo sunki. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, iškeltoje 2010-01-22, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 8 874 456,43 Lt sumai jau buvo žinomi 2009 m. vasario - kovo mėn., todėl remiantis teisės principu teismas teisę žino, šie kreditoriniai reikalavimai yra teisingi, ir D. D. dėl užimamų pareigų apie juos negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad skolų įskaitymas dar labiau pasunkins įmonės finansinę padėtį.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliantė teigia, kad teismo išvada, kad byloje iškilusios abejonės neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl D. D. kaltės dėl jam patikėto ir jo žinioje esančio didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, padarant turtinės žalos kreditoriams, neatitinka aptartų D. D. veiksmų. Mano, kad D. D. atlikti veiksmai neatitiko įprasto atidaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio kriterijaus ir dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo buvo padaryta žala UAB (duomenys neskelbtini) interesams bei kreditoriams. Apeliantės nuomone, tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) inicijuota bankroto procedūra yra civilinių santykių dalykas, nepanaikina D. D. baudžiamosios atsakomybės. D. D. veiksmai buvo neteisėti, peržengė civilinių teisinių santykių ribas, todėl jie sudaro BK 184 straipsnio 4 dalies sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. Balžekaitė, pakoreguodama savo apeliacinio skundo rezoliucinę dalį, kurioje dėl techninės klaidos nebuvo nurodytas BK 184 straipsnio 2 dalis, prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, D. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalį.

Išteisintasis D. D. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija skundžiamo teismo nuosprendžio dalies dėl D.D. išteisinimo pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su D. D. išteisinimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. D. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Toks apeliantės prašymas netenkintinas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

Visų pirma, nepagrįstas prokurorės skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. D. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino bylos duomenis ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių, tarp jų ir prokuroro, išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Skundžiamame teismo nuosprendyje yra išdėstyti visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai ir pateikti išsamūs jų vertinimo motyvai. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nereiškia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai ar kad teismas netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aptariamoje byloje nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, patikrino byloje surinktų duomenų sąsajumą ir leistinumą, įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą ir padarė išvadas atitinkančias bylos aplinkybes.

Antra, teisėjų kolegijos nuomone, prokurorei neskundžiant nuosprendžio dalies dėl D. D. išteisinimo pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, negali būti svarstomas ir D. D. kaltės klausimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes pagal šioje byloje D. D. pateikto kaltinimo formuluotę, minėtos nusikalstamos veikos neatsiejamai susijusios (kvalifikuotos iš sutapties).

Bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas (BPK 255 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. D. kaltinamuoju aktu perduotu į teismą buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-03-03 iki 2009-03-30, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir nuo 2009-02-26 vieninteliu bendrovės akcininku, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį užimamų pareigų pagrindu atstovaudamas minėtai įmonei ir veikdamas jos vardu, būdamas ir vienu iš akcininkų, veikdamas priešingiems įstatų 2.1, 2.4, 9.6 punktuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams ir akcininkų naudai, bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu atstovaudamas minėtai įmonei ir veikdamas jos vardu, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio reikalavimus, turėdamas savo žinioje buvusį bendrovės turtą, žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, nevykdydamas įsipareigojimų, akivaizdžiai gręsiant bendrovės bankrotui, kuris vėliau buvo paskelbtas kreditorių iniciatyva, realiai nebevykdamas jokios veiklos, išvaistė, perleido ir nepateisinamai pigiai pardavė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms ir atsiskaitymams padengti, dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o būtent:

- 2009-03-12 pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi L. P. 19 protokolų dėl rangos sutarčių nutraukimo ir rezultatų perdavimo bei 14 objektų statybos aikštelių perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) pagal aktus, nurodant, jog UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) kreditorinį reikalavimą, nepareikalavo apmokėjimo už atliktų darbų dalį ir medžiagų sunaudojimą, nors UAB (duomenys neskelbtini) 2008 metais pagal paminėtas rangos sutartis atliko darbus ir turėjo 4 593 334,55 Lt išlaidų, tokiu būdu išvaistė jo žinioje esančios bendrovės didelės vertės svetimą turtinę teisę į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymą už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas 4 593 334,55 Lt vertės,

- dėl 2009-02-23 priimto UAB (duomenys neskelbtini) akcininko Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) neteisėto sprendimo išmokėti 3 702 212 Lt dividendų už 2008 metus nesiėmė jokių priemonių veikti išimtinai bendrovės interesais ir perleido bendrovės turtą panaudoti akcininko naudai, t.y. 2009-03-04 ir 2009-03-05 nurodė bendrovės vyr. finansininkei atlikti tarptautinius mokėjimus likusių pinigų 1 700 000 Lt kaip dividendų išmokėjimą iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) į šios įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Estijos Respublikoje,

- pagal išrašytas UAB (duomenys neskelbtini) 9 PVM sąskaitas faktūras viso pardavus ilgalaikį materialių turtą ir įvairias atsargas už 431 629,36 Lt be PVM, iš jų nepateisinamai pigiai pardavė bendrovei priklausantį ilgalaikį materialų turtą už 211 263,06 Lt, kai šio turto likutinė vertė buvo 431 657,06 Lt, t.y. 220 394 Lt mažiau, taip mažinant turėto bendrovės turto piniginę vertę, kuris galėjo būti pateiktas kreditorių skoloms padengti,

šiais veiksmais jis išvaistė svetimą jo žinioje buvusią UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią didelės vertės turtinę teisę - 4 593 334,55 Lt vertės bei priešingais UAB (duomenys neskelbtini) interesams, elgdamasis nesąžiningai, padarė didelę 1 920 394 Lt turtinę žalą bendrovės kreditoriams. Tokia D. D. nusikalstama veika kvalifikuota kaip sutaptis pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

Kaip matyti iš aptarto kaltinimo, D. D. savarankiškas kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį pateiktas nebuvo. Kaltinimą dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo D. D. suponavo kaltinamajame akte jam suformuluotas kaltinimas pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, o būtent vienas, iš trijų D. D. inkriminuotų šio nusikaltimo objektyvinės pusės (veikos) požymių, kuris pasireiškė kaltininko žinioje buvusios didelės – 4 593 334,55 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtinės teisės iššvaistymu, ir šios veikos padarymo faktinės aplinkybės. Todėl šioje byloje D. D. inkriminuotas turtinės teisės išvaistymas (BK 184 straipsnio 2 dalis) tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs su jam inkriminuotu BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu (skolininko nesąžiningumu), t. y. veikos kvalifikuotos iš sutapties. Prokurorė teismo nuosprendžio dalies dėl D. D. išteisinimo pagal BK 208 straipsnio 2 dalį neskundžia, tačiau apeliaciniame skunde, prašydama pripažinti D. D. kaltu ir nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis, teigia, kad D. D. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą, padarydamas turtinės žalos kreditoriams. Šiuos teiginius prokurorė grindžia bylos duomenimis, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip neįrodantys D. D. kaltės padarius BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tuo pačiu ir D. D. veikos dėl jo žinioje buvusios didelės – 4593 334,55 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtinės teisės iššvaistymo. Esant tokiai situacijai, prokurorės apeliacinis skundas vertintinas kaip prieštaringas, neduodantis pagrindo apeliacinės instancijos teismui svarstyti D. D. kaltumo klausimą dėl savarankiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nes tokiu atveju turėtų būti nustatinėjama ir įrodinėjama D. D. veiksmais padaryta turtinė žala ne kreditoriams, o bendrovei (duomenys neskelbtini), o dėl tokios nusikalstamos veikos savarankiškas kaltinimas D. D. pateiktas nebuvo, prokurorė prašymo pakeisti kaltinimą teismui neteikė. Teismas savo iniciatyva formuluoti naujų kaltinimų, kurie konkrečiu atveju, būtų keičiantys nusikalstamos veikos faktines bylos aplinkybes iš esmės skirtingomis, kai paduotame apeliaciniame skunde to nėra prašoma, neturi įstatyminio pagrindo. BPK 320 straipsnio 3 dalies (Žin.,2002, Nr.37-1341) nuostatos įpareigoja teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti skundžiamą teismo nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Balžekaitės apeliacinį skundą atmesti.