Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui Ž. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2018 m. gegužės 22 d. ieškovė atsakovui Ž. A. išdavė įgaliojimą atlikti ieškovei priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), kirtimą. Ieškovės teigimu, šalys susitarė, kad mediena bus panaudota ieškovės sodo namelio remontui ir ūkinio pastato statybos darbams. Nurodytus darbus atlikti, gauti miškotvarkos projektą, leidimą miško kirtimui, jį atlikti ir kt., turėjo atsakovas iki 2018 m. spalio mėn. Atsakovas taip pat įsipareigojo iš ieškovei priklausančios medienos pasigaminti reikalingų statybinių medžiagų (lentų, brūselių ir kt.). 2018 m. birželio 1 d. atsakovas išduoto įgaliojimo pagrindu gavo leidimą ieškovei priklausančio miško kirtimui. 2018 m. liepos mėn. ieškovė sužinojo, kad visas miško plotas (3 ha) yra iškirstas, tačiau atsakovas sutartų darbų ieškovei priklausančiame sklype nepradėjo, ataskaitos apie savo veiklą nepateikė. Iš į bylą pateiktų atsakovo Ž. A. apklausų protokolų matyti, kad atsakovas susitarimo su ieškove neginčijo, pripažino, kad iškirsto miško mediena yra jo žinioje. Ieškovės žemės sklype buvusių medynų vidutinė rinkos vertė pagal Valstybinės miškų tarnybos pažymą sudaro 8 173,30 Eur. Todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 8 173,30 Eur nuostolius už jos patirtą žalą dėl iškirstų medžių. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs iš sutarties kylančias prievoles ar jas ginčytų, byloje nėra.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas neveikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. UAB „LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-103/2013).

Atsakovas atliko miško kirtimą, bet nei medienos, nei pinigų už medieną ieškovei neperdavė. Susitarimo atlikti ieškovės medžiagomis sodo namelio remonto ir ūkinio pastato statybos darbus neįvykdė. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, jog atsakovas savo pareigos, prisiimtos žodinio susitarimo su ieškove pagrindu, tinkamai neįvykdė, nustatytu terminu aptartų darbų neatliko, jos patirtos žalos dėl iškirstų medžių, neatlygino.

Atsakovas teismui nepateikė priešingų įrodymų, kad šalių susitarimą įvykdė tinkamai arba atlygino ieškovei žalą dėl iškirsto medienos, nepateikė, todėl jam kyla pareiga atlyginti ieškovei nuostolius dėl iškirstos medienos. Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Kadangi atsakovas savo veiksmais (neveikimu) padarė žalą ieškovei, todėl jam kyla pareiga žalą atlyginti ieškovei, ieškovės ieškinys dėl 8 173,30 Eur žalos pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 92 Eur už materialinį reikalavimą ir 19 Eur žyminis mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris, patenkinus ieškinį, jai priteistinas iš atsakovo. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2019 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-901-11210 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 50 proc. atleista. Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 111 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei šių išlaidų dydį patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). 2019 m. rugsėjo 11 d. teismas ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ž. A. 8 173,30 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų trisdešimties centų) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 173,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 111 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. Š. naudai.

Priteisti iš atsakovo Ž. A. į valstybės biudžetą 111 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

2019 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.