Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. Z. ir A. Z. pareiškimą, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu notarine sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir sutartis) pareiškėjos I. Z. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos A. Z. (duomenys neskelbtini), M. Z. įsigijo minėtą butą už (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) aprašytas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. (duomenys neskelbtini) pažymėtas (duomenys neskelbtini). Statinių aprašyme ir įkainojime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ir pastogė. Mirus M. Z. butą paveldėjo pareiškėjos ((duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad M. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), o jos šeimą sudaro, be kita ko, pareiškėjos, kurios gyveno kartu su M. Z.. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius (duomenys neskelbtini) sprendimais buvo atsisakyta pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir įregistruoti pareiškėjai A. Z. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos I. Z. prašymas įregistruoti jos nuosavybės teises į 1/9 dalį (duomenys neskelbtini) buvo atmestas. Sprendimuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu (duomenys neskelbtini), kuriuo nuosavybės teise pareiškėjos įgijo butą, nuosavybės teisių į 1/9 dalį (duomenys neskelbtini) jos neįgijo, o kartu su prašymu pateikta (duomenys neskelbtini) buto techninės apskaitos byla nepatvirtina pareiškėjų nuosavybės teisių į dalį (duomenys neskelbtini) atsiradimo. Šį sprendimą pareiškėjos skundė VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau skundas buvo atmestas (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad nepateikti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą patvirtinantys dokumentai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos negali kitokia, nei teismo tvarka, patvirtinti pareiškime prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

6. Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

7. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

8. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus ir teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui, – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai; 11) įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis).

9. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita (privatizavimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 153 straipsnio 1 dalis).

10. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais. Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, tai yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012).

11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į 1/9 dalį (duomenys neskelbtini).

12. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal ūkinių knygų (duomenys neskelbtini) duomenis, M. Z., P. Z., I. Z. ir A. Z. buvo registruoti, gyveno, naudojosi (duomenys neskelbtini) sklypu, vykdė ūkio veiklą ir laikė gyvulius (duomenys neskelbtini). Duomenų apie ūkinius pastatus priklausiusius buvo savininkei M. Z. ūkinėje knygoje nerasta. Kaip teisingai nurodo pareiškėjos, ūkinėje knygoje nurodyti asmenys (duomenys neskelbtini).

13. Buto, esančio (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byloje nurodyta: (duomenys neskelbtini) kv. m. butas pastate, kurio indeksas plane (duomenys neskelbtini) ir 1/9 dalis (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) planas pavaizduotas šalia buto plano. Visas (duomenys neskelbtini). Viso (duomenys neskelbtini) plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m., 1/9 dalį šio ploto sudaro (duomenys neskelbtini), o tai beveik sutampa su plotu, nurodytu techninės apskaitos byloje, patalpų eksplikacijoje – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuotraukoje pavaizduoti (duomenys neskelbtini) esantys pastatai: (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) atskirų patalpų nurodytos naudotojų pavardės. Prie vienos iš (duomenys neskelbtini) atskirų patalpų nurodyta „Z. M..“ Techninės apskaitos byloje fiksuotas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo nuotraukoje pažymėtas statinys (duomenys neskelbtini) yra tas pats statinys. (duomenys neskelbtini) pažymoje dėl buto privatizavimo (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) M. Z. pasirašė pirkimo sutartį su įgaliotu (duomenys neskelbtini) atstovu ir nupirko (duomenys neskelbtini). Vilniaus statinių aprašyme ir įkainojime (duomenys neskelbtini) įrašytas (duomenys neskelbtini).

14. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

15. Teismo vertinimu, vadovaujantis minėtais duomenimis, labiau tikėtina nei netikėtina, kad 1/9 dalis (duomenys neskelbtini) buvo ir yra buto priklausinys. Priklausinio, kaip antraeilio daikto likimas sutampa su pagrindinio daikto (buto) likimu. 1/9 dalis (duomenys neskelbtini) priklauso (aptarnauja) pareiškėjoms priklausančiam butui ir juos sieja funkcinis ryšis bei bendra ūkinė paskirtis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo apie tvartą nustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bendras užstatytas plotas yra (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylą (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas (duomenys neskelbtini), bendras užstatytas plotas yra (duomenys neskelbtini). Taigi nurodyti plotai beveik sutampa. Labiau tikėtina nei netikėtina, kad (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys yra to paties pastato, kurio 1/9 dalį (duomenys neskelbtini) sutartimi nupirko M. Z.. Labiau tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas kartu su butu. VĮ Registrų centro duomenimis, 1/18 dalis (duomenys neskelbtini) priklauso A. L., 1/9 dalis priklauso D. B., 1/18 dalis – V. P.. Likusios (duomenys neskelbtini) dalys nėra įregistruotos kitų asmenų vardu.

16. Atsižvelgdamas į tai, į pateiktus duomenis ir argumentus, įrodymų pakankamumo principą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 1/9 dalį pastato – (duomenys neskelbtini).

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 1/9 dalį pastato – (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.