Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB Juris LT ieškinį atsakovui UAB „Baltic legion“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 209,40 eurų skolą su išieškojimo išlaidomis, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017-04-18 ieškovas su pradiniu kreditoriumi UAB Karlotas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Pradinis kreditorius suteikė remonto paslaugas ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą atsakovui, kurios šis neapmokėjo nuo 2015-03-05. Iš atsakovo taip pat prašo priteisti paskaičiuotas palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bei į LR CPK 142 str. 4 d., teismo sprendimas priimtinas už akių. Ieškinio pareiškimas bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas atsakovui tinkamai – siųsta įmonės registracijos adresu du kartus. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Pagal CPK 285 str. 2 d. nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2017-04-18 ieškovas su pradiniu kreditoriumi UAB Karlotas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Pradinis kreditorius suteikė remonto paslaugas ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą atsakovui, kurios šis neapmokėjo nuo 2015-03-05. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismas, įvertinęs aukščiau pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs 685, 86 Eur sumos už suteiktas paslaugas (CPK 178 ir 185 straipsniai). Atsakovui laiku neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, atsakovas laikomas pažeidusia sutartinę prievolę (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Karlotas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui UAB „Juris LT“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Kadangi pagal 2017 m. balandžio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius UAB „Karlotas“ reikalavimą perleido ieškovui (naujajam kreditoriui), o atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 169,40 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti palūkanų, nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų ir pan. Ieškovas prašo priteisti 40,00 Eur kaip išieškojimo išlaidų kompensavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ). MAPKSVPĮ 7 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Vadovaujantis MAPKSVPĮ 7 straipsniu, iš atsakovo priteisiama 40,00 Eur kaip išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų kompensavimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatomis. Tai yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnio nuostatas, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Šalių sudaryta sutartis atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinės sutarties požymius, ieškovas reikalauja taikyti minėtame įstatyme nustatytas palūkanas, todėl teismas taiko šiame įstatyme nustatytą palūkanų normą. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo 2017 m. I pusmetį, procesinėms palūkanoms apskaičiuoti taikoma 2016 m. II pusmetį galiojusi palūkanų norma, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 209,40 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1-2 dalys, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 4-5 dalys, 3 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas sumokėtas žyminis mokestis – 15 EUR ir 200 EUR teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB Juris LT, juridinio asmens kodas 303262509, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Baltic legion“, juridinio asmens kodas 301733916, 209,40 eurų (dviejų šimtų devynių eurų 40 ct) skolą su išieškojimo išlaidomis, 215 EUR (du šimtai penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų bei 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 209,40 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą (jeigu byloje buvo paskirtas teismo posėdis), taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data bei žyminio mokesčio kvitas.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.