Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui Ž. K., dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo

6. Atsakovui sutikus su ieškiniu visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

7. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.141 straipsnio 1 dalį, kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą.

8. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali vaikas, sulaukęs pilnametystės. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovės, gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše pagal 2012 m. balandžio 16 d. atsakovo pareiškimą, sutinkant ieškovei, atsakovas buvo įrašytas ieškovės tėvu. Ieškovė 2020 m. birželio mėn. iš savo motinos A. L. sužinojo, kad Ž. K., kuris gimimo įraše yra įrašytas jos tėvu, nėra jos biologinės tėvas. Atsakovas paaiškino, kad tarp jo ir ieškovės tėvo ir dukros santykių nebuvo, o tėvu buvo įrašytas, nes pradėjo gyventi su ieškovės motina, todėl iš geros valios nusprendė būti įrašytu ieškovės tėvu, nors žinojo, kad tikrai nėra jos biologinis tėvas. Trečiasis asmuo ieškovės motina atliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas tikrai nėra ieškovės biologinis tėvas, vien tam, kad vaikas nebūtų be tėvo, atsakovui sutinkant, jis buvo įrašytas ieškovės tėvu. 2020 m. lapkričio 19 d. ieškovei ir atsakovui UAB „Purepro LT“ buvo atliktas tėvystės nustatymo genetinis tyrimas Nr. EAS39926LT, pagal kurio rezultatus atsakovo biologinė tėvystė ieškovei atmesta, nustatyta, kad atsakovo tėvystės ieškovei tikimybė lygi 0 procentų.

10. Tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad tarp jų niekada nebuvo tėvo ir dukros santykių, atsakovas, gyvendamas trumpą laiką su ieškovės motina, tik padėjo auginti ieškovę ir iš geros valios nusprendė būti įrašytu ieškovės tėvu, nors žinojo, kad tikrai nėra jos biologinis tėvas. Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad nekyla grėsmė, nuginčijus tėvystę, ieškovei dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų. Kaip nurodė ieškovė, ji dės pastangas surasti savo biologinį tėvą.

11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu, ieškovės ir atsakovo nesieja joks emocinis ryšys, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra pagrįstas. Todėl ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad atsakovas Ž. K. nėra ieškovės A. L. tėvas, o ieškovė A. L. nėra atsakovo Ž. K. dukra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

13. Ieškovė šioje byloje už ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, tačiau nurodė, kad neprašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl šios išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 11,62 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Kaip minėta, atsakovas visiškai pripažino ieškovės ieškinį, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime. Todėl laikytina, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė objektyvios aplinkybės. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o ieškovė A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.