Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotasis pareigūnas surašė E. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010 m. balandžio 11 d., 22 val. 15 min., Kaune, Vaidoto g., būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,25 promilių) ji vairavo transporto priemonę. Šiais savo veiksmais E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu E. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Asmuo mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, sumažinti paskirtą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnis).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, įvertinęs visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas apeliantei tinkamai parinko nuobaudą, todėl ji nešvelninama – paskirtos nuobaudos dydis nemažinamas. Pažymėtina, kad E. P. jau yra bausta už KET pažeidimų padarymą (b. l. 8). Tai neigiamai apibūdina apeliantės asmenybę ir rodo, kad jai taikytos poveikio priemonės (piniginės baudos) nebuvo efektyvios.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog automobilį neblaivi E. P. vairavo dėl to, kad skubėjo pas sergančią mažametę dukrą, neparemta jokiais įrodymais, todėl negali būti pripažįstama nei ypatinga aplinkybe ATPK 30¹ straipsnio prasme, nei būtinuoju reikalingumu (ATPK 17 straipsnis). Tuo tarpu tai, jog vairuojant neblaiviai nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, administracinei atsakomybei pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį jokios įtakos neturi ir tai nereiškia, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus.

Kita apeliantės nurodyta aplinkybė – rūpinimasis mažamete dukra – taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Minėta aplinkybė vertinama tik kaip reikšminga nuobaudos individualizavimui sankcijos ribose, tačiau šiuo atveju E. P. skirta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta minimali nuobauda. Vairuotojas, prieš pradėdamas vairuoti automobilį neblaivus, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Tad, atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. P. skirta minimalaus dydžio nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jos padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o E. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.