Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-26 · Civilinė byla Nr. e2-1444-943/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
e2-1444-943/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00633-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „SLO Lithuania“
Atsakovas
L. D., P. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1444-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00633-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.17. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SLO Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir dalis civilinės bylos nutraukta, civilinėje byloje Nr. e2-3587-585/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SLO Lithuania“ ieškinį atsakovams L. D. ir P. B. bei bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BD grupė“ ieškinį atsakovui L. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos apeliacinio teismo 2018m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-82-943/2018 civilinės bylos pagal ieškovės UAB „SLO Lithuania“ ieškinį atsakovams L. D. ir P. B. bei ieškovės BUAB „BD grupė“ ieškinį atsakovui L. D. buvo sujungtos.

2. Iki nurodytų civilinių bylų sujungimo teisme gauta ieškovės BUAB „BD grupė“ ir atsakovo L. D. pasirašyta taikos sutartis.

3. Ieškovė UAB „SLO Lithuania“ prieštaravo taikos sutarties patvirtinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės BUAB „BD grupė“ ir atsakovo L. D. pasirašytą taikos sutartį ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.

5. Teismas nustatė, jog taikos sutartyje ieškovė BUAB „BD grupė“ atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovui L. D., taip pat pažymėjo, jog taikos sutartis neprieštarauja įstatymo normoms.

6. Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus kompetencija apima teisę spręsti kam turėtų būti pareikštas arba nepareikštas ieškinys bankroto byloje. Teismas neturi kompetencijos įpareigoti bankroto administratorių pareikšti arba palaikyti ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, o atsisakymo nuo ieškinio arba ieškinio nepareiškimo neigiamos pasekmės (jeigu tokios kiltų) gali būti efektyviai išspręstos patiems kreditoriams pareiškiant ieškinį bankroto administratoriui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atskirajame skunde apeliantė UAB „SLO Lithuania“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Šalių sudaryta taikos sutartis akivaizdžiai prieštarauja viešajam interesui, kadangi privalo būti derinamas racionalus bankrutuojančios įmonės turto ir lėšų panaudojimas bei siekis maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus.

7.2. Taikos sutartimi BUAB „BD grupė“ atsisakė dalies reikalavimo dėl 22 400,91 Eur žalos atlyginimo atsižvelgdama į tai, jog atsakovas pateikė nurašymo aktus. Tačiau pateikti aktai neatitinka tikrovės, dokumentų turinys ir forma neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.

7.3. Taikos sutartis tarp bankrutuojančios bendrovės ir jos debitorių gali būti tvirtinama tik esant bankrutuojančios bendrovės kreditorių pritarimui. Nagrinėjamu atveju kreditoriai nepritarė taikos sutarties sudarymui, todėl teismas turėjo atsisakyti tvirtinti tokią taikos sutartį.

7.4. Teismui patvirtinus taikos sutartį laikoma, jog BUAB „BD grupė“ jau yra įgyvendinusi teisę (atsisakiusi reikalavimo dėl žalos atlyginimo) ir UAB „SLO Lithuania“, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, neturėtų teisės reikšti netiesioginio ieškinio.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas P. B. teismo prašė skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

8.1. Šalys taikos sutartimi išsprendė klausimą dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Teismas pagrįstai nenustatė, jog pateikta tvirtinti taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

8.2. Bankroto įstatymo nuostatos neįpareigoja administratoriaus kreiptis į kreditorių susirinkimą pritarimo sudaryti taikos sutartį, jo paties inicijuotoje byloje.

9. Atsiliepime į atskirąjį siundą BUAB „BD grupė“ teismo prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Taikos sutartimi išspręstas ginčas dėl visos ieškinio sumos nedarant nuolaidų ar atsisakant reikalavimų.

9.2. Atskirasis skundas grindžiamas tik samprotavimais, nepateikiant konkrečių dėstomų teiginių įrodymų.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byloje patvirtinta taikos sutartis ir dalis civilinės bylos nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl taikos sutarties sąlygų (ne)prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir/ar viešajam interesui

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui. Vertindamas šiuos atskirojo skundo argumentus, teismas pažymi, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnis). Taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl šios priežasties nutraukimas yra susijęs su ginčo šalies pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis, tačiau ginčo šalių teisė susitarti tvirtinti sutartį nėra absoliuti, nes bet kuriuo atveju šalių veiksmus kontroliuoja teismas.

12. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Tam, jog byloje šalys sąžiningai ir protingai naudotųsi procesinėmis teisėmis, teismui yra suteikta teisė kontroliuoti, kad šalys tinkamai įgyvendintų savo procesines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018, 18 p.). Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

13. Be to, kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, jog vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas tyrė ir vertino sutarties nuostatas ir pagrįstai nenustatė imperatyvių įstatymo nuostatų ar viešojo intereso, kuriam galėtų prieštarauti šalių sulygtos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, pažeidimų, o apeliantės argumentai grindžiami tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviais samprotavimais. Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi šalys išsprendė kilusį ginčą (dalį ginčo byloje), susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sutartyje patvirtino, jog sutarties sudarymas atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią, nurodė, jog šalims žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, byloje nenustatyta. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo pozicija, jog teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neprivalo aiškintis bei analizuoti taikos sutarties sudarymo ir/ar atsisakymo nuo ieškinio motyvų, todėl apeliantės keliami klausimai dėl atsakovo ieškovei BUAB „BD grupė“ pateiktų dokumentų turinio ir jų įtakos ginčo tarp šalių baigčiai, neturi teisinės reikšmės sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą.

Dėl kreditorių pritarimo (ne)būtinumo sudarant taikos sutartį

15. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą patvirtinti tarp bankrutuojančios bendrovės ir jos skolininko sudarytą taikos sutartį ir dėl tos priežasties, jog tokios taikos sutarties sudarymui nebuvo gautas ieškovės kreditorių pritarimas, o didžiausia ieškovės kreditorė (apeliantė) aiškiai išreiškė nesutinkanti, kad taikos sutartis būtų sudaryta.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatos dėl poreikio svarstyti taikos sutarties sudarymo klausimą kreditorių susirinkime ir reikalavimai, keliami taikos sutarties turiniui, taikytini tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, o iškeltos bylos atveju – jos nutraukimo, ir taikiai ieškant galimybių įmonei tęsti ūkinę veiklą, t. y. sprendžiant dėl konkrečiai įstatyme įvardyto taikos sutarties atvejo. Tuo tarpu ne sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, bet sprendžiant kitokio teisinio ir faktinio pobūdžio ginčą tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko, tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatyta privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikio. Bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuotas taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, tačiau to jam neatlikus, tokie bankroto administratoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018 14 p.).

17. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju taikos sutartis sudaryta tarp bankrutuojančios įmonės ir jos buvusio vadovo, bankroto administratoriui įvertinus skolininko pateiktus duomenis ir nusprendus, jog reikalavimai jam pareikšti nepagrįstai bei nenustačius teisinio pagrindo toliau bylinėtis, atskirojo skundo argumentai, jog ginčo taikos sutarties tvirtinimui turėjo pritarti bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, yra nepagrįsti.

Dėl apeliantės teisės reikšti netiesioginį ieškinį

18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, jog palikus galioti ginčijamą taikos sutartį ji nebetenka teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-82-943/2018 buvo sujungti du reikalavimai, t. y. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3587-585/2018 nagrinėjamas ieškovės UAB „SLO Lithuania“ netiesioginis ieškinys atsakovams L. D. ir P. B. dėl žalos BUAB „BD grupė“ atlyginimo ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėtas BUAB „BD grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinys atsakovui L. D. dėl žalos atlyginimo, todėl net ir ieškovei BUAB „BD grupė“ ir atsakovui L. D. sudarius taikos sutartį dėl dalies byloje pareikštų reikalavimų, apeliantė (ieškovė UAB „SLO Lithuania“) nepraranda teisės reikalauti teismo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje turi savarankiškas ir įstatymu garantuojamas procesines bei materialines teises. Viena iš šių teisių nagrinėjamu atveju apeliantė yra pasinaudojusi, t. y. pareiškusi netiesioginį ieškinį, kuris toliau bus nagrinėjamas šioje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą .

Teisėja Egidija Tamošiūnienė