- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 1-56-445/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03784-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Kaltinamasis
- J. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Živilės Gecevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M. smurtaudama artimoje aplinkoje prieš savo nepilnametę dukrą sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: 2017-01-24 apie 19 val. 40 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, kumščiu sudavė vieną kartą savo nepilnametei dukrai D. A., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą, tuo sukeldama nukentėjusiajai D. A. fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais J. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
2017-01-25 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad 2017-01-25 į jų skyrių kreipėsi D. A., gim. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad vakar vakare prieš ją motina J. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą. Prašo dėl įvykio pradėti tyrimą. (b.l. 8-9)
2017-01-25 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad tai butas daugiabučiame name. Namuose tvarkinga. Nusikalstamos veikos požymių nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (b.l. 10-17)
D. A. parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su mama J. M., sese E. ir patėviu E. M.. Mokosi (duomenys neskelbtini). Jos tėtis N. A. gyvena (duomenys neskelbtini), mama J. su tėčiu išsituokę. Su mama J. dažnai pykstasi. Mama pyksta, jeigu ji nenori padėti buityje - plauti indų, tvarkyti kambarių, išnešti šiukšlių. Dėl to kyla žodiniai konfliktai. 2017-01-24 apie 19 val. 40 min., jai būnant namuose, tarp mamos ir jos įvyko žodinis konfliktas. Mama liepė surasti sesers E. akinius. Ji ieškojo, tačiau nerado. Kai mamai tai pasakė, mama ją apšaukė ir kumščiu, stovint koridoriuje, sudavė vieną kartą į dešiniąją galvos pusę. Jai sumušimo vietą skaudėjo, todėl pravirko ir nuėjo į savo kambarį. Vėliau atėjo mama ir pasakė, kad akinius rado kažkur koridoriuje. 2017-01-24 telefonu apie įvykį pasakė savo tėčiui, t.y. pasakė jam, kad mama barė ir sudavė ranka į galvą. Kitą dieną, 2017-01-25 ryte, nuėjo į Varėnos Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pranešė, kas įvyko 2017-01-24. Parašė pareiškimą, išdėstė visas aplinkybes. Sužalojimas nebuvo padarytas, patyrė fizinį skausmą, į gydymo įstaigą nesikreipė. Anksčiau dėl konfliktų su mama niekur nesikreipė. Mama smurtavo ne pirmą kartą, tačiau nei Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nei policijos pareigūnams apie tai nebuvo pranešusi. Su mama nenori gyventi, nes nesutaria. Nori gyventi pas tėtį ir ten lankyti mokyklą. (b.l. 29-31)
D. A. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 25-26)
2017-01-31 teismo medicinos specialisto išvada Nr. 101/2017 (06), kurioje nurodyta, kad D. A. kūno paviršiuje, apžiūrint 2017-01-31, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo galimybė. (b.l. 39)
Liudytojo N. A. parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo sukūręs santuoką, kur susilaukė dukros D. A., gim. (duomenys neskelbtini). Su buvusia žmona J. jis negyvena jau apie 8 metus. J. yra sukūrusi kitą šeimą. Jų dukra D. teismo sprendimu auga motinos J. M. šeimoje. Dukra D. kartais lankosi pas jį (duomenys neskelbtini). Jis dukra rūpinasi ir skiria jos išlaikymui lėšų. 2017-01-25 apie 10.00 val. jam paskambino dukra D. ir pasakė, kad ją 2017-01-24 mama J. mušė dėl sesės akinių. Dukrai pasakė, kad 2017-01-27 atvažiuos į Varėną pasiaiškinti kas įvyko. Netrukus, t. y. 2017-01-25 apie 10.30 val. jam paskambino Varėnos vaiko teisių tarnybos specialistė, kuri jį informavo, jog motina J. mušė D.. Vaiko teisių tarnybai apie tai pranešė pati D.. 2017-01-26 ryte atvyko į Varėną, susitiko su dukra D. ir buvusia žmona J.. D. pasakė, kad 2017-01-24 su mama įvyko žodinis konfliktas dėl sesės akinių, tačiau mama jos nemušė, tik stipriai barė. D. sakė, kad ji mamą apkalbėjo, sakydama, kad mama jai kumščiu sudavė į galvą. Buvusi žmona J. sakė, kad su D. sunku sutarti, ji nenori lankyti pamokų, kad jos dažnai pykstasi, tačiau neigė 2017-01-25 mušusi dukrą D.. Sakė, kad ir anksčiau nemušė dukters. D. niekada nesiskundė, kad mama būtų prieš ją smurtavusi, tik minėjo, kad jos pykstasi. (b.l. 56-58)
Liudytojo E. M. parodymais, kad jis su žmona J. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Su žmona turi bendrą mažametę dukrą E. ir kartu augina iš ankstesnės žmonos santuokos dukrą D. A., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena trijų kambarių bute. Ir žmona, ir jis dirba. D. lanko (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 metų vasaros labai pasikeitė D. elgesys su šeimos nariais. D. 2016 m. birželio-liepos mėn. buvo pabėgusi iš namų. Tada kreipėsi į policiją, kad ją surastų. D. atsirado, jai nieko blogo nebuvo nutikę. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pareiškė, kad D. turi suteikti daugiau laisvės, mažiau ją kontroliuoti. D. namuose atsikalbinėja, visiškai nesitvarko, nieko nepadeda buityje. Ji nelanko pamokų, per pusmetį praleido apie 60 nepateisinamų pamokų. Kur ji tuo metu buvo, ji nesako. Motinai ir jam skaudu, kad taip mergaitė elgiasi, nes nori jai padėti, bet ji neklauso. 2017-01-24 apie 17.00 val. grįžo į namus po darbo. Namuose buvo abi dukros ir žmona J.. J. paruošė vakarienę, visi pavalgė. Apie 18.00-19.00 val. būdamas kitame kambaryje girdėjo, kad žmona su D. susiginčijo. Barnis vyko dėl to, kad D. nelankė pamokų ir melavo mamai. Nematė, kad žmona būtų sudavusi D.. Po to susiginčijimo, kitą dieną, kiek žino, D. buvo nuėjusi į Varėnos vaiko teisių apsaugos skyrių ir ten sakė, kad mama smurtavo. Ant D. jokio sužalojimo nematė. Nepastebėjo, kad anksčiau J. būtų smurtavusi prieš D. (b.l. 63-65).
Liudytojo Nerijaus Bimbirio, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo parodymais, kad 2017-01-25 ryte, tikslios valandos neprisimena, buvo gautas pranešimas, jog į Varėnos vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi nepilnametė mergaitė, kuri pranešė, kad jos atžvilgiu smurtavo mama. Nuvyko į Varėnos vaiko teisių apsaugos skyrių. Ten buvusi mergaitė prisistatė D. A., sakė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Ant jos jokių sužalojimų vizualiai nesimatė. Žodžiu pabendravo su D., kuri pasakė, kad 2017-01-24 apie 20.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), dėl dingusių sesės akinių, jai ranka vieną kartą į galvą sudavė mama. Jai skaudėjo, sužalojimų nebuvo. D. A. Vaiko teisių apsaugos skyriuje parašė įvykio aplinkybes. Tada kartu su D. A. pats nuvyko jos gyvenamuoju adresu ir apžiūrėjo įvykio vietą. Namų aplinka buvo tvarkinga. Namuose tėvų nebuvo. Pasak mergaitės, tėvai buvo darbe. Varėnos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos mergaitę laikinai apgyvendino Varėnos mieste pas giminaičius. Tada pagal gautą Varėnos vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Kiek žinoma, vakare, tai yra 2017-01-25, kai D. tėvai grįžo iš darbo, vėl buvo gautas pranešimas, kad galimai smurtaujama D. atžvilgiu. Policijos pareigūnai dar kartą nuvyko į D. namus, tačiau smurto fakto neužfiksavo. (b.l. 68-70)
Liudytojo Žydrūno Šereikos, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio parodymais, kad 2017-01-25 nuo 07.00 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Justinu Didiku Varėnos mieste. Apie 16.00 val. iš Alytaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), mama smurtauja prieš nepilnametę dukrą. Kartu su kolega J.Didiku nuvyko minėtu adresu. Buto duris atidarė moteris, prisistatė J. M.. Namuose buvo ir jos vyras. Moteris labai nustebo, kad į jų namus atvyko policijos pareigūnai. J. M. buvo paaiškinta, jog buvo gautas pranešimas, kad ji galimai smurtavo prieš savo dukrą. Kambaryje buvo ir nepilnametė jos dukra D. A. ir dar viena mažametė mergaitė. D. A. paklausus, kas nutiko namuose tarp jos ir motinos, ji pasakė, kad nieko nebuvo, jos niekas nemušė. D. A. sakė, kad nori gyventi su tėvu. Ant mergaitės veido jokių sužalojimų nesimatė. Motina aiškino, kad tarp jos ir dukros įvyko žodinis konfliktas, nes dukra jai meluoja, kad eina į mokyklą, o iš tiesų pamokos mokykloje nevyksta, ji nežino, kur jos dukra visą dieną būna išėjusi iš namų. Nepasitvirtinus smurto faktui išvažiavo. Žinojo, kad dėl galimo smurto prieš D. A., tą pačią dieną, tai yra 2017-01-25 ryte, buvo gautas Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. (b.l. 73-75)
Liudytojos E. S. parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos brolis E. M. yra vedęs J. M.. J. iš pirmos santuokos turi dukrą D. A.. Ji pati su J. M. nebendrauja. Jos dukra M. dažnai susitinka su D. ir jos gražiai sutaria. 2017-01-24 vakare grįžusi jos dukra M. pasakė, kad J. mušė D., kad jos pykosi. 2017-01-25 vakarop su ja susisiekė Varėnos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja ir prašė priimti laikinai pagyventi D.. Ji sutiko. Darbuotoja minėjo, kad netrukus mergaitės atvažiuos pasiimti jos tėvas. D. pas ją namuose nakvojo 2017-01-25. D. sakė, kad nesutaria su motina ir konflikto metu motina jai sudavė į veidą. Ji supranta, kad D., kaip paauglė, nori daugiau laisvės, o J. jos niekur neleidžia, todėl kyla konfliktai. J. šeima yra tvarkinga, dirba. D. yra linkusi pameluoti. (b.l. 79-81).
Apklausta įtariamąja J. M. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad turi nepilnametę dukrą D. A., gim. (duomenys neskelbtini) bei mažametę dukrą E., gim. (duomenys neskelbtini). D. tėtis, jos buvęs vyras N. A., gyvena (duomenys neskelbtini). Jis prisideda prie D. išlaikymo. Ji su šeima gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jos vyrui E. M.. Nuo 2016 metų vasaros dukra D. pradėjo visiškai jos neklausyti, bėgo iš namų be paaiškinamos priežasties. Mergaitė pradėjo nelankyti pamokų, nesitvarkė namuose, iki nakties su nepažįstamais asmenimis bendravo internetu. Paklausta dukra sako, kad ne jos reikalas, kur ji būna. Su dukra neranda bendros kalbos. D. ne kartą sakė, jog padarys taip, kad prives ją iki išprotėjimo. Ji pati stengiasi, dirba. Dirba ir vyras, abu išlaiko šeimą. Alkoholio abu nevartoja. 2017-01-24 ryte išvažiavo į darbą Alytaus mieste. Vyras irgi išvyko į darbą. Mažesnė dukra nuėjo į darželį, o D. atsikėlusi susiruošė eiti į mokyklą. Ji išėjo kaip į mokyklą. Darbe jai kažkas pasakė, kad Varėnos ugdymo įstaigose yra paskelbtas karantinas ir nevyksta pamokos. Tada jai kilo klausimas, kur išėjo D., nors sakė, kad eina į mokyklą. 2017-01-24 iš darbo į namus grįžo apie 15 val. 30 min. Pagamino vakarienę. Vyras E. iš darbo grįžo apie 17.00 val. Visi pavakarieniavo. Apie 18.00 val. D. paklausė, kur ji dieną buvo, nes mokykloje nevyko pamokos. D. tvirtino, kad ji buvo mokykloje. Dukrai sakė, kad ji meluoja. Tada D. kažką dar atšovė. Susinervinusi, kad D. meluoja, vieną kartą delnu ar kumščiu sudavė dukrai. Kur pataikė – nežino, galimai kažkur į galvą. D. neverkė ir nesakė, kad jai skaudėjo. Jokio sužalojimo nebuvo. D. nuėjo į savo kambarį. Vyras viso konflikto nematė. Tą vakarą ieškojo E. akinukų, bet sudavė dukrai dėl melavimo. 2017-01-25 D. atsikėlusi vėl išėjo kaip į mokyklą. Tik vėliau sužinojo, kad ji kreipėsi į Varėnos vaiko teisių apsaugos skyrių. 2017-01-25 į jų namus atvyko policijos pareigūnai, apžiūrėjo įvykio vietą. Iš jų sužinojo, kad dukra 2017-01-25 kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl smurto. Po kurio laiko atvyko ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, kurios taip pat ją informavo, kad į jų tarnybą kreipėsi D.. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nutarė, kad dukra laikinai pagyvens pas E. S. (vyro seserį), gyv. (duomenys neskelbtini). D. ten pernakvojo tik 2017-01-25. 2017-01-26 buvo atvykęs buvęs vyras N. A., kokias aplinkybes jam nurodė D., nežino. 2017-01-26 N. D. išsivežė į (duomenys neskelbtini). D. yra linkusi meluoti, linkusi vagiliauti. Anksčiau jos atžvilgiu nesmurtavo. Ji neranda bendros kalbos su dukra, kuri visiškai neklauso. Bijo dėl dukros ateities (b.l. 94-96).
J. M. 2017-03-09 sutiko su siūloma bausme, prašymų neturėjo (b. l. 100-102).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
kaltinamosios J. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad ji mušdama savo šeimos narį (dukrą) sukėlė jai fizinį skausmą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys vaikai, tėvai ir kiti asmenys.
Kaltinamoji J. M. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos asmenybę apibūdina tai, kad ji už administracinius teisės pažeidimus nebausta. Psichiatrinis gydymas, įskaita: nėra duomenų. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita: nėra duomenų.
Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgiama skiriant bausmę. Kaltinamąjai taip pat skirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji yra pripažinusi savo kaltę, todėl taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
J. M. 2017-01-30 nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-99).
Kaltinamąjai išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio 1, 2 dalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi 1 p., 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
J. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimą 9 mėn. (devyniems mėnesiams), įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalimi skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. skirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams), įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 72(2) straipsniu J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesių laikotarpį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.
Išaiškinti J. M., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei J. M. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.