Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-456-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
1A-456-898/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24840-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
Nuteistasis
P. Š.
Nukentėjusysis
A. B.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Julius Jasaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-456-898/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24840-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Ingai Šaranovai, Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,nuteistajam P. Š. (P. Š.), jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui,nukentėjusiajam A. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Š. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant P. Š. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 120 val. per 10 (dešimties) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš P. Š. nukentėjusiojo A. B. naudai priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai – 1 642,57 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. P. Š. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo A. B., o būtent: 2018 m. gegužės 25 d., apie 24 val., šalia vandens hidranto, esančio (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu A. B. į veido kairę pusę, padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį (38-to danties srityje), tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. Š. išteisinti.

2.1. Skunde pažymima, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas šioje byloje nebuvo objektyvus ir nešališkas. Nurodoma, jog ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja J. Ž. daugelį metų dirbo Trakų policijos komisariate kartu su nuteistojo žmona H. Š., jų kabinetų durys buvo priešais, jų santykiai buvo įtempti ir priešiški; ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu J. Ž. kiekviena proga replikuodavo, rodė neapykantą, ikiteisminį tyrimą vykdė tendencingai, rinko tik H. Š. vyrą kaltinančius įrodymus ir netiksliai bei nepilnai užrašė jos paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ne kartą buvo atvykęs pas tyrėją neblaivus, taip sužlugdė procesinių veiksmų atlikimą, tačiau J. Ž. šios aplinkybės niekur neužfiksavo. Teisminio nagrinėjimo metu teisėjas buvo šališkas – gynėjui uždavus klausimą nukentėjusiajam, prašant paaiškinti 2018 m. gegužės 26 d., 0.12 val. pokalbio tarp A. B. ir bendrojo pagalbos centro darbuotojo įrašo ir atspausdinto teksto teiginius, teisėjas dėl nesuprantamų sumetimų, galimai norėdamas pagelbėti A. B., atsakė į advokato klausimą už nukentėjusįjį. Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė du epizodus, dėl kurių nukentėjusysis turėjo pagrindą apkalbėti jį dėl inkriminuojamo nusikaltimo (vieną kartą nukentėjusysis prašė paskolinti pinigų, P. Š. atsisakė, kitą kartą nukentėjusysis neblaivus gulėjo prie P. Š. tvoros ir P. Š. informavo jį iškviesiąs policiją), teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje paminėjo tik vieną epizodą, tačiau nepateikė jokio šio epizodo vertinimo. Nei ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė, nei teismas nebuvo išreikalavę medžiagos iš gydymo įstaigos apie greitosios medicinos pagalbos iškvietimą, tai buvo padaryta tik teisminio nagrinėjimo metu gynybos prašymu. Remdamasis abejotinais įrodymais priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį P. Š., teisėjas tuo neapsiribojo ir 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi iškėlė baudžiamąją bylą H. Š. už neva melagingą liudijimą.

2.2. Skunde nurodoma, jog teismas apsiribojo trafaretiniais teiginiais, jog tiki nukentėjusiojo paaiškinimais ir atmeta P. Š. paaiškinimus kaip jo gynybinę versiją, iš esmės neanalizavo ir nevertino nei byloje esančių prieštaringų įrodymų, nei gynybos pateiktų abejonių dėl P. Š. kaltumo, nei nelogiško neblaivaus nukentėjusiojo elgesio. P. Š. viso proceso metu neigė buvęs incidento vietoje. A. B. charakterizuojamas kaip mėgstantis dažnai išgerti, nedirbantis, praeityje teistas už pasipriešinimą policijai ir dažnai pažeidžiantis viešąją tvarką asmuo. P. Š. – priešingai – charakterizuojamas kaip ramus, socialiai orientuotas, turintis sveikatos problemų asmuo. P. Š. yra trylika metų vyresnis už nukentėjusįjį, patyręs išvaržos operaciją, neprimato ir blogai girdi, todėl neįtikėtina, jog jis būtų galėjęs be jokio preteksto suduoti smūgį A. B., kuris praeityje yra buvęs imtynininkas.

2.3. Skunde pažymima, jog praėjus maždaug valandai po incidento, 1.01 val., A. B. užfiksuotas 2,14 promilių girtumas. Pagal viešai prieinamą informaciją, esant dviejų promilių girtumui alkoholis smarkiai paveikia judėjimo ir emocijų valdymo centrus, kalba tampa nerišli, žmogus darosi neramus, svirduliuoja, jam prasideda haliucinacijos. Iš 2018 m. gegužės 26 d., 0.12 val. telefoninio pokalbio tarp A. B. ir bendrojo pagalbos centro įrašo ir atspausdino teksto matyti, kad A. B. sako: „dabar leidžiuosi apačion, aš bijau, nes jie <...> jie (duomenys neskelbtini) sankryžoj yra“; „aš žinau, kad jis savininkas yra to viešbučio <...> nes jo žmona teisėja, tai jis išsisuks“. Taigi A. B. kalbėdamas apie galimus smurtautojus teigia, jo jų bijo, vartoja daugiskaitą, kas duoda pagrindo manyti, kad užpuolikų buvo daugiau nei vienas asmuo, smurtautojo žmoną kažkodėl vadina teisėja, nors ji niekada nėra teisėjavusi. Mažai tikėtina, kad Trakuose daug metų gyvenantis ir ne kartą teistas A. B. galėtų nežinoti, kas dirba teisėjais mažame miestelyje. Taigi darytina išvada, kad A. B. P. Š. su kažkuo painioja arba apkalba dėl girtumo. Teismo posėdžio metu A. B. nesugebėjo paaiškinti savo teiginių logikos. Už nukentėjusįjį 2019 m. vasario 26 d. posėdyje atsakė teisėjas paaiškindamas, kad vartodamas žodį „jie“ A. B. turėjo galvoje viešbučius, nors iš konteksto, kuriame kalbama apie baimes, tokia išvada atrodo visai nelogiška. Be to, P. Š. nėra įregistravęs viešbučio, pagal VMI įregistruotą veiklos kodą jis verčiasi gyvenamosios paskirties patalpų nuoma ne savo gyvenamosios vietos adresu, bet kitu, t. y. (duomenys neskelbtini).

2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojo I. P. (P. Š. kaimyno) parodymus, jog 2018 m. gegužės 25 d. vakare, daugiabučio namo kieme jis vakarojo su kaimynais ir vaišinosi alumi; A. B. buvo trumpam užėjęs, galimai išgėrė ir už 5 minučių išėjo, apie jokį incidentą nieko negirdėjo, iš jo namų kiemo hidranto prie P. Š. namų nesimato. Iš bylos duomenų matyti, kad po incidento nukentėjusysis su sulaužytu žandikauliu nuėjo apie 400 metrų iki Trakų kelių tarnybos pastato, kur jį paėmė greitoji medicinos pagalba. Netoli A. B. namų (duomenys neskelbtini) gatvėje už kelių šimtų metrų nuo galimos incidento vietos yra kitas hidrantas (jeigu tai (duomenys neskelbtini) gatvė, tai ten yra ir kitas viešbutis), todėl neatmestina, kad nukentėjusysis dėl girtumo galėjo suklysti, nurodydamas galimą jo sužalojimo vietą.

2.5. Nuteistojo gynėjas skunde pažymi, jog nukentėjusiojo paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių. Niekas nematė incidento; A. B. įvykio metu buvo stipriai girtas ir kalbėdamas su bendrojo pagalbos centro darbuotoja nusišnekėjo; nukentėjusysis nepripažino tarp jo ir P. Š. buvusių dviejų nedidelių incidentų, taigi A. B. galėjo turėti pagrindo apkalbėti P. Š.; A. B. dėl išgerto alkoholio kiekio ir sutrikusios koordinacijos galėjo pats susižaloti krisdamas ir atsitrenkdamas į kietą paviršių; A. B. veiksmai po sužalojimo buvo nelogiški – užuot grįžęs nuo hidranto apie 50 metrų į kaimyninio namo I. P. kiemą, iš kurio buvo ką tik išėjęs, ir paprašęs pagalbos, nukentėjusysis pats skambino bendrajam pagalbos centrui ir su sulaužytu žandikauliu ėjo dar 400 metrų, nors darbuotojai sakė jam niekur neiti. Nukentėjusysis klausė bendrojo pagalbos centro darbuotojo, kur yra kelių valdybos aikštelė; neįtikėtina, kad A. B. to nežino, nes aikštelė yra apie 600 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio Trakai-Marijampolė. Be to, A. B. kalbėjo apie kažkokius fejerverkus, taigi dėl girtumo jis galėjo visiškai nesiorientuoti aplinkoje. Trakų ligoninės pateiktoje medžiagoje nurodytas iškvietimo adresas yra (duomenys neskelbtini), o ši vieta yra 1 km atstumu nuo incidento vietos, kas sustiprina abejones dėl nukentėjusiojo įveikto maršruto po galimo sužalojimo.

2.6. Skunde nurodoma, jog teismas nevertino nukentėjusiojo girtumo ir buvusių dviejų incidentų su P. Š.. Be to, po nuosprendžio priėmimo A. B., eidamas pro A. Š. namus, grasino jį užmušti, dėl ko A. B. kreipėsi į policiją. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie A. B. sužalojimą, galimą incidento vietą ir duomenis apie įtariamąjį, tą pačią naktį dėl nežinomų priežasčių nepanoro apklausti P. Š.. P. Š. neturėtų būti atsakingas ir apkaltintas dėl netinkamo ir neoperatyvaus policijos darbo.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, jog įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-87-719/2019).

5. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad nors įvykio be paties nukentėjusiojo ir nuteistojo daugiau niekas nematė, o nukentėjusysis praėjus maždaug valandai po incidento dar buvo neblaivus (jam užfiksuotas 2,14 promilių girtumas), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo pateikta įvykio versija, kadangi ją patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: nukentėjusiojo pokalbio su BPC darbuotoja turinys, nukentėjusiojo parodymai, duoti ką tik po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat parodymai, duoti vėliau, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, akistatos protokolas, specialisto išvada, teisme duoti parodymai bei kiti įrodymai.

6. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų nukentėjusysis nuo pat pradžių, kalbėdamas su BPC darbuotoja, konkrečiai nurodė kurioje vietoje (ne prie savo namų, bet būtent prie nuteistojo viešbučio) jis buvo sužalotas ir kas jį sužalojo. Apeliaciniame skunde cituojama pokalbio su BPC darbuotoja ištrauka, kurioje nukentėjusysis vartoja daugiskaitą „jie“, akivaizdžiai susijusi ne su užpuolikų skaičiumi, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nes vėliau, to paties pokalbio metu, nukentėjusysis BPC darbuotojai nurodė, kad jį sužalojo „savininkas <...> to viešbučio“. Taip pat pažymėtina, kad nors nukentėjusysis su BPC darbuotoja vietomis ir kalbėjo nerišliai (kaip nurodė ir pats nukentėjusysis pokalbio metu, tai galėjo lemti ne tik girtumas, bet ir žandikaulio sulaužymas), klydo dėl jį sumušusio asmens žmonos užimamų pareigų, taip pat nelabai susiorientavo aplinkoje, tačiau pokalbio metu išsakyti teiginiai, susiję su esminėmis įvykio aplinkybėmis (konflikto eiga, nusikalstamos veikos padarymo vieta, jį sumušusiu asmeniu), laikytini patikimais, kadangi iš esmės lygiai taip pat apie įvykio eigą nukentėjusysis kalbėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme. Sutiktina su apeliaciniame skunde išsakytu teiginiu, jog dėl suvartoto alkoholio žmogui gali prasidėti haliucinacijos, atsirasti kalbos nerišlumas ir pan., tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais neblaivaus žmogaus žodžiai prieštarauja tikrovei. Pabrėžtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog vien tik asmens neblaivumas įvykio metu nereiškia, kad jo parodymai laikytini nepatikimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-466/2011).

7. Teisėjų kolegijos vertinimu skunde nurodytas argumentas, esą nukentėjusysis nepagrįstai apkalbėjo nuteistąjį dėl praeityje įvykusių nedidelių tarpusavio konfliktų ir dėl to nukentėjusiojo parodymai laikytini nepatikimais, veikiau rodo ne nukentėjusiojo parodymų nepatikimumą, bet, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, tai, jog būtent nuteistasis galėjo turėti priežastį sumušti nukentėjusįjį, kadangi praeityje buvusių tarpusavio konfliktų metu nukentėjusysis su nuteistuoju elgėsi įžūliai (grasino dėl to, kad nuteistasis jam nepaskolino pinigų, gulėjo neblaivus prie nuteistojo namo tvoros).

8. Vertinant skundo argumentus dėl tyrėjos J. Ž. šališkumo, pirmiausia pažymėtina, kad 2018 m. liepos 26 d. surašytame akistatos protokole (t. 1, b. l. 89) akivaizdžiai užfiksuota, jog nukentėjusysis į akistatą atvyko neblaivus. Faktas, kad nuteistojo žmona H. Š. ir tyrėja J. Ž. buvo kolegės, nuteistajam buvo žinomas jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau jis J. Ž. nušalinimo nepareiškė, nors susipažinęs su teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedu žinojo, kad tokią teisę turi (t. 1, b. l. 82). Iš nuteistojo žmonos parodymų, duotų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, matyti, jog nuteistasis nušalinimo galimybę ikiteisminio tyrimo metu svarstė ir su gynėju (t. 1, b. l. 191), bet nušalinimo nepareiškė. Pažymėtina tai, jog apeliaciniame skunde minimas teiginys, kad tyrėjos J. Ž. šališkumą rodo vien kaltinančių duomenų rinkimas, yra niekuo nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu, be paties nuteistojo buvo apklausta ir nuteistojo žmona H. Š., kuri davė jį teisinančius parodymus (t. 1, b. l. 63-64). Be to, pažymėtina ir tai, jog nuteistasis ir pats nenurodė, kokie veiksmai galėjo ar turėjo būti atlikti ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes. Taigi, įvertinus tai, jog atliekant ikiteisminį tyrimą iš esmės nebuvo atlikta jokių veiksmų, kurie rodytų tyrėjos J. Ž. šališkumą, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai dėl tyrėjos J. Ž. yra nepagrįsti.

9. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo šališkumo, neva į užduotą klausimą teisėjas atsakė už nukentėjusįjį, taip pat nepagrįsti. Kaip matyti iš 2019 m. vasario 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 24) bei iš posėdžio garso įrašo (2019 m. vasario 26 d. posėdžio protokolo garso įrašas nuo 52.56 min.) į gynėjo užduotą klausimą nukentėjusysis atsakė, jog „jie“ yra viešbučiai, o bylą nagrinėjantis teisėjas po nukentėjusiojo atsakymo „tai sodybos viešbučiai“ tik pasitikslino paklausdamas „Jūs turėjote omenyje, kad jie tai yra viešbučiai“. Teisėjo patikslinimas šiuo atveju ne tik, kad nerodo jo šališkumo, o yra būtinas nustatant byloje faktines įvykio aplinkybes.

10. Apibendrintai įvertindama bylos medžiagą ir apeliaciniame skunde pateiktus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantys įrodymai jungiasi į nuoseklią ir chronologišką įrodymų grandinę, kuri patvirtina, kad P. Š. padarė jam inkriminuojamą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jis pagrįstai už tai nuteistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. Š. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėUgnius Trumpulis