Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs S. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, bausto administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. , 2008-09-27 apie 13.30 val. Naugarduko g. 27, Vilniuje, vairuodamas automobilį, VW SHARAN v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., gyv. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino. Šiais savo veiksmais S. A. pažeidė LR Kelių eismo taisyklių 133 p., reikalavimus, t.y. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, dėl to, jog pasitraukė iš eismo įvykio savo kaltės neprisipažįsta ir paaiškino, jog jis pažįsta automobilio, į kurį atsitrenkė, savininką, todėl po įvykio jam paskambino ir jis atvažiavo, jie pakalbėjo ir savininkas pasakė, kad policijos kviesti nereikia.

Motyvuojamoji dalis

S. A. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. E 378688 (b.l. 2), Eismo įvykio vietos schema (b.l. 5), tarnybiniais pranešimais (b.l. 3), paaiškinimais (b.l. 4, 11, 12, 13, 14), foto nuotraukomis (b.l. 15, 19), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 20) bei kita rašytine bylos medžiaga). S. A. veika kvalifikuota teisingai pagal LR ATPK 127 str. 2 d. –pažeidė kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pažeidėjo S. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidėjas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau yra paskirta administracinė nuobauda.

Remiantis LR ATPK 20 straipsniu administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Skirdamas nuobaudą S. A. , teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių buvimą, todėl teisėjo vertinimu S. A. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina administracinė nuobauda – bauda LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytas vidurkis.

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

2008-10-16 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F 378688 nurodyta, jog S. A. pasišalino iš eismo įvykio, pažeisdamas KET reikalavimus, veika kvalifikuota pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant šią bylą spręstina, ar S. A. veiksmuose, yra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad S. A. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. yra neįrodyta.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. A. veiksmuose nėra tyčios. Kadangi kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymų, asmuo patraukė mašiną iš eismo įvykio vietos, tačiau liko šalia eismo įvykio ir laukė apgadinto automobilio savininko, atsižvelgiant į tai negalima teigti, jog S. A. tyčia pasišalino iš eismo įvykio. Teismas, daro išvadą, jog byloje esantys rašytiniai duomenys neleidžia teismui daryti išvados, kad S. A. padarė priešingus teisei veiksmus, už kurių įvykdymą numatyta administracinė atsakomybė (LR ATPK 9 str. 1 d.). Kadangi pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju S. A. veiksmuose nėra tyčios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 26 str.,127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 strteismas,

nutarė:

S. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 57213. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Dalyje nutraukti administracinę bylą, kurioje S. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.