Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-588-2012

Teisėja Nida Vigelienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03467-2010-9

2012 m. birželio 18d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. P. solidariai su A. V., o šiam neturint turto ar uždarbio iki jo pilnametystės iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės J. B., priteista 50 Lt nukentėjusiajam M. Z. turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. V., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad 2010-12-14 apie 18.40 val., veikdamas kartu su A. V., A. V. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, 19-to maršruto autobuse, autobusui važiuojant Liepkalnio g., Vilniuje, nuo sustojimo „Stadionas" iki sustojimo „Liepkalnio", kabinėjosi prie nukentėjusiojo M. Z., pamatę pas jį mobiliojo ryšio telefoną, E. P. paprašė telefoną parodyti, teiravosi telefono galimybių, po to E. P. staigiai iš rankų ištraukė M. Z. mobiliojo ryšio telefoną o M. Z. sugebėjus ištraukti iš E. P. rankų savo telefoną, E. P. pagrasino tuoj pat panaudoti prieš nukentėjusįjį M. Z. fizinį smurtą ir M. Z. einant į autobuso priekį, E. P. kartu su A. V. sekė iš paskos, E. P. pasivijęs M. Z. panaudojo fizinį smurtą - sudavė vieną smūgį ranka M. Z. į dešinįjį petį, o autobusui sustojus ir atsidarius durims, E. P. liepė A. V. laikyti autobuso duris, kad šios neužsidarytų, E. P. sudavė dar du smūgius ranka nukentėjusiajam M. Z. – vieną smūgį į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, o kitą į petį, po smūgių M. Z. iš rankų ant grindų iškritus mobiliojo ryšio telefonui „Nokia 7360" - 100 litų vertės, E. P. paėmė jį nuo grindų ir kartu su A. V. pasišalino, tokiu būdu grasindami tuoj pat panaudoti prieš nukentėjusįjį M. Z. bei panaudoję fizinį smurtą pagrobė M. Z. priklausantį 100 litų vertės turtą. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. P. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į E. P. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (LR BK 11 str. 4 d.), jo pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimo padarymo stadiją, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau buvo teistas tris kartus, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio normoms, baustas administracine tvarka, nedirba, žalos nukentėjusiajam neatlygino.

E. P. anksčiau teistas tris kartus (t.1 b.l. 134-135), tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos lygtinai, neatlikęs 6 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės. Pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis E. P. nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumui, todėl jis yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.) ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. A. E. P. jau buvo teistas, tačiau ir po to išvadų nepadarė, nenorėjo paklusti įstatymų reikalavimams, padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam E. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, dėl to nuosprendžio keisti ir švelninti bausmę nėra pagrindo.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog E. P. nukentėjusiajam M. Z. neatlygino padarytos 100 Lt turtinės žalos. Ta aplinkybė, jog nuteistasis žalos neatlygino, kadangi atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo padėtį.

Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti apeliacinio skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.